nordea

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB veiklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sujungimas leis sukurti antrą pagal dydį komercinį banką Baltijos šalyse. „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker sako, kad naujo banko paskolų portfelis Baltijos šalyse sieks apie 13 mlrd. eurų, indėlių - apie 8 mlrd. eurų, o paskolų portfelio rinkos dalis - 26 procentus.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ ir Norvegijos DNB bankas susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pranešė bankai. Susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 metų antrąjį ketvirtį.

Du bankai Estijoje – SEB ir „Danske bank“ paskelbė naujus paslaugų kainynus, kuriuose numatyti solidūs mokesčiai už įmonių bankuose laikomų didelių pinigų sumų administravimą. Naujieji SEB paslaugų įkainiai įsigalios rugpjūčio 15-ąją – numatytas 0,4 proc. metų palūkanų mokestis už 1 mln. eurų viršijančius ir 0,75 proc. metų palūkanų mokestis už 1 mln. Šveicarijos frankų viršijančius įmonių indėlius.

Reguliuotojams po metus trukusio tyrimo „sukritikavus“ „Nordea“ pinigų plovimo prevencijos veiklą, dabar į Švedijos banką nusitaikė Danijos policija. Policija išnagrinės, kaip banko Danijos padalinyje buvo laikomasi pinigų plovimo prevencijos taisyklių ir užbaigus tyrimą gali būti skirtos „sankcijos“, penktadienį pranešė „Nordea“. „Suvokėme, jog iš pradžių nepakankamai įvertinome, kiek laiko užima pakeisti mūsų procedūras ir kaip tai yra sudėtinga“, – pareiškė „Nordea“ vadovas Casperas von Kosku...

Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.

Švedijos finansų grupė „Nordea“ ketina parduoti padalinius Baltijos valstybėse ir dėl to derasi su vienu didžiausių Šiaurės Europoje banku, rašo Estijos verslo laikraštis „Aripaev“. Tai Estijos leidiniui patvirtino keli vienas nuo kito nepriklausantys ir nenorintys būti įvardyti šaltiniai. „Aripaev“ žiniomis, apie „Nordea“ padalinių Baltijos šalyse pardavimą gali būti viešai pranešta netrukus. Tarp galimų pirkėjų įvardijamas Didžiosios Britanijos HSBC. „Nordea“ informacijos nekomentuoja.

Švedijos valdžia sureagavo į pranešimus, jog „Panamos popieriuose“ minimas ir didžiausias Skandinavijoje bankas „Nordea“, kuris esą padėjo savo klientams nuslėpti pinigus ofšorinėse sąskaitose ir išvengti mokesčių. Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė esą „nusivylęs“ tokiais pranešimais, kurie paskatino švedų valdžia pradėti svarstyti galimybes griežtinti galiojančius įstatymus.

Jau rytoj, Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kaip ir kasmet, prie ekranų žiūrovus suburs patriotiškumą ir lietuvybę puoselėjanti TV3 televizija. Tiesioginiame eteryje jau 11-ąjį kartą bus rengiami tradicija tapę paprastų Lietuvos žmonių ir mūsų šaliai nusipelniusiųjų apdovanojimai „Lietuvos garbė“. TV3 nuo šių metų pradžios kvietė žiūrovus siūlyti nominantus – žmones, kurie 2015-aisiais nusipelnė mūsų šaliai. Penktadienį 19.30 val.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kaip ir kasmet, prie ekranų žiūrovus suburs patriotiškumą ir lietuvybę puoselėjanti TV3 televizija. Tiesioginiame eteryje jau 11-ąjį kartą bus surengti tradicija tapę paprastų Lietuvos žmonių ir mūsų šaliai nusipelniusiųjų apdovanojimai „Lietuvos garbė“. Iškilmingoje ceremonijoje bus papasakotos išskirtinės, jautrios, ypatingos gerumo istorijos.

Prieš tris metus lietuviai su nekantrumu laukė IKEA atidarymo. Lygiai taip pat dabar laukiame dar vieno mažmeninės prekybos žaidėjo LIDL. Atidarius IKEA Lietuvoje, tiek šalies vadovė, tiek gyventojau džiaugėsi didesne konkurencija ir žemesnėmis kainomis. Tačiau ar iš tiesų jos tokios mažos? Palyginkime jas su mūsų kaimyne Lenkija, į kurią lietuviai plūste plūsta apsipirkti, ir su Lietuvos emigrantų „Meka“ Anglija.

Šiais metais Lietuvos ekonomika nors ir dėl įvairių geopolitinių situacijų negalėjo parodyti pačių geriausių rezultatų, tačiau skųstis negalime, nes atlyginimai augo, socialinė gyventojų padėtis gerėjo. Tad, tokie metai mūsų laukia ateityje? „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia galintis lažintis, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse ir pasieks apie 4 procentų augimą. „Lietuvos ekonomikos augimą 2015 metais „subjaurojo“ Rusija.

JAV centrinis bankas gruodžio 15–16 dienomis rengia posėdį, kuriame bus spendžiama, ar padidinti bazine palūkanų normą. Kaip teigia ekonomistai, tikimybės, kad palūkanų normos augs yra didelė, o tai darys poveikį valiutų kursams. „Kiek jis kels kainas nėra aišku, gali būti labai nedidėlis pakėlimas, tarkime 25 baziniais punktais. Taigi tikimybė finansų rinkose yra vertinama apie 80-90 proc.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

Pastarųjų mėnesių įvykiai kelia rimtus pokyčius turizmo srityje. Po „Airbus A321“ katastrofos, Rusija uždraudė skrydžius į Egiptą, o poincidento su Turkija, rusai pradėjo taikyti sankcijas ir nepardavinėti kelialapių į Turkiją.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Komerciniams šalies bankams užmintas galvosūkis – kaip išsaugoti dabartines slaptažodžių kodų korteles ir atitikti europinius saugumo reikalavimus. Anksčiau Lietuvos bankas teigė, kad slaptažodžių kortelės nepatikimos, todėl nuo lapkričio mėnesio šias turėtų pakeisti kodų generatoriai. Tačiau pasipylus priekaištams, bankai ėmėsi ieškoti būdų, kaip paprastas kodų korteles apsaugoti nuo sukčių.

 Gaunančiųjų minimalią algą šalyje mažėja, tačiau vis dar daug darbuotojų tenkinasi tokiu užmokesčiu. Neatmetama, kad pinigų jie gauna vokeliuose ar kaip arbatpinigius. Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų spalį 300 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalyje buvo 19,4 procento. Daugiau nei pusė jų dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2013 metų laikotarpiu, minimalią algą gaunančiųjų sumažėjo 1,3 procento.

Valstybės vadovams vėl prabilus apie tai, kad būtina kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), LRT.lt kalbinti ekonomistai sako laukiantys meto, kada tokio reguliavimo Lietuvoje apskritai nebereiks. Tačiau taip bus dar negreitai. „Susidarė paradoksali situacija, kai nedarbas išlieka aukštas, bet rinkoje specialistų trūksta. Tai rodo, kad problemos yra struktūrinės“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

„Lietuvos garbė“ yra jubiliejinė – vyksta jau dešimtą kartą ir skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms. Į renginį atvyko gerai žinomi Lietuvos žmonės, tarp kurių: politikai, verslininkai visuomenininkai, pramogų pasaulio atstovai. Per visus projekto gyvavimo metus iškilminguose apdovanojimuose už kilnius darbus jau pagerbti 87 žmonės iš Lietuvos ir pasaulio.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

Statistikos departamentui paskelbus, kad Lietuvoje užfiksuota tiek sausio mėnesio, tiek ir metinė defliacija, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijui“ penktadienį nurodė, kad, nors vartotojai kainų mažėjimu ir džiaugiasi, Lietuvos ekonomikai tai nėra gera žinia.     „Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Prieš prisijungiant prie euro zonos, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.

 Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos (EK) siūlomos investicijų programos, banko „Nordea“ analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti. EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

„Kalėdos sostinėje“ šiemet prasidės lapkričio 29 d. (šeštadienį) 19.30 val. pagrindinės ir svarbiausios Lietuvos eglės įžiebimu Katedros aikštėje. „Kalėdos sostinėje“ vilniečius ir miesto svečius džiugina beveik du dešimtmečius ir kiekvienais metais norime nustebinti kuo nors nauju, nematytu, ypatingu. Vilnius - angelų miestas ir čia jie skraido labai žemai, juk visi gražiausi dalykai yra nematomi, neliečiami, jie jaučiami“, - gražių švenčių linkėdamas kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, - taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd.

Kai kalbama apie energetiką, negalima akcentuoti vien tik energetinio saugumo, nors tai ir yra visų mūsų prioritetas šiuo metu, tvirtina Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, Lietuva vykdo strateginius projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria renovacijai, vėjo energetikai bei skalūninių angliavandenių žvalgybai. „Pasaulis į energetiką žiūri kaip į trilemą, kurią sudaro saugumas, aplinkosauga ir prieinamumas.

 Edgaras Savickas, LRT.lt Iki ketvirtadienį vyksiančio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės likus kiek daugiau nei savaitei, Kensingtono rūmai pranešė, kad princo Williamo žmona Kate Middleton laukiasi antrosios atžalos. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti komentarai, esą po tokios aukos Škotija tikrai nebeišdrįs palikti sąjungos. Pati britų karalienė Elizabeth II laikosi pozicijos, kad karališkajai šeimai veltis į diskusijas apie Škotijos nepriklausomybę nereikėtų.

Žinių radijas Siekiant ištraukti „Sodrą“ iš skolų, reikia arba šios sistemos reformos, arba į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, nes emigracija skyles „Sodroje“ tik didins, „Žinių radijui“ sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos bankas „Nordea“ vykdo pavasarį pradėtą veiklos efektyvinimo planą. Daugiau kaip 300-ams šio banko darbuotojų Švedijoje tai reiškia būsimą bedarbystę. Anot verslo dienraščio „Dagens Industri“, panašiai po tiek pat darbuotojų bankas planuoja atleisti ir iš kitų šalių filialų. „Nordea“ atstovai spaudai šiuos skaičius ir faktus komentuoja nenoriai, neva tai natūralus darbuotojų mažėjimas dėl jų amžiaus.

„Metų CEO 2014“ rinkimuose efektyviausia Lietuvos bendrove pripažinta „Tele2“. Tokį įvertinimą telekomunikacijų bendrovei lėmė didžiausia vienam darbuotojui tenkanti 2013 m. sukurto bendrovės pelno dalis. „Metų CEO“ konkursas Lietuvoje surengtas jau ketvirtą kartą. Jį organizavo dienraštis „Verslo žinios“ kartu su banku „Nordea“. „Esame dėkingi už įvertinimą, nes būtent efektyvus darbas yra mūsų verslo sėkmės pagrindas.

Karolis Birgilas Tai yra pilkoji verslo pusė. Apie ją mažai kalbamama, bet be jos bankrotų statistika pasipildytų dar keliais šimtais verslų. Kūrybingumas šiandien gyvybiškai svarbus ne tik menininkams. Daugelio sėkmingai dirbančių Lietuvos verslininkų kelias prasidėjo Gariūnų ekonomikoje, kai užteko tuometėje Sovietų Sąjungoje pirktas pigias prekes brangiau realizuoti tėvynėje.

Net sėkmingiausiems Lietuvos verslininkams stinga kūrybiškumo ir netradicinio požiūrio į kasdienius verslo procesus, pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Vilius Kontrimas. Pasak jo, siekdamas sėkmingai vadovauti įmonei šiuolaikinis verslininkas bent kartą per mėnesį turėtų permąstyti savo veiklą ir jos principus, ieškoti naujų pažangių vadybos būdų atlikti darbą produktyviai bei pelningai.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl didėjančių atlyginimų kaimyninėse šalyse, emigracijos bei atsigaunančios ekonomikos verslas jaučia didelį spaudimą kelti algas Lietuvoje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jo teigimu, darbdaviai neišvengiamai turės tai padaryti, nors vadovai, akcininkai, ypač smulkiose provincijos įmonėse, nėra nusiteikę didinti sąnaudų.