„Norėdami įžvelgti realų oro uostų poveikį ekonomikai, būtinai turime vertinti ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį poveikį. Tačiau net ir tai, viso labo, tėra ledkalnio viršūnė, palyginti su platesnio masto ekonomine nauda, kurią gauna valstybė. Viena iš pagrindinių naudų, kurias siekiame sukurti, yra šalies pasiekiamumo didinimas – kad mus matytų ir pas mus norėtų vykti. Tai sunkus ir itin kompleksinis uždavinys, nes mes neturime plataus susisiekimo pasirinkimo“, - sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Lyginant su artimiausiomis kaimynėmis, Lietuva turi didžiulio potencialo tapti oro transporto centru. Bendras oro transporto sektoriaus poveikis Lietuvos BVP yra 2,5 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., tad Lietuva akivaizdžiai pralaimi konkurencinę kovą Latvijai.
Pasak Žygimanto Maurico, banko „Nordea“ vyr. ekonomisto, Estijoje oro transporto sektoriaus poveikis siekia vos 2,2 proc. BVP, tačiau Estija tam turi objektyvų pasiteisinimą: Suomiją. „Iš Suomijos plūste plūsta turistai (Estija 44 proc. turizmo eksporto paslaugų pajamų gauna iš Suomijos), tačiau tuo pačiu Talino oro uostui konkuruoti su Helsinkio oro uostu yra ypač sudėtinga, tad Estijos oro transporto sektorius tam tikra prasme yra pasmerktas tūnoti Suomijos šešėlyje“, - sako Ž. Mauricas.
Tačiau Lietuva regione neturi stiprių konkurentų, išskyrus Latviją su Rygos oro uostu, kuriam mes atiduodame savo potencialias turizmo pajamas. Nenuostabu, kad vien tiesioginis turizmo sektoriaus poveikis Latvijoje sudaro 3,1 proc., o Lietuvoje – vos 1,9 proc. BVP. Tad Lietuvai norint visapusiškai išnaudoti esamą turizmo infrastruktūrą, yra būtina tapti antrąja Ryga, o dar geriau – Helsinkiu, ir tapti regioniniu oro transporto centru: kad oro transporto poveikis būtų ne 2,5 proc. kaip šiuo metu ir ne 3,3 proc. kaip šiuo metu Latvijoje, bet 4,2 proc., kurie yra Suomijoje.
Oro transportas: kuriamas netiesioginis poveikis. Tiesioginis oro transporto sektoriaus poveikis Lietuvos ekonomikai 2013 metais siekė 86 milijonus eurų (arba vos 0,25% BVP), tačiau įskaitant netiesioginį (72 mln. eurų) – bendras poveikis siekė 158 milijonus (0,46% BVP). Be to, oro transporto sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei šalies vidurkis. SoDros duomenimis, skrydžių vadovai ir orlaivių pilotai yra daugiausiai uždirbantys darbuotojai Lietuvoje, o jų vidutinis darbo užmokestis siekia atitinkamai 2470 ir 2400 eurų. Šių profesijų žmonių niekas neriša prie žemės Lietuvoje ir turėdami tokį universalų išsilavinimą jie yra ne Lietuvos, ne Europos, o pasaulio darbo rinkos dalis. Tad neradę darbo Lietuvos oro transporto sektoriuje, šie darbuotojai būtų priversti arba emigruoti arba ieškotis mažiau apmokamo darbo, tad Lietuvos ekonomika patirtų papildomą sukrėtimą. Toks efektas vadinamas „sukeltuoju“ (angl. induced) poveikiu ir dažnai taip pat yra įtraukiamas į poveikio vertinimo tyrimus. Lietuvos atveju jis siekia 47milijonus eurų per metus, tad bendras poveikis išauga iki 205 milijonų (0,6% BVP).
Oro transportas: platesnio masto ekonominė nauda. Visgi, 205 milijonai yra tik ledkalnio viršūnė. Vertinant oro transporto sektoriaus poveikį ekonomikai nepakanka įvertinti tik tiesioginį paties sektoriaus bei tiekimo grandinėje dalyvaujančių sektorių poveikį. Oro transporto sektorius yra infrastruktūros sektorius, kuris atlieka svarbią funkciją – transportuoja žmonės bei krovinius į šalį. Nėra transporto – nėra žmonių ir krovinių. Nėra žmonių ir krovinių – nėra turizmo ir prekybos pajamų. Lietuvoje oro transporto platesnio masto ekonominė raida siekia 665 milijonus eurų (1,9% BVP), o sudėjus tiesioginį, netiesioginį, sukeltąjį poveikį bei platesnio masto ekonominę naudą bendras oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai siekia 870 milijonų eurų (2,5% BVP).
