Kas verčia mus skubėti?

Hidraulinis skalūnų skaldymas paverčia vietovę pramonine zona. Atvedami nauji keliai. Juda didžiulės mašinos, teršdamos orą dūmais ir triukšmaudamos, bei ardydamos melioracijos įrenginius neįtikėtinu svoriu. Dieną naktį triukšmingai veikia kompresoriai, pumpuojantys dujas.

Neišvengiamai dalis dujų patenka į orą. Tokios dujos labai stipriai sulaiko šilumą, masės vienetui 85 kartus stipriau, negu anglies dvideginis. Todėl tos skalūnų dujos yra kenksmingesnės aplinkai, negu anglis. O ir sudegintos dujos palieka anglies dvideginį. Už aplinkos teršimą reikia mokėti mums visiems. Kompanijų pažadai neleisti dujoms ištrūkti yra propagandiniai. Visiškas dujų sulaikymas ir dujų ištrūkimo kontrolė yra brangūs malonumai. Kompanijos neturi tiek pinigų, kad rimtai pradėtų tokius darbus.

Skalūnų skaldymui reikia didžiulių kiekių vandens. Tas vanduo turi neleisti jame susidaryti bakterijų plėvelėms, kurios užkištų plyšius, skirtus dujoms išeiti. Todėl tas vanduo yra nuodingas viskam kas gyva ir tradiciniam biologiniam valymui netinka. Užterštas vanduo kaupiamas ir neišvengiamai patenka į aplinką, tame tarpe ir į vandenį, kurį geriame.

Vokietijos valdžia uždraudžia skalūnų dujų gamybą, kol technologija netaps saugesnė. Kodėl mūsų Lietuvos žymiai mažiau informuota valdžia nesusilaiko?

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.