nordea

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad bendrojo vidaus produkto interpretacija nėra visiškai teisinga. Yra nusistovėjęs tam tikras šio rodiklio kultas.   Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ekonomistas teigė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) interpretacija nėra visiškai teisinga.   „Šis rodiklis parodo, kiek yra sukuriama vertės tam tikrame regione, valstybėje. Bet BVP nepasako, kaip tas pyragas yra padalijamas. Tai yra esminis trūkumas.

 Praeitais metais į valstybės biudžetą surinkta beveik 2,2 mlrd. litų daugiau nei 2012-aisiais, o planas viršytas 186 mln. litų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis, augantis vidaus vartojimas. Taip pat yra prielaidų manyti, kad mokesčių surinkimas tampa efektyvesnis.

Vilija Andrulevičiūtė Baltarusija – kur kas svarbesnė Lietuvai, nei galime suskaičiuoti. „Oficialioje statistikoje tai atsispindi nepilnai, nes dažnai Lietuvos įmonės į Baltarusiją investuoja ne tiesiogiai iš Lietuvos, bet iš mažesnių mokesčių zonos“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau specialistai pabrėžia, kad investuodami Baltarusijoje verslininkai labai rizikuoja: šalyje egzistuoja didelis politinis neapibrėžtumas, nerimą kelią ir nestabili valiuta.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ mažina darbuotojų skaičių ir apleidžia kaimyninės Lenkijos rinką, rašo „eVersus“. Lenkijos spaudoje pasklidus gandui apie „Nordea“ ketinimą trauktis iš Lenkijos, grupės generalinis direktorius Christianas Clausenas naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino, kad verslas šioje šalyje neduoda pakankamai didelės grąžos, tačiau nepatvirtino kalbų apie galimą pardavimą.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas.

Nuo Skandinavijos bankų krizės prabėgo du dešimtmečiai ir Šiaurės šalių finansų centrai tapo patraukliu užutėkiu nukamuotiems euro zonos indėlininkams bei investuotojams, rašo „The Wall Street Journal“. Reaguodami į naujus klientus iš užsienio didžiausi regiono bankai „Nordea“ bei DNB keičia verslo strategiją.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Finansų ministerija, siekdama stiprinti valdžios sektoriaus finansus ir skatinti ekonomikos augimą, siūlo kaupti atsargas galimam sunkmečiui ateityje. Sukauptos atsargos būtų naudojamos naujai krizės bangai atlaikyti, valstybės funkcijoms finansuoti, taip pat tai būtų papildomas svertas derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

Pasaulinė ekonomikos krizė privertė Stokholme veikiančią bendrovę „H1 Communication“ ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Tokį šansą bendrovei suteikė už 760 kilometrų įsikūręs Talinas, rašo „Bloomberg“. Šiuo metu 10 proc. įmonės darbuotojų yra estai, kurių darbo užmokesčio sąnaudos penkiais kartais mažesnės nei švedų. Įmonė vadovas Mattias Loovas ateityje ketina plėsti veiklą Baltijos valstybėse, nes regiono darbuotojai puikiai atlieka skambučių centro ir techninės pagalbos funkcijas.

Ryga, Latvijos sostinė ir centrinis Baltijos šalių miestas, siūlo geriausius pasirinkimus turistams. Susisiekimas, architektūros paminklai, pramogos, kultūra, kulinarinis ir verslo turizmas regione – pagalvota apie viską. Šią vasarą Ryga savo svečius džiugins gausia renginių įvairove, daugybe latviškų produktų ir ypač gardžių patiekalų valgiaraščiais. Vos valandos trukmės skrydis – ir jau mėgausitės Rygos siūlomu puikiu kainos ir kokybės santykiu.

Paaiškėjo Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Estijoje geriausiai klientus aptarnauja - „Swedbank“, Latvijoje - „Nordea“, Lietuvoje - „Danske“ bankas. Bendras bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Estijoje siekia 79,4 proc., Latvijoje - 89,4 proc., Lietuvoje - 86,5 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

2011 metais į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 416 milijonų litų. Labiausiai nesisekė rinkti akcizų ir įmonių pelno mokesčių. Analitikai tai įvertino kaip pralaimėtą kovą su kontrabanda. Tačiau finansų ministrė mano, kad biudžetas vykdomas gerai, o Premjeras sako, kad pernai efektyviai kovota su tabako ir degalų kontrabanda ir taip kovoti žada ir šiemet. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad biudžetui „vokeliai“ kenkia labiau nei kontrabanda.

Lietuvoje klientus geriausiai aptarnauja „Danske“ bankas, antrą vietą užima „DNB“, trečiąją – „Nordea“. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis yra 86 proc. Toks bendrasis rezultatas atitinka vidutinę aptarnavimo kokybės grupę.

„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.

Studentai, kurie šį rudenį buvo sudarę valstybės remiamų paskolų sutartis su banku SNORAS jau šią savaitę (nuo gruodžio 15 d.) galės kreiptis į kitus bankus ir pasirašyti naujas paskolų sutartis likusiai neišmokėtai sumai.Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį su banku SNORAS buvo sudaryta 720 sutarčių.

Latvijos saugumo policija pradėjo baudžiamąjį procesą dėl gandų apie „Swedbank“ bankrotą, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją šalyje. Apie tai pirmadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė šalies premjeras Valdis Dombrovskis. Panika iš pradžių kilo regionuose, o sekmadienį vakare prie bankomatų ilgos eilės nusidriekė ir Rygoje. Kai „Swedbank“ bankomatai buvo ištuštinti, žmonės nuskubėjo prie kitų bankomatų.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Bankų duomenimis, klientų antplūdis pastarosiomis dienomis išaugo nuo keliolikos procentų iki kelių kartų, priklausomai nuo banko dydžio. Dažniausiai žmonės ir įmonių atstovai bankuose nori atsidaryti sąskaitas, išsiimti mokėjimo kortelę ir naudotis internetine bankininkyste, rašo delfi.lt. „Pastebėjome, kad klientų srautas padidėjo, akivaizdžiai matyti, kad yra daugiau žmonių, kurie mūsų banke atsidarinėja naujas sąskaitas, užsisako mokėjimo korteles.

Skandinavų bankai atėjo į mūsų šalį skleisdami įvaizdį, kad jie yra nepaprastai sąžiningi, atidūs, veikia skaidriai ir atitinka klientų interesus. Ir kai tikrieji kėslai, dažnai neskaidrūs, būna „įpakuoti“ į gražų popierėlį, skandinaviškų bankų teisumu be jokių įrodymų patiki net mūsų valstybės teismai.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst. litų vertės dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila, esantį kvartale prie Lazdynėlių.

Likus savaitei iki valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pabaigos į bankus dar nesikreipė daugiau nei 1700 studentų, pageidavusių tokios rūšies paskolos ir kuriems buvo patvirtinta valstybės garantija. Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį buvo atrinktos 7259 studentų paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau kol kas pasirašyta tik 5525 paskolų sutarčių.

Pinigų emigracija iš Lietuvos spartėja, perspėja „Nordea“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad vien per šių metų aštuonis mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų.  Prognozuojama, kad ši pinigų migracija ateityje dar augs. Kaltas gamybos trūkumas Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam. Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome. Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst.

Lietuvos demografinė padėtis šiuo metu kaip niekada palanki ekonomikos plėtrai – beveik du iš trijų šalies gyventojų yra darbingo amžiaus, jie sudaro 64 proc. visuomenės. Tokia situacija netrukus pradės drastiškai keistis ir po penkiolikos metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų, skaičiuoja „Nordea“ analitikai.

Užgauliojimai ir patyčios darbe nėra normalu. Tačiau mūsų šalis tokią smurto formą patiriančių žmonių, deja, negina. „Pasikvietusi vadovė mane vadindavo debile, nemokša, – pasakoja Heida Šinkūnaitė (39 m.). – Šiurkščiai reikalavo, kad nemokių klientų skolas nurašyčiau į jų nekilnojamąjį turtą. Aiškinau, kad tai neįmanoma. Vis ieškojo mano klaidų, kad tik būtų prie ko prisikabinti. Liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Aiškinau, kad tam nėra priežasčių.

11.30 val „Danske Bank“ veikla – stabili „Danske Bank“ atstovai teigė, kad banko grupė yra itin svarbi Danijai ir visai Europai. „Natūralu, kad tokios svarbos organizacijai keliami ir ypatingi reikalavimai, o kalbama tik apie tariamą scenarijų „kas būtų jeigu būtų“, – sakė „Danske“ banko Finansų tarnybos direktorius Ramūnas Bičiulaitis. Jis pabrėžė, kad „Danske Bank“ Grupės veikla yra stabili.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.

Trečiadienį „Nordea“ bankas paskelbė, kad 2011 m. prognozuoja Estijai beveik 4 proc. ekonomikos augimą, nes šalis sugebėjo pasipelnyti iš pasaulio ekonomikos atsigavimo sekdama Šiaurės Europos šalių pėdomis. Banko teigimu, perėjimas prie euro skatina patikimumo augimą ir palengvina naujas investicijas. Eksporto augimo prognozės geros, tačiau tam, kad būtų garantuotas plataus masto ekonomikos augimas, vidaus paklausos pagyvinimas yra svarbesnis nei kada nors anksčiau.

„Swdbank“ prezidentas Michaelis Wolfas teigia, kad Baltijos šalių augimo tendencijos tapo pagrindine bankų akcijų vertės augimo priežastimi. Praėjusį ketvirtį „Swedbank“ pelnas Baltijos šalyse pasiekė 531 mln. Švedijos kronų, ir tai buvo pirmasis pelnas nuo 2008 metų. Ši žinia turėjo didelę įtaką banko akcijų vertei – nuo praėjusių metų kovo 1 dienos „Swedbank“ akcijų vertė išaugo 360 proc. , rašo švedų ekonominis leidinys „Dagens Industri“. Tuo tarpu SEB banko akcijų vertė pakilo 180 proc.

Po kelių sunkių metų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje pasibaigė krizė ir prasidėjo ekonomikos augimas. „Nordea Markets“ vyresniojo analitiko Andrio Strazds nuomone, tai, kad Estija jau netrukus taps euro zonos nare, rodo, kad Baltijos šalims prasidėjo nauja era. „Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai 0,5 procentinio punkto pablogino 2009-ųjų prognozę Lietuvai ir Estijai, bet pagerino šių šalių prognozes ateinantiems metams. Atsigavimas, kurio analitikai Baltijos šalyse laukia 2011-aisias, turėtų būti netolygus, sparčiausiai iš duobės kils Estija, lėčiausiai ropšis Latvija. „Per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės ženkliai pagerėjo, nes daugelis rinkų pakilo iš recesijos.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas primena, kad valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymas paskoloms studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis bei valstybės paskoloms studijų įmokai sumokėti vyksta nuo spalio 19 d. iki lapkričio 13 d. Valstybės remiamos paskolos yra teikiamos bankų lėšomis su valstybės garantija. Valstybės remiamas paskolas galima skolintis tiek litais, tiek eurais.

Keturi didžiausi Švedijos bankai gali susidoroti su „dideliais paskolų nuostoliais“ Baltijos šalyse ir jiems nereikės didinti kapitalo. Tai antradienį pareiškė Švedijos finansų priežiūros institucija, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. „Švedijos bankai gali susidoroti su besitęsiančiais dideliais paskolų nuostoliais Baltijos šalyse. Didieji bankai turi reikiamas sąlygas atsilaikyti net esant ypač neigiamiems scenarijams“, – antradienio pranešime teigia finansų prižiūrėtojai.

Šiaurės Europos finansinės grupės „Sampo“, teikiančios gyvybės bei ne gyvybės draudimo paslaugas ir Lietuvoje, pelnas iki mokesčių per pirmuosius devynis 2009 m. mėnesius pasiekė 625 mln. eurų (tuo pačiu periodu pernai – 664 mln.

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 50,3 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius paskoloms. Tai 59 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, pasak banko, dėl prastos ekonomikos situacijos ir didelio klientų rizikingumo per tris šių metų ketvirčius suformavus 68,8 mln. litų atidėjinius potencialiems paskolų nuostoliams padengti, fiksuotas 18,5 mln. litų nuostolis.

Lietuvoje pradeda veikti Aukok.lt – pirmoji šalyje aukojimo internetu svetainė, leisianti visiems gyventojams ar įmonėms paprastai ir greitai paremti labdaros projektus. Tik keli spragtelėjimai pele Naujame portale Aukok.lt padėti visiems, kuriems reikalinga parama, bus žymiai lengviau, greičiau bei efektyviau.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.