Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.
Lietuvos banko (LB) Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius sakė, kad LB atlieka tyrimą, kurio rezultatai įvertins bankų sąnaudas atliekant mokėjimus ir nustatys, kodėl kinta paslaugų kainos.
„Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įkainiai turi būti nustatomi nepiktnaudžiaujant ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Kalbant apie ekonominį pagrįstumą, svarbu įvertinti bankų patiriamas sąnaudas ir nustatyti jų sąsają su paslaugų įkainiais“, – sakė G. Simonavičius.
Asociacijos „Už sąžningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys sakė, kad bankų mokesčiai Lietuvoje, palyginti su užsienio bankų patirtimi, yra per dideli, o daugelis analogiškų paslaugų užsienio bankuose išvis neapmokestinamos.
„Koks nors pinigų įskaitymas į sąskaitą yra nemokamas. Užsieniečiai stebisi, kaip galime mokėti solidžią 1,40 lito sumą“, – sakė jis.
Panašūs paslaugų įkainiai, taikomi Lietuvos bankų, anot jo yra sutapimas, o ne kartelinis susitarimas.
LB astovas G. Simonavičius sakė, kad bankų paslaugų įkainius reguliuoja rinka, o finansinių paslaugų įkainių rinkoje pastebima auganti konkurencija, todėl jos dalyviams didinti kainas būtų netikslinga.
„Pastaruoju metu jaučiamas didėjantis mokėjimo įstaigų aktyvumas, todėl reikšmingas finansinių paslaugų kainų padidinimas rinkos dalyviams gali būti nuostolingas, nes padidėjusios pajamos už paslaugas nekompensuotų iš prarastų klientų gautinų pajamų. Pasirinkę tokią strategiją mokėjimų paslaugas teikiančios įstaigos rizikuotų prarasti pajamas“, – sakė G. Simonavičius.
Laukia tyrimo ar ne per brangu„Laukiame Lietuvos banko tyrimo, kuris parodys kiek yra pagrįsti bankų įkainiai. Galbūt reikės draugiškai kreiptis į bankus, o gal raginsime vartotojus reaguoti. Toks smulkus kiekvieno gyventojo apiplėšinėjimas jau daugeliui yra nusibodęs. Mes norime, kad tokia situacija keistųsi. Ji šiek tiek pasikeitė jau tada, kai LB sukūrė tinklapį apie mokėjimo įkainius“, – sakė K. Kupšys
Anot jo, galimai per dideliais mokesčiais bankai banko kompensuoti mažesnes pajamas, gaunamas iš kitų paslaugų: paslaugos bankams brangsta, kredito portfelis neauga, todėl natūralu, kad bankai bando didinti pelną piliečių sąskaita.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas skaičiuoja, kad bankų mokesčiams kas mėnesį išleidžiama dvigubai daugiau pinigų, nei skiriama finansei gerovei senatvėje užtikrinti. Per mėnesį bankų pajamos iš paslaugų gyventojams ir įmonėms siekia 50–60 mln. litų. O „Sodra“, milijonui gyventojų pervesdama antrosios pakopos įmokas, išleidžia 30 mln. litų.
Sąskaita užsienyje – patogiau
Anot K. Kupšio pinigų pavedimai užsienio valiutomis yra „skaudi tema“. Pavyzdžiui, perlaidų tarp ES veikiančių bankų apmokestinimas kliudo verslui, kuriam pavedimas atsieina bent keliasdešimt eurų.
„Kitose šalyse užsiimti verslu yra lengva, todėl pabrangina paslaugas verslui ir verslininkai tai pajunta savo kailiu, kai reikia bendradarbiauti su užsienio partneriais. Tada kyla klausimas, kodėl kurti verslą Lietuvoje, galima atsidaryti banko sąskaitą užsienyje“, – svarstė K. Kupšys.
K. Kupšys sakė, kad pigesni elektroninės bankininkystės įkainiai – sąmoningas ir kryptingas bankų žingsnis siekiant atsisakyti grynųjų pinigų.„Lietuvos bankų asociacija net reklamuoja jau nebe pinigines su „Svarovski“ kristalais, o kortelines. Bet nuvažiavus į kaimą, nepavyks apsieiti grynųjų“, – pastebėjo pašnekovas.
Šiandien Seimo narys Arvydas Anušauskas pranešė kreipęsis į LB valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir Konkurencijos tarybą. Esą bankai turi mažinti klientams taikomus mokesčius.
„Šiuo metu verslo atstovai ir kiti piliečiai kelia klausimą dėl per didelių mokesčių bankams už klientų atsiskaitymą banko kortelėmis ir naudojimąsi bankomatais. Užsienio praktika rodo, kad bankai galbūt viršija savo įgaliojimus neteisėtai susitarę dėl apmokestinimo. Net jeigu taip ir nėra, akivaizdu, kad egzistuoja problema dėl tokio apmokestinimo reguliavimo ir jo dydžio nustatymo“, – išplatintame pranešime teigia jis.
Galima palyginti kainas
Anot LB atstovo, dėl viešo bankų įkainių skelbimo, keli bankai paslaugų kainas jau sumažino. LB svetainėje skelbiami 37 standartinių įkainių tarifai: vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto kategorijos.
Tinklapio duomenimis, įmokos už paslaugas, atsiskaitant grynaisiais svyruoja nuo 0,80 lito iki 5 litų. Brangiausiai už paslaugas atsiskaityti kainuoja SEB banke, o mokant internetu – brangiausia įmoka siekia 1 litą.
Pavyzdžiui, „Danske“ banke Danijoje elektronine bankininkyste atliekami pinigų pavedimai banko viduje yra nemokami, o perlaidos banko skyriuje kainuoja maždaug 14 litų (30 Danijos kronų). Pinigų pavedimai internetu į užsienio bankus kainuoja apie 19 litų (40 Danijos kronų), o banko skyriuje – apie 88 litus (190 Danijos kronų).
Valiutos keitimo paslauga Lietuvoje visuose bankuose atsieina beveik tiek pat – 3 litus („Swedbank“, SEB, DNB, „Danske“) bankuose. Pavydžiui „Swedbank“ Estijoje valiutos keitimas kainuoja brangiau nei litu (1,38 euro). Pigiau keisti pinigus kainuoja „Ūkio banke“ (2 litai), banke „Citadele“ (2,50 lito).
Pinigų pavedimai internetu į savo sąskaitą klientui nemokami, tačiau jei jis tai daro banko skyriuje, turi mokėti 1,20 – 3 litų mokestį. Nemokamą paslaugą grynaisiais teikia tik „Medicinos bankas“. Bankuose „Citadele“, „Finasta“, „Swedbank“, „Danske“ paslauga kainuoja pusantro lito, SEB banke – 3 litus. Pervesti pinigus į kito to paties banko kliento sąskaitą kainuoja 1,5–3 litus, o internetu – mokestis svyruoja nuo 0,80 iki 1 lito. Tiesa, „Nordea“ banko viduje pavedimai nemokami.
Mokestis už pinigų pavedimus į kitų bankų klientų sąskaitas svyruoja nuo 1 iki 8 litų. Neskubus pavedimas, atliekamas banko skyriuje, bankuose „Citadele“, „Danske“, Šiaulių, Ūkio banke kainuoja 3 litus, „Swedbank“ , „Finasta“, „Nordea“4 litus, o jei pinigai sąskaitą pasiekia greičiau, pavedimas „Citadele“, „Danske“, DNB, SEB kainuoja 7 litus.
Analogiška paslauga internetu kainuoja pigiau – beveik visuose bankuose mokestis už skubų pavedimą elektronine bankininkyste yra 5 litai. Bankai „Swedbank“, „Citadele“, Šiaulių bankas nustato 4 litų mokestį, o „Medicinos banke“ jis atsieina 7 litus. Klientai, neturintys sąskaitos, už pavedimą banke moka papildomai: nuo 3 iki 10 litų.
Gabija Sabaliauskaitė
