nacionalizmas

Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) penktadienį perspėjo apie „grėsmingą kraštutinio nacionalizmo pavojų“, kai šalį apgaubė rasinė įtampa, artėjant rinkimams kitą mėnesį. Prezidentas sakė kalbą „atminimo dienos“ išvakarėse – šeštadienį minimos Italijos šiaurės rytiniame pasienyje 1943-1945 metais buvusios masinės žudynės.

Lietuvos politikai akibrokštu vadina Lenkijos politikų svarstomą įstatymo pataisą, kuria „lietuviškas nacionalizmas“ prilyginamas totalitarinei santvarkai. Anot jų, ją priėmus kaimyninėje šalyje gali būti pradėti griauti su Lietuva susiję paminklai. „Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina. Tai vos ne jų mąstymo tradicija.

Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, paneigė Vakarų nuogąstavimus, kad čia atgimė nacionalizmas, kuris yra nepakantus kitoms mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms grupėms. Dabar Lietuva susilaukia vis didesnio dėmesio šiuo klausimu. Tai kas gi pasikeitė? Akivaizdu, kad pasikeitė ne tiek pati situacija, bet požiūris į ją. Tiksliau pasakius, net ne pasikeitė, bet tik įgavo viešas formas.

Nacionalistinėmis pažiūromis ir radikaliomis akcijomis pagarsėjęs Mindaugas Gervaldas (anksčiau buvęs Mindaugas Murza) gruodžio 16-ąją atšventė 40 metų jubiliejų. Šia proga sveikinimai Šiaulių politikui skambėjo ne tik iš artimųjų lūpų, bet ir per nacionalinę televiziją – iš Rusijos kilusi žmona Zlata linkėjimus jam perdavė per LRT laidą „Sveikinimų koncertas“. „Mindaugą Gervaldą, gyvenantį Šiauliuose, 40-ies metų jubiliejaus proga sveikina žmona Zlata ir sūnus Tautvilas.

Lietuvių kilmės Maksimo Marcinkevičiaus kovos su pedofilais sulaukė daugybės peržiūrų „Youtube“ tinkle. Lietuvos televizijos kanalų vadovai ir programų sudarytojai, stebėdami Rusijos televizijos programas, turėtų ko pasimokyti. Didžiosios Rytų kaimynės televizijos prodiuseriai varžosi pačiais drastiškiausiais projektais.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Lietuvoje posovietizmas gyvena iš inercijos, tarytum rusai nebūtų išėję, o tankai tebestovėtų, ir šis vyraujantis posovietinis klimatas stinga tiek kosmopolitiškumo, tiek nacionalizmo. Taip teigia istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius. „Ta bala, kurioje mes gyvename, tas mužikiškumas (nuo televizijos žvaigždžių iki tariamų politikų) neturi nei vieno, nei kito. Nei čia kas tautiška, nei čia kas kosmopolitiška“, – įsitikinęs jis.

Arūnas Brazauskas, Artūras Račas ar paslaptingasis Linas Kadys? Pastarosiomis dienomis nenutyla polemika, kas iš tiesų yra „Blogeris Zeppelinus“ – liūdnai ir visaip kitaip pagarsėjęs tinklaraštininkas? Atrodo, kad šiuo klausimu pastarosiomis dienomis domisi visa interneto bendruomenė, ir „Cepelino“ ieškomas labiau nei Jungtinėse Valstijose prasmegusi Neringa Venckienė. Balsas.lt nusprendė trumpai apibendrinti bene populiariausią šių dienų internetinės erdvės temą.

Vakar V. Putinas „pademonstravo savo gebėjimus „persiųsti strėles“ ant kitų – vietinių valdininkų, opozicijos, užsienio valstybes – kai tik jam užduodavo nepatogius klausimus“, tvirtina The Wall Street Journal žurnalistas Alexanderis Kolyandras, komentuodamas tiesiogiai transliuotą „Tiesioginę liniją su prezidentu“. Prezidentas pasakė, kad korupcija egzistuoja visose šalyse, pareiškė, kad viena viena iš sulėtėjusio ekonominio augimo priežasčių Rusijoje – recesija Europoje.

Bulgarijos nacionalistų partija "Attack" įgyja vis daugiau rinkėjų palaikymo, žadėdama nacionalizuoti bendroves ir padidinti atlyginimus bei dėl žemo pragyvenimo lygio kaltindama užsieniečius, pranešė "Reuters". Partijos "Attack" lyderis Volenas Siderovas kaltina "kolonijinius" Vakarus dėl mažų atlyginimų ir didelių kainų Bulgarijoje, kuri 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir turėjo pradėti riboti biudžetą bei susieti savo valiutą su euru.

 Čia prieš keletą dienų ant FB mačiau keistą diskusiją, kur pagyvenusi, man amžiumi prilygstanti pagyvenusi priedurnė aiškino maždaug tokius kliedesius, (rašo tinklaraštininkas "Rokiškis Rabinovičius" , - balsas.

Šį penktadienį populiariausi Lietuvos atlikėjai kartu su Šv. Kristoforo orkestru, vadovaujamu Donato Katkaus, kvietė į kovą prieš rasinę ir tautinę diskriminaciją. Garsiausios žvaigždės susivienijo tam, kad tartų „ne“ rasizmui ir nepakantumui ir koncerte „mES Europa“ lietuviškai atliko didžiausio Europoje dainų konkurso „Eurovizija“ hitus. Renginys prasidėjo trijų violončelininkų, kolektyvo iš Latvijos „Melo-M“ pasirodymu.

O. Tiagniboko vadovaujamos partijos „Svoboda“ („Laisvė“) per rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą gauti 10,4 proc. balsų daugumai stebėtojų tapo siurprizu, tačiau Europos kontekste tokia ultranacionalistinės partijos sėkmė nėra išskirtinis reiškinys.

Jau beveik mėnuo viešojoje erdvėje galime stebėti itin intensyvią propagandinę kampaniją, kurią galima pavadinti „Tėvynė pavojuje! Darbo partija/Rusija/komunistai/banditai puola!“ . Kampanijos intensyvumas, kartais įgaunantis agresyvios isterijos požymių, jau pradeda kelti nerimą, kad „teisingos“ ir „švarios“ politinės jėgos puoselėja planus pakartoti 1926-ųjų perversmą.

Ispanijos Katalonijos regiono rinkėjai daugiausia balsavo už nacionalistų partijas, o regiono prezidentas, kuris reikalavo pirmalaikių rinkimų, sulaukė mažesnės paramos nei per ankstesnius rinkimus, praneša BBC. Valdančioji centro dešiniųjų partija CiU, kuriai vadovauja Katalonijos prezidentas Arturas Masas (Artur Mas), iškovojo 50 iš 135 mandatų ir išliko pirmaujančia partija. Vis dėlto CiU neteko dalies paramos - per praeitus rinkimus partija gavo 62 vietas.

Sekmadienį tūkstančiai nacionalistų žygiavo Maskvoje skanduodami šūkius, tokius kaip „Maskva – rusų miestas“. Taip buvo norėta išreikšti pasipiktinimą  gyventi ir dirbti atvykstančiais tamsesnės odos migrantais iš Kaukazo ir Centrinės Azijos, teigia „ABCnews“. Eitynės vyko Vienybės dieną, kuri yra nacionalinė šventė, paskelbta 2005 metais siekiant pakeisti Bolševikų revoliucijos minėjimą.

Šalies gyventojų požiūris į tautines mažumas – tai visuomenės atvirumo bei tarpusavio supratimo indikatorius. Deja, žiniasklaida, kuri atlieka esminį vaidmenį piliečių nuomonių ir nuostatų kūrimo procesuose, dažnai kuria negatyviomis diskriminacinėmis nuostatomis persmelktus tekstus, nukreiptus prieš tautines mažumas. Dėl šios priežasties visuomenėje dirbtinai kuriamas destruktyvus požiūris tautinių mažumų atžvilgiu, kuris tuo pačiu užkerta kelią tolerantiškos ir demokratiškos aplinkos kūrimui.

Europos Sąjunga turi žengti „nacionalinių valstybių federacijos“ link, jei nori įveikti ją apėmusią ekonominę ir politinę krizę, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. „Dabartinė ES privalo evoliucionuoti. ES turi judėti nacionalinių valstybių federacijos link“, – kasmetiniame kreipimesi į Europos Parlamentą kalbėjo jis.

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

Jis – į trečiąją dešimtį įkopęs masinio žudiko garbintojas. Su šiuo žudiku susirašinėja laiškais. Jo atvejis iliustruoja, kaip siaubinga Anderso Breiviko ideologija pradeda traukti nekenčiančių islamo dėmesį visame pasaulyje. „Spiegel“ siūlo susipažinti su amerikiečiu Kevinu Fortsu. Susirašinėja su A. Breiviku 23-metis K. Fortsas iš Vorčesterio miesto Masačiusetso valstijoje yra veriančio žvilgsnio juodaplaukis vaikinas. Prieš fotografą jis siekia atrodyti ryžtingai ir drąsiai.

Lietuvoje ir Latvijoje SS veteranai yra pagerbiami kaip herojai. Iš kur šie sentimentai naciams, klausia „Global Post“. Baltijos šalyse išsilaisvinimas iš Sovietų Sąjungos švenčiamas kovo viduryje. Pilkas sniegas dar guli gatvėse, tačiau tai nesustabdo Vilniaus, Lietuvos sostinės, ir Rygos, Latvijos sostinės, gyventojų nuo iškilmingo maršavimo, kuriuo pagerbiamas herojų, kovojusių prieš Sovietų Sąjungą, atminimą.

Kovo 11-ąją vykusios eitynės patriotišku pavadinimu „Tėvynei“ ne tik atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad renginiui buvo sutelktos itin gausios policijos pajėgos, o paties renginio metu netrūko įvairių provokacijų, bet ir sukėlė aršias diskusijas visuomenėje apie tai, kur baigiasi patriotiškumas ir prasideda nacizmas.

Kovo 4-ąją Rusija rinks prezidentą ir beveik neabejojama, kad juo vėl taps dabartinis šalies premjeras Vladimiras Putinas. Tačiau ar galima sakyti, kad šioje šalyje niekas nesikeičia? Pats V. Putinas savo rinkiminėje kampanijoje kviečia tęsti pradėtus darbus, tačiau visuomenė vis mažiau juo pasitiki ir vis aktyviau šį nepasitikėjimą reiškia.Be to, atsiranda naujų lyderių – tiek iš verslo, tiek iš internetinės erdvės.

Nors ir ignoruojama šalies žiniasklaidos, Vengrijos dešiniųjų ekstremistų partija „Jobbik“ sėkmingai funkcionuoja per stebėtinai išvystytą erdvę internete.

Neseniai Rusijos premjero pavaduotoju paskirtas Dmitrijus Rogozinas pranešė, kad kuria nacionalistinį judėjimą, kuris būsiąs tikroji patriotinė atsvara „gatvės chaosui“. Apie tai jis rašo dideliame straipsnyje „Rusiškas atsakymas Vladimirui Putinui“ dienraštyje „Izvestija“, reaguodamas į anksčiau Rusijos premjero V. Putino paskelbtą straipsnį „Rusija: nacionalinis klausimas“. „Man dalyvaujant dabar kuriamas savanoriškas judėjimas „Visos Rusijos liaudies frontas“ armijai, laivynui ir gynybos ...

Škotijos gyventojai 2014 metų rudenį balsuos dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos. Šią datą oficialiai paskelbė Škotijos vicepremjeras Nicolas Sturgeonas. Prieš tai britų Škotijos reikalų ministras Michaelas Moore'as pareiškė, kad Škotijos regioninė vyriausybė dėl teisinių priežasčių negali pati viena skelbti referendumo. Kartu jis pridūrė, kad Londonas siūlo škotams, laikantis tam tikrų sąlygų, balsuoti per ateinančius 12–18 mėnesių. Škotijos premjeras Alexas Salmondas tai atmetė.

Trys ketvirtadaliai vokiečių nori, kad neonacių partija NPD būtų uždrausta, rodo penktadienį paskelbta apklausa. Neseniai paaiškėjo, kad ekstremistinė kraštutinės dešinės grupuotė galėjo nužudyti 10 žmonių, dauguma jų – parduotuvių savininkai turkai. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Forschungsgruppe Wahlen“ atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. vokiečių nori, kad NPD (Nacionalinė demokratinė Vokietijos partija) būtų uždrausta, 19 proc. teigia, kad ji turi likti legali.4 proc.

Rusijoje penktadienį pažymint Liaudies vienybės dieną dvejose eitynėse Maskvoje dalyvavo apie septynis tūkstančius nacionalistų ir apie tris šimtus antifašistų, praneša „lenta.ru“. Patys „Rusų maršo“ organizatoriai teigia, kad eisenos dalyvių buvo 25 tūkstančiai. Radikalai skandavo šūkius „Rusija – rusams“, „Valdžia baltiesiems“, „Užteks maitinti Kaukazą“ ir pan., eisenos priekyje buvo nešami stačiatikių kryžiai ir bažnytiniai paveikslai.

Neseniai keli Kauno politikai atkreipė dėmesį į per didelį „Žalgiriui“ atstovaujančių juodaodžių krepšininkų skaičių ir suabejojo, ar savivaldybė turėtų remti tokią komandą. Panašių su odos spalva susijusių pareiškimų spaudoje nuskamba ir dažniau. Po Anderso Behringo Breiviko išpuolių Norvegijoje Vakarų Europa diskutuoja, ar iš tiesų ekstremistinių kairiųjų ar dešiniųjų pažiūrų atstovų, reiškiančių neapykantą migrantų atžvilgiu, daugės.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išreiškė savo rūpestį dėl vandalizmo aktų Lenkijoje ir padėkojo šios šalies valdžiai už greitą ir aiškią reagavimą į šiuos įvykius. E. Zingeris tai padarė laišku savo kolegai Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Andrzejui Halickiui. Savo laiške E. Zingeris pabrėžė, jog Lietuvos ir Lenkijos politikai privalo stengtis užkirsti kelią radikalizmui ir nacionalizmui.

Premjeras Andrius Kubilius patriotiškai nusiteikusius asmenis ragina pagalvoti, ar kai kurie jų dviprasmiškai skambantys šūkiai, kuriuos galima interpretuoti kaip pasisakymą prieš etnines grupes, atitinka Konstituciją. Taip Premjeras reaguoja į kritiką dėl jo išsakytos nuomonės apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) stovyklą Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje. „Tai, kaip tai buvo aprašyta spaudoje, iš tikrųjų kėlė labai dviprasmiškų minčių.

Tragiški įvykiai Norvegijoje verčia atidžiau pažvelgti į kraštutinių dešiniųjų partijas ir judėjimus Europoje. Pastaruoju metu jie tampa joje vis populiaresni. Europinio masto rezonansą sukėlė sėkmingas J. Haiderio Laisvės partijos pasirodymas 2008 m. Austrijos parlamento rinkimuose.

Konservatorių vedlio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės valdininkų įžūlumas privertė griebtis už galvos ir artimiausius premjero partijos bendražygius. A.Kubilius turėtų išmesti iš darbo Ministro pirmininko tarnybos pirmąjį vicekanclerį Giedrių Kazakevičių, su kolege išleidusį dešimtis tūkstančių litų išvykai į tolimąją Naująją Zelandiją. Tai pareiškė Seimo konservatorių vadovas Jurgis Razma po to, kai buvo atskleista švaistūniška kelionė.

Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus. Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) stovykloje Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje organizatoriai paneigia jiems mestus kaltinimus, esą stovykloje propaguotas nacionalizmas, ir įžvelgia tyčinį norą pakenkti organizacijai. Pasak stovyklos „Mūsų šaknys – baltai“ organizatorių, vasaros stovykla jaunimui rengta ketvirtus metus iš eilės. Kaip ir pernai, šiais metais vykdytas tęstinis projektas – stovykla „Mūsų šaknys – baltai“ Dieveniškėse.

Tragedija Norvegijoje, kur prieš savaitę krikščionių fundamentalistu dabar vadinamas Andersas Behringas Breivikas dėl ideologinių motyvų nužudė beveik aštuonias dešimtis žmonių, – kartu ir autentiška šios šalies problema, tačiau taip pat verčianti atkreipti dėmesį į potencialius ekstremistus kitose Europos šalyse, kurie įsivaizduoja prispausti politinio korektiškumo ir tolerancijos dangčiu. Todėl galinčius imtis beprotystei prilygstančių akcijų.

Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, surengta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla sulaukė aršaus sostinėje reziduojančių kosmopolitinių pajėgų puolimo. Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo manymu, taip Lietuvai priešiškos struktūros išnaudoja progą kurstyti antinacionalinę psichozę.

Nacistinio nusikaltėlio Rudolfo Hesso kapas Bavarijos mieste Vunzydelyje praėjus beveik 24 metams po jo mirties buvo atkastas, o palaikai sudeginti ir išbarstyti virš vieno iš tenykščių ežerų. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino miesto bažnytinės bendruomenės vadovas Peteris Seisseris. Jis pridūrė, kad trečiadienį įvykusi akcija buvo suderinta su velionio šeima.

Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios. Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus. „Įvertinti ir apsvarstyti“ Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida.

Kai girdžiu klausimą, kodėl reikia domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir ar tai naudinga Lietuvai, apima siaubas. Tai ne šiaip įdomus klausimas. Toks požiūris kelia įdomių minčių. Jei Lietuvoje ketinama šitaip skaičiuoti – tai tiesus ir įprastas kelias į bedugnę. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja samdomam žudikui mokama suma, apie kurią išgirdę žmonės galėtų pasakyti: „Jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo.

„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai. Dauguma bylų – dėl komentarų internete Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.

Europos gerovės sode įsiplieskė chaosas. Ir visą šį chaosą jau tapo įprasta vadinti arabų pavasariu. Taip, iš tiesų – tai tikriausiai arabų pavasaris, tačiau įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vakariečius ekspertus užklupo, kaip žiema ir sniegas kasmet netikėtai užklumpa Lietuvos savivaldybes.

Maskvos miesto teismas nacionalistą Nikitą Tichonovą nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o jo sugyventinei Jevgenijai Chasis skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Nužudė antifašistą N. Tichonovą prisiekusieji pripažino kaltu dėl advokato antifašisto Stanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburovos nužudymo. Teisiamoji J. Chasis pripažinta bendrininkavusi nužudant advokatą.

Sostinės prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio veiksmų. Politikas kaltinamas tautinės nesantaikos kurstymu.Apie tai antradienį pranešė Lietuvos centro partija. „Ikiteisminį tyrimą gegužės 2 d. pradėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Byla tirti perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnams“, - sakė V. Budėnienė.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Pasigirdus kvietimui lietuviams ir lenkams susitaikyti bent jau šių Velykų proga – juk ir vieni, ir kiti daugiausia yra katalikai – niekur nedingo klausimas dėl santykių ateities. Įdomu, kaip klostysis lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai per artimiausius du dešimtmečius.

Užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia nacistinių vėliavų ir šūkių demonstravimą balandžio 20–ąją, Hitlerio gimtadienio dieną. „Tai išpuoliai prieš Lietuvos valstybę ir visą piliečių visuomenę, kurstantys neapykantą Lietuvos žydų bendruomenei ir vertintini kaip provokacija prieš Lietuvą ir jos pastangas daug dirbant tolerancijos skatinimo srityje, kurios yra ypač intensyvios šiais Holokausto aukų Lietuvoje atminimo metais ir Lietuvai šiemet pirmininkaujant ESBO“, – rašoma URM pare...

Visuotiniai rinkimai į Suomijos parlamentą pastūmėjo šią šalį į dešinę. Taip apžvalgininkai apibendrina sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatus: konservatyvi Nacionalinė koalicija 200 vietų parlamente gauna 44 mandatus, o anksčiau mažai kam žinoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“ tik trimis mandatais nusileidžia valdžioje buvusiems socialdemokratams, turėsiantiems 42 vietas. Centristai su savo vadove, pernai birželį paskirta premjere Mari Kiviniemi prarado 16 vietų.

Nesiliaujant kalboms dėl Kovo 11-ąją vykusių patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynių Vilniuje, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad tautiškumas turi būti skatinamas, bet rasizmas ir neapykanta kitokiems neturi dominuoti Lietuvos politikoje. „Labai gerai, kad yra diskusijos, kad išsakomos įvairios nuomonės.