Kai girdžiu klausimą, kodėl reikia domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir ar tai naudinga Lietuvai, apima siaubas.
Tai ne šiaip įdomus klausimas. Toks požiūris kelia įdomių minčių. Jei Lietuvoje ketinama šitaip skaičiuoti – tai tiesus ir įprastas kelias į bedugnę.
Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja samdomam žudikui mokama suma, apie kurią išgirdę žmonės galėtų pasakyti: „Jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo...“ Užsakymo faktas tuomet taptų kaltę už nužudymą švelninančia aplinkybe? Būtent taip galiu perfrazuoti Lietuvos žurnalisto man užduotą klausimą, kodėl Lietuva privalo domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir Kaukazo problemomis.
Prieš daug metų, kai karas Šiaurės Kaukaze buvo laikomas madinga tema tarp žurnalistų ir politikų, Europos bendruomenė, įskaitant Lietuvą, noriai mojavo Ičkerijos vėliavomis.
Kaip dabar paaiškėjo, tai darė ne trokšdami padėti mažoms, bet išdidžioms kalniečių tautoms, o norėdami pasipuikuoti raumenimis prieš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino fizionomiją. Tik dabar jis pats užsiaugino raumenis, mat turėjo daug tinkamo laiko treniruoklių salėms.
Rusijos premjeras puikiausiai suprato, kad garsaus parodomojo plūdimo, skambėjusio jo atžvilgiu iš rusofobų lūpų, mastas jam bus labai naudingas.
Taip ir atsitiko. Individualios premjero ir jo kompanijos atsakomybės klausimo pakeitimas, kai smilius lyg pistoletas nukreipiamas į visų rusų pusę, pirmiausia bus naudingas sėdintiesiems Kremliuje.
Įvairaus kalibro nacionalistai, įskaitant Lietuvos nacionalizmo šalininkus, liguista neapykanta rusams ir viskam, kas rusiška, pylė vandenį ant šio politiko malūno.
Kremlius suvokė, kad realių politinių žingsnių siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių konvencijų nebus.
Tada laisvai ganytis po Rusiją su savo galvažudžiais buvo paleistas Ramzanas Kadyrovas ‒ Kremliaus statytinis Čečėnijoje. Būtent tuomet Rusijoje imta šaudyti žurnalistus. Žinoma, ir iki 2006 metų šalyje būdavo politinių žmogžudysčių. Kokioje šalyje jų nebūna? Net Švedijoje buvo nužudytas socialistas, demokratinių vertybių puoselėtojas Ulofas Palme.
Annos Politkovskajos žmogžudystė pradėjo įžūlių ir parodomųjų žudymų epochą. Žudymų, vykdomų per kai kurių Rusijos dievaičių gimtadienius (A. Politkovskaja 2006 m. nužudyta per V. Putino gimtadienį spalio 7 dieną ‒ „Balsas.lt savaitė“).
Kremlius negalėtų sau daug ko leisti, jeigu rusofobai ir abejingieji žmogaus teisių padėčiai Rusijoje nekurtų tam palankios atmosferos.
******
Suomijoje gyvenančios žmogaus teisių gynėjos Oksana Čelyševos veikla erzina ne tik Kremliaus, bet ir Lietuvos specialiąsias tarnybas. Moteris aktyviai gina Lietuvos specialiųjų tarnybų persekiotus čečėnus Maliką ir Chadižatą Gatajevus, radusius prieglobstį Suomijoje.
„Balsas.lt savaitė“ jau anksčiau rašė, kad jai, taip pat žurnalistams Arkadijui Babčenkai ir Dmitrijui Florinui kažkas elektroniniu paštu, kurio adresas [email protected], persiuntė jų pokalbių su Eglės Kusaitės artimaisiais išklotines. Prokuroro Justo Lauciaus užsakymu jas parengė Lietuvos Valstybės saugumo departamentas.
