Vengrijos dešiniųjų ekstremistų lyderio žodžiai neretai būna „spalvingi“. Praeitą mėnesį kalbėdamas Budapešto „Sportmax“ komplekse keliems tūkstančiams susirinkusiųjų, Gaboras Vona paskelbė apie liberalios demokratijos žlugimą. Savo kalboje, tradiciškai parengtoje partijos nariams, 33-jų metų politikas pareikalavo nesileisti į kompromisus su valdančiaisiais – vietoj to jis paprašė „kovoti, kovoti ir dar daugiau kovoti“: „Mes nesame komunistai, fašistai ar nacionalsocialistai, bet – tai yra svarbu aiškiai suvokti kiekvienam – mes taip pat nesame ir demokratai!“
Jobbik (nuotr. SCANPIX)
G. Vonos žodžiai buvo palydėti itin entuziastingais plojimais. Tai buvo pirmasis kartas, kai „Jobbik“ partija, kuri paskutiniuose šalies parlamento rinkimuose 2010-ųjų balandį iškovojo beveik 17 procentų rinkėjų balsų, taip aiškiai ir konkrečiai išsižadėjo demokratijos, bet ši kalba susilaukė menko Vengrijos žiniasklaidos dėmesio. Tiesa, Elodas Novakas, partijos vicepirmininkas, teigia, kad tai turbūt yra labiau susiję su organizaciniais prioritetais, o ne su tikslingu boikotu: „Mes esame antra galingiausia partija Vengrijoje, bet neturime rimto vaidmens tradicinėje žiniasklaidoje.“
Nors E. Novakas ir užsimina apie tam tikrą „pašalinimo“ politiką, jis jokiais būdais nieko nekaltina. Tiesa, nors „Jobbik“ pasisako už Vengrijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, partija išsiuntė skundą Neeliei Kroesui, ES komisarui skaitmeninei darbotvarkei – esą partija per mažai nušviečiama Vengrijos žiniasklaidoje. Tai yra ženklas, kad partija vis dėlto kuria šiokį tokį atstumtųjų įvaizdį, bet iš tiesų jai tradicinės žiniasklaidos visiškai nereikia.
Stebėtinai modernus tinklas
Kai „Jobbik“ nori komunikuoti su savo rėmėjais ir elektoratu, partija pasirenka kitokius kanalus. Partijos atstovai kasdien bendrauja specialiuose interneto forumuose, kuriuose jie gali išklausyti net mažiausių kaimų gyventojų problemas. Dar vienas įrankis, tapęs pagrindiniu partijos ideologijos platinimo varikliu, yra neįtikėtinai gerai organizuotas interneto tinklas, sudarytas iš šimtų dešinųjų ekstremistų tinklalapių, sujungtų per „Facebook“ ar „iWiW“, vengrišką socialinį tinklą.
Pavyzdžiui, jau minėta G. Vonos kalba buvo transliuojama gyvai per „Jobbik“ savaitraščio „Barikad“ svetainę Barikad.hu. Iš karto po kalbos šimtai partijos kontroliuojamų dešiniųjų ekstremistų tinklalapių pateikė plačią įvykio apžvalgą – didelė jos dalis patenka į „Facebook“.
Tokia strategija ilgainiui tapo tiesiog rutina. Vengrijos dešinieji ekstremistai jau ilgą laiką efektyviai panaudoja interneto erdvę savo tikslams siekti. Tokiu būdu jie sėkmingai platina savo žinią, organizuoja demonstracijas ir kampanijas. „Internetas buvo ir išliks mums labai svarbus“, – teigia Martonas Gyongyosis, „Jobbik“ atstovas parlamente. Jo manymu, taip susiklostė ne tik dėl tradicinės žiniasklaidos neprieinamumo, tačiau ir dėl to, kad daugybę partiją remiančių žmonių sudaro jauni žmonės, kuriuos lengviausia pasiekti per naująją žiniasklaidą.
Ekspertai šią tendenciją įžvelgė jau senokai. „Per 2010-ųjų metų priešrinkiminę kampaniją, internetas turėjo kertinę reikšmę „Jobbik“ partijai. Palyginti su kitomis partijomis, „Jobbik“ internete naudojo naujausias technologijas. Žmonės, aplankantys jų tinklalapius, galėdavo aktyviai prisidėti prie jų turinio ir patys tapti kampanijos dalyviais“, – pasakoja Aronas Buzogany, politikos mokslininkas, tyrinėjantis socialinius judėjimus Rytų Europoje.
Panašios nuomonės laikosi ir politologas Jozsefas Jesko, ilgą laiką tyrinėjęs Vengrijos dešiniųjų ekstremistų veiklą: „Jobbik“ yra pirmoji partija Vengrijos istorijoje, kuri sugebėjo efektyviai išnaudoti interneto privalumus savo naudai.“ Vis dėlto jis pažymi, kad „Jobbik“ iš tiesų niekada patys nekūrė ekstremistų tinklalapių tinklo ir tuo labiau jo nekontroliuoja. Iš tiesų, pasak Jesko, smulkios grupės su panašiomis pažiūromis (nors ir skirtingais interesais) sukontaktavo internetu ir kartu sukūrė virtualų pasaulį.
Modernus ir puikiai internete pasklidęs dešiniųjų ekstremizmas Vengrijoje susikūrė 2006-ųjų rudenį. Tuo metu Budapešto gatvėse vyko riaušės. Demonstrantai šturmavo MTV būstinę – nacionalinę transliuotojų kompaniją – buvo gerokai apsunkintos informacijos perdavimo galimybės. Viena iš riaušių priežasčių – slaptai įrašyta „melo kalba“, kurią pasakė socialistų premjeras Ferencas Gyurcsany. Nors kalba buvo pasakyta už uždarų partijos susirinkimo durų, ji buvo paslapčia įrašyta ir paviešinta. Joje ministras pirmininkas atvirai kalba, kad melavo rinkėjams.
Interneto vartai į smurtą
Vienas iš elementų, padėjusių inicijuoti smurtinius protestus, buvo prieš kelis mėnesius iki riaušių įkurtas tinklalapis Kukuc.info, tapęs pagrindine centrine ir labiausiai lankoma interneto platforma kraštutiniams dešiniesiems ekstremistams. Puslapis publikuoja itin agresyvų antisemitinį, antiromų, šovinistinį ir homofobinį turinį. Vienoje iš rubrikų svetainės autoriai periodiškai organizuoja savotiškas „raganų medžiokles“, nukreiptas prieš konkrečius asmenis. Šios iniciatyvos gali turėti siaubingų pasekmių. Pavyzdžiui, 2007-ųjų gruodį socialistas Csintalanas Sandoras buvo užpultas po tinklalapio paskelbtos kampanijos „Žydų žiurkė“. Įtariamieji, tarp kurių buvo Vengrijos neonacių lyderis Gyorgy Budahazy, buvo suimti. Jų laukia kaltinimai dėl teroristinių nusikaltimų ir teismas.
Ilgą laiką Vengrijos teisėsaugos institucijos bandė pasiekti, kad tinklalapis, kuris yra registruotas Jungtinėse Valstijose, būtų uždarytas, o jo kūrėjai – suimti, bet kol kas visos pastangos nuėjo veltui. Pasklido gandai, kad vienas iš puslapio autorių yra „Jobbik“ vicepirmininkas Elodas Novakas, nors jis pats, žinoma, kaltinimus neigia: „Jei aš tai pripažinčiau, aš neabejotinai keliaučiau į kalėjimą. Tačiau taip, aš puikiai sutariu su tinklalapio redaktorių komanda. Kartais aš siunčiu jiems informaciją telefonu tiesiai iš parlamento posėdžių.“
Jobbik (nuotr. SCANPIX)
Atskiras pasaulis
Dažnai lankomi tinklalapiai, tokie kaip Kukuc.info, tampa puikiomis platformomis ekstremistų veiklai. Svetainių lankytojai gali per nuorodas pereiti į kitus panašius puslapius – „Jobbik“, vietinių ekstremistų grupuočių ar internetinių radijo stočių, tokių kaip Szentkoronaradio.com, tinklalapius. J. Jesko teigia, kad toks tinklas dešiniesiems ekstremistams sukuria solidžią virtualią sistemą, kuri suteikia jiems stiprų bendrą identitetą ir galimybę skleisti informaciją, kai informacija iš išorės tiesiog neturi galimybių prasimušti į jų tinklą. Informacijos transliavimas per tokį tinklą yra nemokamas – to pasiekti per tradicinę žiniasklaidą partijai niekada nebūtų pavykę.
Nėra „nevykėliai“
Šį „Jobbik“ tinklą dar vertingesnį daro faktas, kad iš tiesų, priešingai nei buvo manyta anksčiau, jo lankytojai nėra vargšai ar socialiai atstumti žmonės. Daugelis politinių mokslininkų „Jobbik“ ilgą laiką vertino kaip „nevykėlių partiją“. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tipiškas „Jobbik“ partijos rėmėjas yra dirbantis vyras, dažniausiai iki 35-ių metų amžiaus, kuris gali pasigirti mažiausiai vidurinės mokyklos atestatu. Kitas tyrimas parodė, kad šis tipiškas žmogus, palaikantis „Jobbik“, pasižymi itin žemu pasitikėjimo visomis pagrindinėmis socialinėmis ir politinėmis institucijomis, lygiu. Šis žmogus yra linkęs manyti, kad smurtas yra pateisinamas, jei tikslas yra teisingas. Išvada – šis žmogus yra „labai jaunas, labai vengriškas, labai karštakošis“.
A. Buzogany teigia, kad „Jobbik“ populiarumas yra tragiškas žlugusios Vengrijos politinės revoliucijos rezultatas: „Ilgą laiką šalis buvo pasidalinusi į kairiuosius ir dešiniuosius, nepaprastai dideliu mastu – tai tampa vis didesne socialine problema“. Pasak jo, visa jaunimo karta užaugo šio susipriešinimo kontekste ir susirado prieglobstį dešiniųjų ekstremistų sukurtame pasaulyje.
