jobbik

Budapešte keli tūkstančiai žmonių sekmadienį, jau ketvirtą dieną iš eilės, rengė eitynes, protestuodami prieš naujus įstatymus, kritiku teigimu, apribojančius darbuotojų teises ir pakertančius demokratiją Vengrijoje. Esant minusinei oro temperatūrai prie parlamento susirinkę protestuotojai skandavo šūkius prieš vyriausybę, o pranešėjai smerkė viršvalandžių taisyklių pataisas, kurias trečiadienį priėmė įstatymų leidėjai.

Vengrija pritarė konstitucijos pataisai, kuriai įsigaliojus pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį šioje šalyje, ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems prieglobsčio prašytojams. Konstitucijos pataisa taip pat apima benamystės draudimą, naujų teismų steigimą viešojo administravimo byloms nagrinėti ir sako, kad valstybė privalo ginti Vengrijos krikščionišką kultūrą. Pataisai pritarė 159 parlamentarai, „prieš“ balsavo penki.

Vengrijos premjeras Viktoro Orbanas paskelbė iškovojęs „istorinę pergalę“ sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose, kai Nacionalinio rinkimų biuro (NVI) paskelbti negalutiniai rezultatai parodė, kad jo dešinioji partija „Fidesz“ užsitikrino aiškią daugumą. Sekmadienį vakare kreipdamasis į vėliavomis mojuojančius savo šalininkus V. Orbanas pareiškė, kad rinkimų rezultatai vengrams suteikia „galimybę apginti save ir ginti Vengriją“. Suskaičiavus daugiau kaip 80 proc.

Analitikų ir Europos žvalgybos perspėjimai dėl 2014-aisiais įvykusių geopolitinių pokyčių pasaulyje pasekmių teko laukti vos porą metų. Karas Ukrainoje ir migrantai iš Afrikos bei Artimųjų Rytų, kartu su ekonomine krize, džihadistų terorizmu leido Vakarų neonacistinei bendruomenei atlikti tą „kokybinį šuolį“, kurio buvo taip baiminamasi, ir perėjo prie ginkluotos veiklos ir organizuoto karinio mokymosi, rašoma italų „La Stampa“. Mozaika susidėliojo į vieningą visumą po vieno švedų teismo sprendi...

Sulaukęs triuškinančio smūgio savo „Facebook“ paskyroje, kuomet daugiau nei dešimt tūkstančių lietuvių pasmerkė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskleistą „miško brolius“ juodinančią informaciją, Kremlius ėmėsi tradicinio atsako – ištraukė savo parankinį Europos Parlamente, kuris atlieka „pasipiktinusio fašizmu“ parlamentaro vaidmenį.

Austrijos antiimigracinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPÖ) pirmadienį paskelbė sudariusi „bendradarbiavimo paktą“ su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija.

Europos Parlamentas trečiadienį sutiko panaikinti teisinę neliečiamybę savo deputatui Belai Kovacsui, Vengrijos ultradešiniosios partijos „Jobbik“ nariui, kuris įtariamas šnipinėjęs Rusijos naudai. Sprendimas įšaldyti europarlamentaro teisinę neliečiamybę buvo priimtas balsuojant pakeliant ranką per posėdį Strasbūre. Dabar Vengrijos institucijos galės tirti B.Kovacso bylą ir jį apklausti.

 Vengrijos televizijos operatorė, išprovokavusi pasipiktinimą pasaulyje, kai buvo nufilmuota pakišanti koją nuo policijos sprunkantiems pabėgėliams ir jiems spirianti, penktadienį prabilo, tvirtindama, kad taip pasielgė „supanikavusi“. „Dabar, kai žiūriu tą vaizdo įrašą, nesijaučiu stebinti save.

Viena Vengrijos televizijos operatorė buvo atleista antradienį, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip ta moteris pakišo koją migrantui, taip pat apspardė vaikus, kai jie bėgo nuo policijos per neramumus pietiniame Reskės miestelyje. Operatorė, vėliau įvardyta kaip Petra Laszlo, matoma pakišanti koją vyrui, bėgančiam su vaiku rankose, ir spirianti kitam bėgančiam vaikui per du atskirus incidentus.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Kai esi provokuojamas, neturi tylėti, privalai reaguoti. Turi pats tapti agresyviu atminties lauko kariu ir parodyti žmonėms, kad yra ir kitų būdų interpretuoti istoriją. Ir visuomet bus pakankamai žmonių, kurie atkreips į tave dėmesį.

Vengrija ketvirtadienį paprašė Briuselio panaikinti kraštutinių dešiniųjų partijos „Jobbik“ europarlamentaro teisinę neliečiamybę. Tai buvo padaryta pasirodžius pranešimams, kad šis Europos Parlamento narys įtariamas šnipinėjęs Rusijai, ir šiuo metu dėl to Vengrijoje atliekamas tyrimas.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Vengriją dar ketverius metus valdys prieštaringai vertinamas premjeras Viktoras Orbanas, pasiekęs pergalę rinkimuose, kuriuose savo pozicijas sustiprino ir kraštutiniai dešinieji. „Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. – Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje.“ 50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt 2010 m. partija „Jobbik“ į Vengrijos parlamentą pateko pirmą kartą, tačiau iš karto tapo trečia pagal dydį. Jos lyderiu buvo 32-ejų Gaboras Vona, tuo metu jau spėjęs išgarsėti kaip „Vengrų sargybos“ kūrėjas.

Apklausa rodo, kad visai neseniai susikūręs judėjimas Vengrijoje tapo antra pagal populiarumą politine jėga, praneša „Reuters“. Spalio 16-30 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad asociacija „Egyutt 2014“ spalio mėnesį populiarumu nusileido tik valdantiesiems.

Vengrijos parlamentas pirmadienį patvirtino įstatymą, pagal kurį balsuoti norintys piliečiai turės iš anksto užsiregistruoti. Įstatymas kritikuojamas kaip ribojantis demokratiją. Įstatymą pasiūlė konstitucinių reikalų komitetas, kurį parėmė valdančioji ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“. Apie 8 mln. balso teisę turinčių Vengrijos gyventojų likus 15 dienų iki rinkimų, kurie turėtų vykti pirmoje 2014 metų pusėje, turės balsavimui užsiregistruoti internetu arba asmeniškai.

Nors ir ignoruojama šalies žiniasklaidos, Vengrijos dešiniųjų ekstremistų partija „Jobbik“ sėkmingai funkcionuoja per stebėtinai išvystytą erdvę internete.

Nepaisant didelio tarptautinio spaudimo dėl Vengrijos valdančiosios koalicijos veiksmų, ji tebelieka populiariausia ir vėl laimėtų rinkimus, jei jie būtų rengiami dabar. Vengrijos parlamente absoliučią daugumą turi konservatyvios partijos „Fidesz“ ir krikščionių demokratų blokas. Įskaičiuojant ir neapsisprendusiuosius, 18 proc. visų respondentų balsuotų už valdančiosios koalicijos partijas, o opozicijoje esantys socialdemokratai ir radikali nacionalistinė partija „Jobbik“ gautų po 11 proc.

Radikalių dešiniųjų pažiūrų partija „Jobbik“, kurios nariai ne kartą reiškė antisemitines ir antičigoniškas nuostatas, po sekmadienį vykusių rinkimų pirmą kartą prasibrovė į šalies parlamentą. „Jobbik“ partija užėmė trečiąją vietą ir tik nežymiai pralaimėjo valdžią praradusiems Socialistams. Triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose iškovojo centro-dešinioji „Fidesz“ partija, kuri surinko daugiau nei 52 proc. balsų. Šalį į skolą ir vis augantį nedarbą įstųmę socialistai gavo vos 19,3 proc.

Vengrijoje šį sekmadienį vyks parlamento rinkimai, kuriuose, kaip prognozuojama, sėkmingai pasiraodys ekstremistinė partija „Jobbik“, kuri veda aktyvią kampaniją prieš šalyje gyvenančius čigonus. Laukiama, kad rinkimus Vengrijoje laimės dešinieji ir neofašistai, o tuo tarpu šalį 8 metus valdę liberalai ir kairieji, kurie praktiškai atvedė Vengriją į bankrotą ir privertė šalį maldauti pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo, yra pasmerkti triuškinančiam pralaimėjimui.

Šie metai Rytų bei Vidurio Europoje lyg ir turėjo būti nužymėti šventėmis: prieš dvidešimtmetį griuvo Berlyno siena, prieš dešimt metų prasidėjo NATO plėtra, prieš penkerius – pirmosios šio regiono šalys įstojo į Europos Sąjungą (ES). Ar reikalai iš tiesų atrodo šventiškai? Nelygu žvilgsnio priekabumas ir akiplotis.

Po Antrojo pasaulinio karo Europoje, o ypač Vokietijoje, buvo vykdoma plati denacifikacijos programa. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir švietimo sistemai. Pradedant mokyklomis ir baigiant universitetais jaunimas buvo supažindinamas su nacizmo atneštomis negandomis ne tik kitoms tautoms, bet ir patiems vokiečiams. Vis dėlto prabėgus keletui dešimtmečių, vis aiškiau galima įžvelgti nacizmo idėjų atgimimą įvairiose ES valstybėse bei pačioje Vokietijoje.