Europos parlamente išrinktų politinių marginalų korta dažnai naudojama Kremliui jautriais momentais, pavyzdžiui, 2014-2016 metais tokių čekų, latvių ir kitų šalių atstovų, siejamų su Kremliumi dėka buvo sudaromas įspūdis, kad Europos Parlamente „yra įvairių nuomonių“ įvykių Ukrainoje klausimu.
Taip pat ir dabar, kai prieš kelias savaites NATO paskelbė įrašą apie Baltijos šalių „miško brolius“, kovojusius su Sovietų Sąjungos okupacija, o Rusijos atstovams suskubus kaltinti „fašizmo protegavimu“, buvo pasitelktas čekų komunistas Jiri Mastalka. Čekų politikas, kartu su Europos kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų frakcijos nariais paskelbė rezoliuciją, kuri „smerkia Baltijos šalių“ fašizmą. Nepamiršo jie tuo pačiu, tradiciškai Kremliaus demagogijai, paminėti ir „Ukrainoje vešinčio fašizmo“.
Skundžiasi naciais Baltijos šalyse
Kremliaus propagandos rupore „Sputnik“ yra skelbiamas siūlymas „paskelbti sankcijas Estija, Lietuvai ir Latvijai dėl ten augančių sentimentų fašizmui“. Net patys rezoliucijos autoriai supranta, kad šis siūlymas yra labiau dėmesio atkreipimas, negu realiai ką nors keisiantis politinis sprendimas. Juk tam yra būtinas ne tik Europos Parlamentui atstovaujančių marginalų pritarimas. Pati rezoliucija bus pateikta Europos Parlamento svarstymui šių metų rudenį.
Joje yra skundžiamasi „nerimą keliančiu išaugusiu eitynių skaičiumi Baltijos šalyse, kurias organizuoja ultradešiniųjų organizacijos su vietos valdžios leidimu“. Konkrečiai kalbama apie Estijoje ir Latvijoje rengiamus SS gretose kariavusių veteranų eitynes, kurios yra rengiamos subyrėjus Sovietų Sąjungai. Kur Lietuvoje europiečiams derėtų ieškoti fašizmo ir už ką ją reiktų bausti, prokremliška pozicija pasižymintys rezoliucijos autoriai nenurodo.
Tačiau rezoliucijos autoriai žino, kaip reiktų bausti „nacizmą propaguojančias Baltijos šalis“, jų siūlymu tai turėtų atsiliepti per išmokas iš Europos Sąjungos biudžeto.
Anot čekų politiko, Europa turėtų sunerimti dėl „fašistinių sentimentų“ ir „atmerkti akis ne tik dėl Baltijos šalių, tačiau ir Ukrainos“.
Ultrakairiųjų frakcija užima 52 vietas iš 750 Europos Parlamento narių.
Kremliaus draugas
Čekų komunistas Jiri Mastalka yra mažai žinomas savo šalyje, tačiau pernai jis buvo apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, kokį gali gauti užsienietis Rusijoje – „Draugystė ordinu“. Vietos žiniasklaida nagrinėjo klausimą, kodėl niekam nežinomas politikas užsitarnavo tokį garbų apdovanojimą.
Iš tiesų tai Kremlius nieko net neslėpė, J. Mastalka ordiną gavo už „Rusijos ir jos interesų gynimą Europos Parlamente“.
Anot čekų leidinio „Hospodarske noviny“, J. Mastalka, neturėdamas realios įtakos, pavyzdžiui, dėl sankcijų Rusijai nutraukimo savo šalies ar ES mastu, atstovauja Kremliaus interesus Europos Parlamente „atstovaudamas kitą nuomonę“. Už tai Kremlius taiko standartines paskatinimo priemones: apdovanojimai pavieniams asmenis, ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų partijų finansavimas, ir pigesnės dujos „draugiškoms valstybėms“.
Būtent šis politikas pasisakė prieš EP rezoliuciją Aleksejaus Navalno įkalinimo pasmerkimo klausimu. EP svarstant laisvosios prekybos su Gruzija, Moldova ir Ukraina klausimus, tas pats J. Mastalka kritikavo europiečių parlamentarus „nesuvokiant istorinių regiono ryšių“.
Leidinyje primename, kad 2014-aisiais Vengrijos partija „Jobbik“, graikų „Auksinė aušra“ ir italų „Šiaurės lyga“ bei prancūzų „Nacionalinis frontas“ gavo „paskolas“ iš rusų bankų.
