Sekmadienį vakare kreipdamasis į vėliavomis mojuojančius savo šalininkus V. Orbanas pareiškė, kad rinkimų rezultatai vengrams suteikia „galimybę apginti save ir ginti Vengriją“.
Suskaičiavus daugiau kaip 80 proc. balsalapių „Fidesz“ buvo surinkusi 49,29 proc. balsų, nurodė NVI. Rinkėjų aktyvumas buvo didelis – 68,8 procento, daugiau kaip septyniais procentiniais punktais didesnis negu per 2014-ųjų rinkimus.
Sprendžiant iš negalutinių rezultatų, „Fidesz“ ir jos nedidelė sąjungininkė, Krikščionių demokratų partija, užsitikrino 133 deputatus 199 vietų parlamente – minimalų skaičių, užtikrinantį dviejų trečdalių daugumą.
Manyta, kad didelis rinkėjų aktyvumas bus naudingas ultradešiniajai nacionalistinei partijai „Jobbik“, pastaruoju metu artėjusiai prie politinio centro, taip pat dviejų kairiojo sparno partijų – Socialistų ir Dialogo – aljansui.
Tačiau rezultatai rodo, kad „Jobbik“ tegavo 19,94 proc. balsų ir gali tikėtis 26 vietų, o socialistai – 12,19 proc. balsų (20 vietų).
Žaliųjų partiją LMP palaikė maždaug 6,75 proc. rinkėjų.
„Jobbik“ vadovas Gaboras Vona galbūt netgi nesugebėjo patekti į parlamentą per rinkimus viemandatėje apylinkėje šiaurės vakariniame Dendešo mieste.
Jeigu šie rezultatai išliks, V. Orbanas tikriausiai pasinaudos jais kaip argumentu, pateisinančiu jo ginčus su Europos Sąjungos institucijomis dėl Budapešto griežtos pozicijos prieš imigrantus ir atsisakymą sutikti su Bendrijos pabėgėlių perkėlimo programa, taip pat jo pastangas slopinti pilietinės visuomenės grupes.
V. Orbano pergalė taip pat gali įkvėpti kitus nacionalistus politikus ir kraštutinio dešiniojo sparno veikėjus.
Jeigu „Fidesz“ susigrąžins dviejų trečdalių superdaugumą, ši partija galėtų be didesnių kliūčių įgyvendinti prieštaringai vertinamas priemones ir keisti konstituciją.
