Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, surengta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla sulaukė aršaus sostinėje reziduojančių kosmopolitinių pajėgų puolimo. Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo manymu, taip Lietuvai priešiškos struktūros išnaudoja progą kurstyti antinacionalinę psichozę. Patriotiškai nusiteikę moksleiviai ir studentai, iškilmingai, su vėliavomis ir Lietuvos himnu pradėję šiųmetę savo stovyklą Šalčininkų krašte, viešai apkaltinti nacionalistinių ir šovinistinių idėjų sklaida. Ypač greitas smerkti Tėvynės meilės nesigėdinčius jaunuolius buvo skambiai Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutu pavadintos įstaigėlės direktorius Henrikas Mickevičius. Lietuvos tautinio jaunimo pasirinktas šūkis „Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!“ H. Mickevičiui nuskambėjo kaip grasinimas susidoroti su nelietuviškos kilmės Lietuvos piliečiais. Žodį „baltas“, reiškiantį baltų genties atstovą, H. Mickevičius mėgina pritempti prie kažkokios rasinės neapykantos. Jam užkliuvo ir Dieveniškių stovyklos dalyvių – lietuvių ir latvių – apsisprendimas kalbėti tik jų gimtosiomis kalbomis.
Kovo 11-osios Akto signataro, filosofo R. Ozolo teigimu, akivaizdžiai matyti, kad įvykiai Norvegijoje sumaniai pritaikyti kurstyti antinacionalinę psichozę ir auginti ją iki isterijos. Anot signataro, apjuodinti jaunimą esąs juokų darbas, jeigu Lietuvoje galima atvirai kurstyti tautinę nesantaiką, kaip tai darė Valdemaras Tomaševskis, o prokurorai tąsyk nerado reikalo įvertinti jo veiksmų. Signataro nuomone, teisėsaugos pareigūnai turėtų imtis tirti, kas ir kodėl paskleidė akivaizdžiai melagingus pranešimus, šmeižiančius patriotiškai nusiteikusį jaunimą. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka „Respublikai“ prisipažino nesitikėjęs, kad jo vadovaujamą judėjimą užlies tokia purvo jūra. Anot jo, tautinis jaunimas nesuteikė nė menkiausio preteksto tokiam skandalui, tad aišku, kad oponentų veiksmai buvo planuoti iš anksto. „Lietuviu būti jau draudžiama“. RESPUBLIKA
Prieš 20 metų, liepos 31 d. paryčiais, Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus. Šeši iš jų buvo mirtinai sušaudyti, vienas sunkiai sužeistas po kelių dienų mirė ligoninėje. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Liepos 31-oji – antroji 49 metų T. Šerno gimimo diena. Paklaustas, be kita ko, ar nenusivylė šiuolaikine Lietuva, T. Šernas atsakė: „Mes visi nusivylėme. Matome, kad per mažai padarėme. Esame per daug atsilikę. Kuo mes užleidome Seimą? Bet juk balsuoja pati tauta už žvaigždes, kurios moka tiktai anekdotą papasakoti. Vadinasi, mūsų tauta atsilikusi. Vilktis ES gale nelabai malonu. Tai, kad austrai paleido Michailą Golovatovą, rodo, kad mes esame ES uodegoje, tarp netikrų europiečių“. Pokalbis su buvusiu muitininku, o dabar – Vilniaus evangelikų–reformatų bažnyčios klebonu – „T. Šernas: Medininkai – tai mano gyvenimo dalis“. KAUNO DIENA
Prasidėjus atostogų sezonui, valdžia sudaro įspūdį, jog vis tiek dirba: seimūnai taip ir neįteisino oficialių atostogų, tad poilsiauja nelegaliai, o ir jų padėjėjai „darbuojasi“ paplūdimiuose. Net prezidentė oficialiai dirba be pertraukos. Tačiau įdomiausia, jog siekiant imituoti nepertraukiamą valdžios darbą, ministrus pavaduoti paskiriami kitų sričių ministrai, dažnai mažai ką suprantantys apie jiems patikėtą sritį. Pavyzdžiui, rugpjūčio 16–31 dienomis atostogaujantį sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį pavaduos socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jį, atostogausiantį liepos 18–rugpjūčio 12 dienomis, pradžioje pavaduos tas pats R. Šukys, o nuo liepos 25 d. – finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pastaroji atostogų jau buvo liepos 11–22 dienomis, bet planuoja eiti dar. Finansams tuomet vadovavo ūkio ministras Rimantas Žylius. „Valdžios atostogas gaubia detektyvai“. VAKARO ŽINIOS
Prezidento našlė Kristina Brazauskienė vasaroja Nidoje ir rengiasi rugpjūčio 6-ajai, kai, žadama, Lietuvos laisvės sąjunga jos pritarimu transformuosis į Atkurtos Lietuvos prezidento sąjungą, kur ji ketina darbuotis pasiraitojusi rankoves. Teorinė partijos tokiu pavadinimu galimybė išsyk verčia šiauštis, juolab kad kalbama apie Vytauto Šustausko partiją, jos reputaciją, ir galvoti, ar nebrandžios visuomenės sąlygomis nevertėtų reglamentuoti garsių vardų naudojimo objektų, juridinių asmenų pavadinimams. Pasak K. Brazauskienės, ji visiškai nieko nekuria, ją tik pakvietė: „Jie aiškinosi, derino, neblogas pavadinimas, aš neprieštaravau. Manau, kad tai bus rimta politinė jėga“. Prezidento Algirdo Brazausko dukters Laimos Mertinienės teigimu, „dėl partijos jinai nieko neklausė – mano nuomone, tai negražu ir negarbinga – ponia Kristina nemoka oriai našlauti ir savo elgesiu menkina tėvo atminimą“. Socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus nuomone, vien K. Brazauskienės ketinimai kompromituoja prezidento atminimą, nes „amžinatilsį prezidentas A. Brazauskas buvo solidus žmogus ir jam rūpėjo valstybė, jo prioritetas buvo valstybės valdymas, bet ne politikavimas“. „Prezidento našlės garbės kodeksas“. RESPUBLIKA
Ketvirtadienį ordiną iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų atsiėmęs dizaineris Juozas Statkevičius pasigyrė po apdovanojimo buvęs pavaišintas ir Prezidentūros saldainiais. Kas tie išskirtiniai skanėstai? Šalies vadovė saldainiais „Prezidento rūmai“ vaišina ne tik savo svečius, bet ir dalija juos apsilankiusi įvairiuose renginiuose. Užrašas ant pakuotės skelbia, kad saldumynai pagaminti fabrike „Rūta“, tačiau šios įmonės gaminių sąraše jų nėra. „Šiuos saldainius gaminame specialiai Prezidentūrai ir niekur daugiau jie neplatinami“, – paaiškino Šiauliuose veikiančio Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabriko „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas. Pavadinimas „Prezidento rūmai“ buvo suteiktas vienos iš maždaug 500 bendrovei priklausančių receptūrų saldainiams. „Tai aukštesnės klasės šokoladiniai saldainiai, tačiau niekuo pernelyg neišsiskiriantys“, – gaminį apibūdino A. Gluodas. Parduotuvėse kilogramas panašių saldainių kainuoja 22–23 litus. „Kuo vaišina prezidentė?“ LIETUVOS RYTAS
Ligoninėje galima ne tik būti išgydytam, bet ir užkrėstam mirtina liga – tuo įsitikinusios trys šiaulietės, teigiančios, kad jos kartu su dar vienu pacientu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo užkrėstos hepatito C pirmo B genotipo virusu. Į kovą prieš Šiaulių medikus pakilusios moterys pasiekė, kad skaudžių pasekmių galėjusiu sukelti gydymo įstaigos darbuotojų požiūriu į pacientą susidomėtų teisėsauga. Šiaulių policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl iš neatsargumo sukelto nesunkaus (!) sveikatos sutrikdymo. Pasak šiauliečių 31–erių Kristinos Šileikienės ir 64-erių Linos Vaitekūnienės, joms abiem, kaip ir dar dviem pacientams, 2009–ųjų rudenį po gydymosi Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje buvo diagnozuotas hepatito C pirmo B genotipo virusas. Moterys neabejoja, kad klastingu virusu jos ir kiti du pacientai buvo užkrėsti rugsėjį, kai ligoninėje gydėsi kitas ligas. „Iš ligoninės pacientai grįžo su hepatitu C“. RESPUBLIKA
Nors Vilniaus taboro narkotikų pūlinys seniai žinomas, sunaikinti jo niekaip nesiseka. Šių metų liepos vakarą prie čigonų taboro buvo aptikti 26 ir 29 metų vaikinų kūnai. Abu gyvenimą baigė susileidę narkotikų. Šiais metais čigonų tabore parduodami nuodai nusinešė dar tik tris narkomanų gyvybes. 2009 metais pačiame tabore buvo rasti 7, prieigose – 10 lavonų. Praėjusiais metais mirtis pasiglemžė iš viso 10 narkomanų, iš jų du buvo rasti mirę pačiame tabore. Čigonų taboras pastaraisiais metais yra tapęs narkotikų ir psichotropinių medžiagų mažmeninės prekybos atviru centru. 2009 metais čia sulaikyti 995 asmenys, disponavę narkotikais, praėjusiais metais – net 3 135. Šiemet iki liepos vidurio į policijos rankas jau pakliuvo šiek tiek daugiau negu 700 narkotikais disponuojančių asmenų. Sostinės 2–ojo policijos komisariato prižiūrimai teritorijai priklausantis čigonų taboras – daugiausia rūpesčių pareigūnams kelianti vieta. „Taboro nugalėti policija neplanuoja“. RESPUBLIKA
Kovotoju už teisybę save vadinantis Šiaulių gyventojas Jonas Mileris atsidūrė teisiamųjų suole. Įvairiomis akcijomis išgarsėjęs vyriškis yra įtariamas siuntinėjęs laiškus su gyvsidabriu ir druska. 61 metų J. Mileris kaltinamas pasikėsinimu nesunkiai sutrikdyti sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir viešosios tvarkos pažeidimu. Už šiuos nusikaltimus jam gresia laisvės atėmimas iki 5 metų. 2009 metų liepos 27–ąją „Šiaulių naujienų“ redakcija gavo tris laiškus. Atplėšus vieną jų pabiro gyvsidabris. Gelbėtojai surinko nuodingus garus skleidžiantį metalą, bet ir po 3 dienų gyvsidabrio garų koncentracija leistiną ribą dar viršijo 10 kartų. Vėliau į redakciją atkeliavo dar du laiškais su milteliais, bet paaiškėjo, kad tai – druska. Pats J. Mileris, neigęs savo kaltę per ikiteisminį tyrimą, neprisipažino ir teisme, teigė esąs provokacijos auka. „Į teismą – dėl gyvsidabrio ir druskos“. LIETUVOS RYTAS
Rokiškėnai jau nebesistebi prie savo namų besibūriuojančiais smalsuoliais – juos traukia itin meniškos langinės, kurias ištapė profesionalūs dailininkai. Originalios langinės Rokiškyje šiuo metu puošia apie 500 langų. Ne viena pora tapytų langinių yra ir Rokiškio rajone bei artimiausiuose miesteliuose. Dėl tokio fenomeno „kalti“ „Langinių plenerai“. Pastarasis ką tik baigėsi, o nemažai rokiškėnų net konkuravo tarpusavyje, kieno langines privalu išpuošti. Pasak Rokiškio kultūros centro direktorės Nidos Lungienės, langinių puošimo idėjai pritarė ir Rokiškio rajono savivaldybė, apsiėmusi finansuoti šį projektą. Žmonės džiaugiasi, kad „langiniuoti“ namai tampa gerokai jaukesni, o idėjos autoriai – kad nebuvo nė vieno rokiškėno, kuriam ištapytos langinės nebūtų patikusios. „Langinės virto meno kūriniais“. LIETUVOS ŽINIOS
