mokslininkas

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje, vadinamajame Saulėtekio slėnyje, šalia šiemet atidarytos Vilniaus universiteto bibliotekos, netrukus prasidės naujo mokslo centro statybos. Rugpjūtį prasidėsiančioms statyboms jau gręžiami poliai. Šioje Saulėtekio slėnio vietoje statomas Jungtinis gyvybės mokslų centras, kuriame įsikurs Biotechnologijos ir biochemijos institutai bei Gamtos mokslų fakulteto biologijos katedros.

Vabzdžių akys įkvėpė Šveicarijos mokslininkus, kurie nusprendė sukurti sudedamą kamerą, skirtą nedideliems bepiločiams skraidymo aparatams. Naujoji kamera CACE – arkos pavidalo įrenginys, kurį sudaro daugybė dar mažesnių kamerų. Dabartinis prototipas padarytas iš plokščios juostos, kurios dydis prilygsta monetai, ji leidžia gauti 180 laipsnių panoraminį vaizdą. Jei šalia būtų padėti keli tokie kamerų prototipai, būtų galima gauti 360 laipsnių panoramą.

Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kai, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti, ką jie galvoja. Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargus – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.

Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kuomet, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti „Ir ką jie galvoja?“ Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargūs – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.

Fizikai ir astronomai raportuoja apie unikalų reiškinį: iš karto trys galingi žybsniai įvyko Saulėje per vieną parą vienoje aktyvioje srityje, rašo „newsru.com“. NASA dokumentuotas unikalus reiškinys (kažkas panašaus įvyko prieš 11 metų, pažymi „Gismeteo“). Tik vakar, 2 val. 16 min. Grinvičo laiku, įvyko pirmasis pats galingiausias žybsnis šiais metais (aukščiausios kategorijos žybsnis – X1,7), kuris truko 40 minučių. Po to greitai įvyko dar intensyvesni žybsniai: X2,8 (16 val. 09 min.

“Energetinis saugumas apima ne tik tą galimybę energetikos sistemos tiekti energiją vartotojams, kai yra normalios sąlygos, (…) kad jeigu turėsime importą, jam nutrūkus, kad būtų Lietuvoje pakankami generatoriai, užtikrinantys poreikį. To tikrai neužtenka.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui.

Galbūt yra tekę girdėti apie vadinamąjį neegzistuojančios galūnės sindromą. Jis pasireiškia daugeliui kurią nors galūnę praradusių žmonių: rankos (ar kojos) nebėra, o ją nei iš šio, nei iš to pradeda skaudėti. Pasirodo, neegzistuojančios galūnės iliuziją vos per minutę galima išprovokuoti daugeliui žmonių. Kaip tai atliekama, demonstruoja Švedijos neurologai. Dažniausias neegzistuojančios galūnės sindromo pojūtis – skausmas.

Biotechnologijos mokslų profesorius ir akademikas Arvydas Janulaitis sumokėjo milijoną litų, kad VU Biotechnologijos institute būtų įrengta mokslinių tyrimų laboratorija, į kurią iš Harvardo universiteto grįžtų jaunas mokslininkas dr. Linas Mažutis, informuoja lrytas.lt. A. Janulaičio finansuota laboratorija – L. Mažučio darbo vieta. Akademikas tikisi, kad jo investicija atneš naudos visai Lietuvai.

 Spaudoje pasirodė vieša kritika, kurios taikinyje atsidūrė visame pasaulyje garsi altruistė, įvairių labdaros organizacijų steigėja Motina Teresė. Mokslininkai suabejojo šios moters sąžinės skaidrumu, kai perskaitė kai kuriuos dokumentus.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kinai į Lietuvą atvyksta norėdami sukurti smulkųjį ar vidutinį verslą, tuo metu absoliuti dauguma turkų į Lietuvą atvyksta susituokti. Taip teigia neseniai kinų ir turkų imigraciją į Lietuvą tyręs dr. Karolis Žibas. Pasak mokslininko, oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra keli šimtai turkų ir keli šimtai kinų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kova su skalūnų dujų žvalgyba mokslininkus ir stebina, ir piktina. Jie kreipėsi į šalies vadovus ir įspėjo nekreipti dėmesio į apsišaukėlius ekspertus, informuoja "Lietuvos rytas". Lietuvos geologus užrūstino kai kurių Seimo narių sprendimas siūlyti stabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.

Budistų vienuolis ir molekulinės genetikos mokslininkas Matthieu'us Ricardas yra laimingiausias pasaulio žmogus, bent jau taip teigia Viskonsino (JAV) universiteto tyrėjai. 66 metų amžiaus prancūzo smegenys pagamina tokį didelį gama bangų – jos siejamos sąmone, dėmesiu, mokimusi ir atmintimi – kiekį, kurio iki šiol neuromokslininkams nepavyko užfiksuoti. Pats vienuolis teigia, kad laimė priklauso nuo meditacijos. Anot jo, meditacija pagerina ir smegenų veiklą, ir žmogaus savijautą apskritai.

Klastojimu, faktų iškraipymu ar pritempimu prie norimų išvadų kaltinti net ir labai garsūs mokslininkai: vienuolis, genetikos pradininku vadinamas Gregoras Mendelis, legendinis gamtininkas Charlesas Darwinas, mikrobiologas ir chemikas Luisas Pasteuras. Psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas, pasak tyrinėtojų, tai darė nuolat. Žodžiu, visus juos galima apkalinti trumpa formule FFP – fabrikacija, falsifikacija ir plagijavimu.

Eidamas 77-uosius metus Kaune mirė iškilus Lietuvos veterinaras, mokslininkas, pedagogas, buvęs ilgametis Veterinarijos akademijos rektorius, diplomatas, politikas, žemės ūkio ministras Rimantas Karazija. 1959 metais baigęs Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultetą jis pradėjo dirbti Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos moksliniame tyrimo institute, 1961-aisiais - Lietuvos veterinarijos akademijoje.

Pateikiame 1926 m. interviu su serbų kilmės genialiu išradėju ir mokslininku Nikola Tesla, kuris nemažai prisidėjo prie modernių technologijų aušros ir pasaulinės technologinės pažangos. Be savo neprilygstamo išradėjo talento, Nikola Tesla taip pat buvo karštas feminizmo ir moterų emancipacijos rėmėjas. Interviu mokslininkas dalijasi savo mintimis apie ateities pažangą ir dominuojantį moters vaidmenį ateities visuomenėje.

Leonardo da Vinci, nutapęs bene paslaptingiausią – Monos Lizos – šypseną, galėtų būti laikomas ir vienu iškiliausių Renesanso mokslininkų, jei būtų skelbęs savo anatomijos tyrimų rezultatus. Paroda apie tai atidaroma Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose, praneša LTV „Šiandien“. „Leonardo da Vinci – anatomas“ – taip pavadinta paroda, kurioje eksponuojami 87 piešiniai.

Amerikiečių mokslininkas Stiuartas Nozetas (Stewart Nozette) nuteistas 13 metų kalėti už mėginimą perduoti kitai valstybei slaptą informaciją, susijusią su palydovais. Tokį nuosprendį trečiadienį paskelbė apygardos teismo teisėjas Polas Fridmanas (Paul Friedman) po gynybos ir kaltinimo susitarimo.

Minint garsaus lietuvių mokslininko, kalbininko, semiotiko Algirdo Juliaus Greimo 20-ąsias mirties metines, Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje, pirmadienį surengta tarptautinė konferencija. A. J. Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, konferencijoje Paryžiuje pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste, praneša Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje.

Iranas pareiškė, jog asmenys, praėjusią savaitę nužudę iraniečių branduolinių tyrimų mokslininką Teherane, galėjo pasinaudoti iš Jungtinių Tautų (JT) gauta informacija. Mostafa Ahmadis Roshanas – didžiausios Irano urano sodrinimo gamyklos direktoriaus pavaduotojas žuvo sausio 11 dieną sprogus jo automobiliui. Remiantis policijos pranešimais, pravažiuojantis motociklininkas pridėjo magnetinę bombą prie važiuojančio aukos automobilio. Iranas dėl šio išpuolio kaltina JAV ir Izraelio agentus.

Po to, kai trečiadienį buvo nužudytas dar vienas branduolinėje srityje dirbęs mokslininkas, Iranas išsiuntė du „pasmerkimo laiškus“. Teheranas reikalauja JAV ir Didžiosios Britanijos pasiaiškinimų dėl išpuolio, kurį esą su MI6 (britų užsienio žvalgybos tarnyba) pagalba įvykdė CŽV (JAV Centrinės žvalgybos valdyba). „Turime patikimų dokumentų ir įrodymų, kad šis teroro aktas buvo suplanuotas, vadovaujamas ir remiamas CŽV“, – Šveicarijos ambasadai perduotą Irano užsienio reikalų ministerijos laiš...

„Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku“, – prisiminė Stanislovas Stonkus, gruodžio 29 dieną švenčiantis 80-metį. „Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus, kuriam gruodžio 29 d. sukanka 80 metų. PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje.

Klaipėdiečiui mokslininkui dr. Petrui Grecevičiui patikėta Kinijoje įgyvendinti grandiozinį projektą ir suprojektuoti Baltų kultūros parką. Lietuviai – vieninteliai iš Baltijos šalių turės teisę įrengti savo kultūros parką. Visas lėšas, kurios reikalingos šio objekto kūrimui, skirs Kinijos investuotojai. Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų daktaras šį projektą gruodžio 16 d. (penktadienį) pristatys Klaipėdos visuomenei.

Kinų biologas ruošiasi gaminti pačią brangiausią pasaulyje arbatą – iš pandų fekalijų. Jis yra įsitikinęs, kad turtingi naudingomis medžiagomis šių gyvūnų ekskrementai padės jam sukurtį nepakartojamą aromatą. Tai bus visiškai naujos rūšies arbata, kurią jis ruošiasi pardavinėti po 50 000 svarų už kilogramą (beveik 200 000 litų). Laukinės gamtos specialistas pavardė Janši, dirbantis koledž0 dėstytoju, jau surinko apie penkias tonas pandų fekalijų šių gyvūnų centre.

JAV vyriausybei dirbęs mokslininkas, kaltinamas bandymu parduoti technologines paslaptis Izraeliui, prisipažino kaltu dėl vieno šnipinėjimo atvejo, praneša BBC. Manoma, kad Stewartui Nozettei prisipažinus ir susitarus su prokurorais bus skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. S. Nozete kali nuo 2009–ųjų, po slapto Federalinio tyrimų biuro (FTB) agento, apsimetusio Izraelio žvalgybos pareigūnu, operacijos. 54–erių S. Nozete kaltinamas siekęs gauti milijonus dolerių už atskleistas paslaptis.

Harvardo universiteto (JAV) ir kitų trijų institucijų chemikai sukūrė išgrynintą organinių puslaidininkių rūšį, kuri pasižymi geresnėmis elektrinėmis savybėmis. Ne mažiau svarbu yra tai, jog mokslininkams pavyko patikrinti kompiuterinio medžiagų atrinkimo procedūrą, padėsiančią ieškoti naujų saulės energetikai tinkamų medžiagų.

Netoli savo namų Teherane nušautas Irano mokslininkas, kaip manoma, susijęs su šalies branduoline programa, praneša BBC. Irano naujienų agentūra „Isna“ informavo, kad nušautas 35-erių mokslininkas Daryoushas Rezaei, per išpuolį sužeista jo žmona nuvežta į ligoninę. Remiantis kai kuriais pranešimais, ataką įvykdė užpuolikai, motociklu atvažiavę prie mokslininko namų ir nušovę jį bei sužeidę jo žmoną.

Eidamas 53-iuosius metus sekmadienį netikėtai mirė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Gudas. K. Gudas 1982 metais Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. 1987-1990 m. - šiame fakultete mokėsi Visuotinės istorijos katedros aspirantūroje. K. Gudas yra dirbęs Panevėžio 11-osios vid.

Per dešimtmetį robotai itin ištobulėjo, juos net galima naudoti žmonių gelbėjimo operacijose. Vienintelis trūkumas – jausmų neturėjimas. Pagrindinis robotų trūkumas yra toks, kad jie neturi pakankamai žmogiškųjų savybių – galėdami fiziškai padėti žmonėms, jie negali jiems padėti morališkai, t.y. jei auka yra labai jauna, apimta panikos ar sunkiai sužalota, informuoja livescience.com.

Per du atskirus išpuolius Irane žuvo vienas branduolinius tyrimus vykdęs mokslininkas, o kitas buvo sužeistas, pranešė BBC. Mokslininkai buvo užpulti Teherane. Irano spauda skelbia, kad prie mokslininkų automobilių buvo pritaisytos bombos. Per vieną sprogimą žuvo Majidas Shahriari. Jis dirbo Šahido Beheščio universiteto Branduolinės inžinerijos fakultete. Per ataką sunkiai nukentėjo jo žmona. Per kitą išpuolį buvo sužeistas Fereydoonas Abbasis. Jo žmona taip pat nukentėjo.

Švedijos karo muziejaus archyve, Stokholme, atrastas piešinys su Joniškio miesto vaizdu, pieštas švedų karo kartografų 1703 metais. Tai — seniausias žinomas apskrityje atvaizdas ir vienas seniausių vaizdų po Vilniaus ir Biržų Lietuvoje. Piešinį atradęs Šiaulių universiteto Istorijos katedros lektorius, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas dabar juokiasi, kad griebė ieškoti validolio, nes susimaišė begalinis džiaugsmas ir šokas. Radinys — esminis įvykis ir šalies istorijoje.

Didžiosios Britanijos mokslininkas pateikė netikėtą versiją, kodėl rudenį medžiai meta įvairiausiomis spalvomis išmargintus lapus. Ši teorija gali paneigti anksčiau teisinga laikytą versiją, kad lapas tėra augalo energijos šaltinis ir fotosintezės organas. Įprasta manyti, kad krintant temperatūrai medžiai pereina į energijos taupymo režimą, todėl atsikrato lapų, kad netektų jų „maitinti" per šalčius.

„Mane stebina, koks yra trapus pasaulis ir jo grožio samprata“, – kalba vienas iš perspektyvių ir produktyvių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros dėstančių mokslininkų, VGTU absolventas, docentas daktaras Andrius Ušinskas, besidomintis kompiuterinės regos ir medicinoje taikomo vaizdų apdorojimo tyrimais. Kelių tarptautinių projektų dalyvis, vadovas A. Ušinskas šiuo metu susidomėjo akies vyzdžio vaizdų tyrimais.

Valstybinė Irano žiniasklaida skelbia, kad ieškomas Irano branduolinis mokslininkas, kurį, kaip įtaria Teheranas, buvo pagrobusi CŽV, rado prieglobstį Vašingtone veikiančioje Pakistano ambasadoje. Pranešama, kad Shahramas Amiris atvyko į Pakistano ambasadą, kuri atstovauja ir Irano interesams JAV, ir pasiprašė, kad nedelsiant būtų sugrąžintas į Teheraną.

Airijos Korko universiteto mokslininkas Dylanas Evansas nė nenutuokė, kad mokslinė diskusija su bendradarbe apie žmonių elgesio ypatumus gali pasibaigti skandalu dėl seksualinio priekabiavimo. Istorija prasidėjo tada, kai Korko universiteto elgsenos mokslų dėstytojas D. Evansas užsuko į kolegės Rosannos Salerno Kennedy, dirbančios tame pačiame Korko universitete, kabinetą.