“Energetinis saugumas apima ne tik tą galimybę energetikos sistemos tiekti energiją vartotojams, kai yra normalios sąlygos, (…) kad jeigu turėsime importą, jam nutrūkus, kad būtų Lietuvoje pakankami generatoriai, užtikrinantys poreikį. To tikrai neužtenka. Energetinis saugumas turi ir antrąją dalį, tai yra sistemos sugebėjimą pasipriešinti visiems galimiems trikdžiams, kurie gali atsirasti ne tik dėl technologinių, gamtinių priežasčių, bet ir dėl ekonominių, sociopolitinių ar geopolitinių priežasčių”, - mano VDU ir LEI Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas Juozas Augutis.
Mokslininkas papasakojo, kad energetikos specialista įvertino energetinį saugumą integruotu koeficientu. Tas koeficientas apima ne tik paminėtas grėsmes, bet ir kainą. Didesnis nukrypimas nuo normalios elektros energijos ar šilumos energijos rinkos kainos mažina energetinio saugumo koeficientą. Ypač energetinio saugumo koeficientą mažins tos situacijos, kai dėl vienų ar kitų priežasčių yra apribojamas energijos tiekimas, tai yra vartotojai nebegauna viso savo elektros ar šilumos energijos poreikio.
“Tą koeficientą, kurį mes suskaičiuojame ir pradedame 2010 m., būtų galima pažymėti maždaug 68 % ar 0,68. Prisijungus prie Šiaurės šalių elektros rinkos šiek tiek padidėja, įvedus devintąjį bloką, dar šokteli. Ir ypatingai pakelia tą energetinį saugumą suskystintų dujų terminalo pastatymas Klaipėdoje”, - sakė J. Augutis.
Anuot jo, iki 2017 m. visi projektai - pradėjusi veikti „LitPol Link“ pirmosios grandies, ir „NortBalt“ elektros jungtis - tą saugumą pakeltų iki maksimalios reikšmės.
“Gal truputėlį ir keista, kad nieko labai esminio lyg ir nepadarę, išskyrus, aišku, suskystintų dujų terminalą, mes pakylame į aukščiausią tašką. Bet tikrai pagalvokite, šituo atveju apie 2017-uosius, na, 2016 m., jeigu dar neturėsime griežtų Europos direktyvos reikalavimų dėl taršos, mes turėsime dideles rezervines galias Lietuvoje. Lietuvos elektrinė dar pakankamai veikianti, veikianti naudojant dvi kuro rūšis. Dujos, kurios pagrindinis mūsų kuras, būtų diversifikuotos tiek senąja jungtimi iš Rusijos per Baltarusiją, tiek iš suskystintų dujų terminalo, kuris, tikėtina, dujų kainą Lietuvoje sumažintų ir padarytų artimą rinkos kainai. Turėdami prisijungimą jungtimis prie Šiaurės šalių, prie Lenkijos, iš dalies ir palikę senąsias jungtis prie Rusijos, turėtume labai geras sąlygas pigiai ir saugiai turėti energiją. Tik, aišku, tokioje būsenoje ilgai išlikti nepavyktų, kadangi einant laikui pradėtų būti uždarinėjami Lietuvos elektrinės blokai, kiltų kainos už taršą ir mes būtume priversti spręsti tuos klausimus”, - teigė J. Augutis*.
Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.
*Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl Energetikos strategijos krypčių
