mokslininkas

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nori paskatinti mokslininkus kurti lietuviškus mokslo terminus - tam siūloma terminų žodynus pripažinti mokslo produkcija, o nusipelniusius mokslininkus įvertinti apdovanojimu. Pasak VLKK vadovės Daivos Vaišnienės, nepaskatinus mokslininkų kurti lietuviškos terminijos lietuvių kalba ilgainiui gali pasitraukti iš mokslo srities.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkui Pauliui Banevičiui dėl akademinio nesąžiningumo fizikos srities daktaro mokslo laipsnis atšauktas teisėtai, penktadienį nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). 2002 metais P.Banevičiaus apgynė daktaro disertaciją „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“. Vėliau KTU, remdamasis senato sudarytos specialios komisijos, tyrusios šios disertacijos aplinkybes išvadomis, priėmė sprendimą atšaukti P.Bane...

  Lietuvoje šią savaitę viešintis didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktorius Rolfas-Dieteris Heueris (Rolfas-Diteris Hujeris) su šalies vadovais, universitetų ir verslo atstovais tarsis dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių.   Kaip BNS pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dėl rūko atšaukus skrydį iš Varšuvos, CERN vadovas į Lietuvą atskris popiet.

 Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad gilesnė diskusija dėl sovietinio paveldo saugojimo būtų naudinga, tačiau nemano, kad tam reikėtų steigti dar vieną instituciją. Idėją dėl specialios mokslinės tarybos, kuri rūpintųsi sovietmečiu sukurto paveldo išsaugojimu Lietuvoje, iškėlė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Tokia taryba prie Vyriausybės, anot komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, reikalinga siekiant depolitizuoti kultūros vertybes.

 Jungtinių Valstijų mokslininkams prabilus, jog gali būti, kad homoseksualumas yra įgimtas ir tai galima nustatyti atlikus DNR testą,  Lietuvos tyrėjai siūlo šią naujieną vertinti atsargiai. Identiškų dvynių poras tyrę JAV mokslininkai padarė prielaidą – rastas genetinis kodas, leidžiantis nustatyti homoseksualumo geną. Paskelbta esą faktas, kad identiški dvyniai būna tos pačios lytinės orientacijos, neva leido mokslininkams daryti prielaidą, kad tai nulemta ne ko nors kito, bet genų.

 Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms mokslo ir studijų institucijoms konkurso būdu paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų.

 Pikta plaučių liga idiopatinė plaučių fibrozė žmogų į kapus gali nuvaryti vos per dvejus trejus metus. Mokslininkams iki šiol paslaptis, iš kur atsiranda ir kodėl progresuoja ši liga. Nors ji kankina beveik 5 mln. pasaulio žmonių, o nuo idiopatinės plaučių fibrozės miršta tiek pat susirgusiųjų, kiek ir JAV nuo krūties vėžio, daugelis žmonių nėra girdėję net jos pavadinimo. Nors liga paslaptinga ir labai sunki, vis dėlto kovoti su ja įmanoma.

 Mąstymas maitina galvos smegenų auglius, rodo netikėti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Neseniai žurnale „Cell“ pristatytas tyrimas parodė, kad augliams naudinga smegenų žievės nervų aktyvumas, t.y., mąstymas, nes tai skatina jų augimą. Tokias išvadas mokslininkai padarė pastebėję didelio laipsnio gliomas – mirtinus smegenų navikus, kurie sudaro apie 80 procentų piktybinių galvos ir stuburo smegenų auglių.

 Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje žuvų ištekliai tropikuose mažės, o vidutinėse platumose daugės: kol pasaulis intensyviai ginčijasi dėl klimato kaitos, žuvų populiacijos, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, tiesiog emigruoja. Dėl klimato kaitos procesų rūgštėjančiuose ir šylančiuose vandenyse kai kurioms žuvims trūksta deguonies, todėl jos plaukia į šiaurę, kur vėsiau ir vanduo ne toks rūgštus.

 Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas pagrindinių Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tikslų – sukurti valdymo sistemas, kad žmonėms nebereikėtų dirbti mechaninio darbo. Tačiau kai kuriems jų tokiu atveju tektų palikti savo darbo vietas, nes jų darbą daug efektyviau atliktų sistemos, sako KTU profesorius Rimvydas Simutis. Jo manymu, tuo reikėtų džiaugtis, nes žmonių darbai taptų kūrybiškesni.

  LRT Televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialiaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės staiga gali tapti neįveikiamai klampūs. „Moratex“ centro bandymų įraše demonstruojama, kad kulka paskęsta maiše.

 Visų šalių mokslininkai atlieka daugybę mokslinių tyrimų, tačiau net apie ploną dirvožemio sluoksnelį iš esmės žinome kur kas mažiau nei apie kosmosą. Dažnai sakoma, kad žmogus dėl užimtumo labai retai pakelia akis į dangų, žvaigždes ar saulę. Pasak Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos nario prof. Antano Svirskio, dar mažiau nei apie kosmosą išmanome apie mikrokosmosą – t. y. apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis.

Garsūs ir nekalti? Šių dienų pasaulyje tai skamba tiesiog neįtikėtinai. Juk būtent garsiausieji susilaukia daugiausiai dėmesio. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie svajoja dievinamus asmenis pasikviesti į lovą. Ranker.com teigia, kad 16 garsių žmonių galėjo baigti savo dienas taip ir nepatyrę kūniškų malonumų... 9. Žana D'ark Apie savo seksualinę patirtį Joan of Arc visuomet buvo atvira. Tai viena geriausiai žinomų skaistybės šalininkių istorijoje.

 Pirmadienį nesulaukęs 79-ojo gimtadienio mirė profesorius, habilituotas mokslų daktaras, žymus fizikos teoretikas, visuomenės veikėjas Ramūnas Katilius. Apie netektį pranešė R.Katiliaus bičiuliai Tomas Venclova, Pranas Morkus, Irena Veisaitė, Arvydas Matulionis, Kęstutis Nastopka, Darius Kuolys, Birutė Vagrienė, Nina Mackevič, Rasa Rimickaitė, Diana Vilytė. R.Katilius gimė 1935 metais Kaune. 1959 metais jis baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą.

Garsūs ir nekalti? Šių dienų pasaulyje tai skamba tiesiog neįtikėtinai. Juk būtent garsiausieji susilaukia daugiausiai dėmesio. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie svajoja dievinamus asmenis pasikviesti į lovą. Ranker.com teigia, kad 16 garsių žmonių galėjo baigti savo dienas taip ir nepatyrę kūniškų malonumų... 1. Adolfas Hitleris Nors Vokietijos lyderis kadaise buvo vedęs savo išrinktąją Evą Braun, jis ne kartą viešai prabilo apie tai, kad juodu niekada taip ir nepasimylėjo.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie netinkamą arklių auginimą. Pastebima, kad kumelės kumeliukus dažniausiai atsiveda be žmonių pagalbos ganyklose, kuriose jie su arklių banda gyvena metus ar net ilgiau. Po tiek laiko laukiniais tapusius kumeliukus šeimininkai parsigina iš ganyklų ir pradeda juos treniruoti bei auklėti. Taip elgiantis žalojama jų sveikata ir ypač psichika. Neretai nukenčia ir žmonės.

Per pasaulį vis dar ritas ledinio vandens banga. Pradėjusi nuo Holivudo žvaigždžių galvų, ji jau pasiekė atokiausius kampelius. Šalto vandens kibiro iššūkiu siekiama surinkti lėšų šoninės amiotrofinės sklerozės gydymui ir tyrimams. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad veiksmingos yra ir kitos priemonės, pavyzdžiui – prevenciškai geriami žuvų taukai.

Mokslininkai nė neabejoja, kad klimato kaita jau vyksta ir matydami įvairius pokyčius laurus priskiria būtent šiam reiškiniui. Nors daugelis žmonių ir girdėjo apie klimato kaitą, ne visi gali paaiškinti kas tai yra ir kaip tai paveiks mūsų planetą. Tam, kad būtų aiškiau, būtina aptarti pagrindinius su klimato kaita susijusius išsireiškimus. Klimato kaita – kas tai? Besikeičiantis klimatas – tai ilgalaikis procesas, dėl kurio keičiasi oro sąlygos.

 Daugybė mokslininkų jau ne vieną dešimtį ar šimtą metų tiria žmogaus kūną, tačiau neatsakytų klausimų vis dar gausu. Tiesa, paprastiems mirtingiesiems žadą kartais atima ne tik žinios apie naują atradimą, bet ir apie seniai jau mokslininkų nebestebinantį faktą. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, siūlome pasidomėti playbuzz.com parengtu faktų sąrašu apie žmogaus kūną. 12. Vyrai kiekvieną dieną “pagamina” apie 10 milijonų naujų spermatozoidų.

Afrikoje dirbanti mokslininkų komanda pastebėjo, kad aplink gyvenančios beždžionės juos naudoja kaip apsaugą nuo plėšrūnų. Įprastai beždžionės gyvena medžiuose – ten jas sunkiau pasiekti jų tykantiems plėšrūnams. Tačiau miestelyje, kuriame dabar darbuojasi Durhamo universiteto tyrėjai, beždžionės drąsiai vaikštinėja ant žemės. Pasirodo, žmogus gali pakeisti ryšius tarp grobuonių ir jų aukų, tapdamas skydu pastariesiems.

Daug merginų, apibūdindamos savo svajonių vyrą, sako, kad norėtų, jog jis būtų protingas. Toks noras, žinoma, išpildomas, bet ar kiekviena žino, ko tikėtis, kuomet susitikinėja su moksliuku ar mokslininku? Štai keletas dalykų, su kuriais gali tekti susidurti, rašo buzzfeed.com. 1. Niekuomet nesuprasite, ką jis veikia darbe. 2. Kiekvieną kartą apsilankę jo laboratorijoje visiškai pasimesite. 3. Jis visuomet žino temų įdomiam pokalbiui.

Edvinas Misiukevičius yra puikus pavyzdys, jog ilgas ir sunkus darbas atneša saldžių vaisių. Vaikinas gali pasigirti ne vienu apdovanojimu, tarp kurių ir Europos jaunųjų mokslininkų konkurso specialusis prizas. Pripažintas selekcininkas nesustoja – vesdamas naujas augalų veisles atranda laiko ir stažuotėms bei konferencijoms užsienyje, tačiau tikina, jog savo darbus skirs tik Lietuvai.

Retas nežino Alberto Einšteino – garsiojo vokiečių fiziko, suformulavusio reliatyvumo teoriją. Tačiau šis mokslininkas ne tik kūrė paaiškinimus sunkiai suprantamiems reiškiniams, bet ir dalinosi išmintimi, galinčia praversti kiekvienam. Thinkinghumanity.com siūlo paskaityti visą sąrašą jo patarimų. 13. Jėga visada traukia žemos moralės vyrus. 14. Viskas turi būti taip paprasta kaip ir yra, bet ne paprasčiau. 15. Žmogus turi ieškoti to, kas yra, o ne to, kas, jo manymu, turėtų būti.

Lietuvoje farmakologų, biologų ir fizikų komanda sukūrė naujos rūšies vaistų prototipą – ląstelių terapijos vaistą pažeistiems sąnariams atstatyti. Šiuo metu mokslininkai laukia, kada galės pradėti klinikinius tyrimus ir padėti nuo sąnarių ligų kenčiantiems pacientams. „Šis mokslinis projektas yra dalis Regeneracinės medicinos programos, kurioje dalyvauja universiteto mokslininkai.

Visame pasaulyje yra per 6 milijardus pieno ir pieno produktų vartotojų, daugiau nei 750 milijonų žmonių gyvena pieną ir pieno produkciją tiekiančiuose ūkiuose. Lietuvoje šių produktų vartojimas yra vienas didžiausių Europoje – per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja apie 300 kilogramų pieno ir jo produktų.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas keičia klimatą – pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas (CO2). Jis sudaro 82 procentus visų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. ES įsitikinusi, kad galima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir tuo pat metu toliau gerinti žmonių gyvenimo standartus ir kokybę.

Retas Lietuvos gyventojas yra patenkintas šalies socialiniu modeliu: skundžiamasi pensijomis ir atlyginimais, abejojama dėl dabartinio Darbo kodekso efektyvumo tuo pat metu baiminantis jo liberalizavimo. Siekiant išspręsti šias problemas ir sukurti vieningą modelį, kuris apimtų visas su socialiniu gyvenimu susijusias sritis, kreiptasi į mokslininkus. Jau kelis mėnesius jungtinės tyrėjų bei praktikų pajėgos dirba siekdamos pasiūlyti būsimų šios srities reformų kryptis.

Mokslininkai, tyrėjai ir studentai gali gauti paramą mokslo idėjų komercinimui – rinkai pritaikytų aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Valstybė remia inovatyvių verslų atsiradimą. Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, svarbu skatinti mokslą idėjas įgyvendinti versle, nes inovacijos globalioje rinkoje gali šaliai suteikti konkurencinį pranašumą.

Robotų ir pažangių automatizuotų įrenginių pramonės įmonėse daugėja, o verslas vis daugiau investuoja į technologijas, tačiau darbo našumas Lietuvoje vis dar mažas. Profesorius Juozas Gecevičius sako, kad gamybos verslą konkurencingesniu darytų didesnės investicijos į inovacijas ir gamybos automatizavimą. Be to, kūrybingas profesorius piktinasi inertiškomis mokslo įstaigomis, ne padedančiomis, o labiau gąsdinančiomis verslą.

Žinomas farmacininkas, mokslininkas prof. habil. dr. A.Gendrolis, apie bičių produktus parašęs keturias knygas „Medus“, „Propolis“, „Žiedadulkės ir bičių duonelė“, „Bičių pienelis ir vaškas“, sutiko pasidalyti žiniomis apie bičių produktus su „Valstiečių laikraščio“ skaitytojais. Retas ginčytųsi, kad bičių produktai neverti dėmesio, tačiau nuolat valgančiųjų medaus, žiedadulkių, bičių duonelės daugėja gana lėtai.

Mokslininkai nustatė, kad masiškas vaistų nuo temperatūros vartojimas gali sukelti gripo epidemijų. Taip atsitinka todėl, kad žmogaus organizmui trukdoma pačiam kovoti su infekcija. Plinta sparčiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 66,8 žmogaus iš 10 tūkstančių.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatu profesoriumi Robertu Shilleriu. Nobelio premijos laureato pavardė Shilleris yra jo senelio iš Lietuvos į JAV atsivežta pavardė Šileris. O jo senelės pavardė buvo Radvilaitė. Mokslininkui apdovanojimas suteiktas už reikšmingus pasiekimus ekonomikos srityje. „Nuoširdžiai sveikinu Jus gavus patį garbingiausią apdovanojimą.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Garsus genetikas Eugene’as McCarthys teigia, kad žmonių rūšis kilo iš šimpanzės ir paršo palikuonių, informuoja dailymail.co.uk. Gorgia’os universiteto, kuris yra vienas pagrindinių gyvūnų hibridizacijos tyrimų židinių pasaulyje, mokslininkas pažymi, kad nors žmogus turi daug tokių pačių savybių kaip ir šimpanzės, kita dalis esminių savybių neaptinkama jokiuose kituose primatuose. Pasak E. McCarthy’o, tokias savybes galėjo nulemti hibridizacija.

Martynas Tovarovas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nėra negražių ar silpnų žmonių. Arba pasaulį, kuriame galima užtikrinti, kad gimtų mėlynakis, tamsiaplaukis, stipresnis, protingesnis žmogus. Genų inžinieriai teigia, kad ateityje tai gali tapti įmanoma – tereikia pašalinti nepageidaujama geną ir pakeisti norimu.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai atliekų kaupiama sąvartynuose. Šiam metodui ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – atliekų deginimas specialiai tam įrengtose gamyklose. Viena iš jų jau veikia Klaipėdoje, bet statyba planuojama ir kitose didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto, nuomonės skiriasi – vieni sako, kad tokios gamyklos tik skatina šiukšlių kaupimąsi, o ne skatina perdirbimo, kiti teigia, kad deginamos atliekos būtų naudingos, nes šilumos kainą sumažintų iki 17 proc.

Šimtas Klaipėdos ir Vilniaus studentų, kolegijoje studijuojančių socialinius mokslus, apsilankė dešimtyje progresyviausių šalies institutų bei įmonių ir įsitikino, kad sutelkus bendras kelių mokslo sričių pajėgas pasiekiami rezultatai, naudingi kiekvienam iš mūsų. Studentai projekto „MoksloTuras“ metu pažinę Lietuvos mokslininkų pasiekimus, patys pasiryžę jau netolimoje ateityje pradėti kurti inovacijas.

Ekspedicjos “Septynios Afrikos” maršrutas driekiasi per Senegalą, Gambiją, Bisau Gvinėją, Gvinėją, Liberiją, Siera Leonę ir Dramblio Kaulo Krantą. Keliautojai išvyks š. m. gruodžio 13 d. o sutiktuvės planuojamos 2014 m. sausio 20 d. Lietuvos istorijoje tokia ekspedicija rengiama pirmą kartą.

Mokslininkai iš Los Andžele (JAV) esančio Kalifornijos universiteto pranešė, kad pavyko dar labiau pasistūmėti progresyvių OLED ekranų srityje. Nauja technologija leidžia ne tik ekranus sulenkti, tačiau ir susukti, persukti ar net ištempti. Net jei OLED ekranas ištempiamas dvigubai, tai nepažeidžia jos struktūros. Kai tik tempimo jėga dingsta, jis grįžta į savo pradinę padėtį. Parodytas sprendimas sukurtas organinių šviesos diodų (OLED) pagrindu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija žada paskelbti griežčiausią iki šiol perspėjimą dėl klimato pokyčių, jų padarinių ir galimybių juos paveikti. Ši organizacija, kuriai 2007 metais buvo skirta Nobelio taikos premija, vienija tūkstančius mokslininkų ir, kaip tikimasi, penktadienį baigs svarstyti dokumentą.

Nors Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų institutas žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jo direktorius vyr. mokslininkas Sigitas Kamandulis neabejoja, kad instituto įkūrimas svarbus ne tik Universitetui, bet ir visai visuomenei. Institutas įkurtas sujungus keturias laboratorijas ir sieks telkti LSU mokslininkus. „Mūsų instituto svarbiausias tikslas- didinti mokslinių tyrimų kokybę, taip pat siekiame, kad jų būtų daugiau.

Mokslininkai nerado ryšio tarp kalbėjimo mobiliuoju telefonu kelyje bei avarijų, skelbia BBC. Carnegie Mellon universiteto ir Londono ekonomikos mokyklos tyrėjų komanda išanalizavo daugiau nei 8 mln. automobilių avarijų ir nelaimingų atsitikimų aštuoniuose JAV valstijose. Mokslininkai tyrė trijų metų duomenis prieš devintą valandą vakaro ir po. Toks laikas buvo pasirinktas todėl, kad dauguma JAV mobiliųjų operatorių po 9 valandos vakaro 2002-2005 metais siūlė nemokamus pokalbius.

Artėjančiame LNK sezone su šūkiu „Aistra sugalėti“ muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ vairas patikėtas Ingai Jankauskaitei ir Rolandui Vilkončiui. Tuo metu, kai šimtai „Lietuvos balso“ dalyvių sieks muzikinių pergalių, vienas projekto vedėjų Rolandas Vilkončius sako, kad tai, ko jis labiausiai gyvenime siekė, buvo mokslas. „Po mokyklos mokslus tęsiau net trijose mokslo įstaigose, todėl studijavau iš viso 10 metų“, – sako Rolandas.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Būtent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 5. Pirmasis tikrasis hipis Albertas Hofmanas tikrai galėtų gauti apdovanojimą už labiausiai haliucinogeninį eksperimentą su savimi. Tai nutiko mokslininkui bandant medicinoje pritaikyti skalses.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Butent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 10. Savęs operavimas Dauguma žmonių, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia operacija, labiausiai pasitiki chirurgais, tačiau Evanas O’Neillas Kane’as manė, kad šiam darbui jis yra pats tinkamiausias asmuo.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

„Interneto šlovės muziejus“ egzistuoja nuo 2012 metų. Jo tikslą galima lengvai nuspėti – čia siekiama pagerbti asmenis, kurie reikšmingai prisidėjo prie interneto kūrimo ir tobulinimo. Muziejuje, žinoma, galima rasti „Linux“ operacinės sistemos kūrėją Linusą Torvaldsą, moderniojo interneto „tėvą“ Timą Berners-Lee‘ą etc.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.