Dėl klimato kaitos procesų rūgštėjančiuose ir šylančiuose vandenyse kai kurioms žuvims trūksta deguonies, todėl jos plaukia į šiaurę, kur vėsiau ir vanduo ne toks rūgštus. „Emigrantės“ neaplenkia ir Lietuvos krantus skalaujančios Baltijos jūros, kurios gyvenimą taip pat sparčiai veikia visuotinis atšilimas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės teigimu, klimato kaita akivaizdžiai veikia kai kurias augalijos ir gyvūnijos rūšis. Tad jų migracija yra ne kas kita kaip pati akivaizdžiausia visuotinio atšilimo išraiška. Žuvys, moliuskai, vėžiagyviai keliauja į Šiaurę, ieškodami šaltesnių vandenų. Vieniems jų reikalinga specifinė vandens temperatūros skalė, kiti migruoja paskui augalus, planktoną ir jūrinius organizmus, reikalingus mitybai.
„Baltijos jūroje jau pastebėti silkiniai rykliai, paskui kuriuos netrukus gali atplaukti ir kitos, pavojingesnės, ryklių rūšys. Lygiai taip pat prieš keletą metų čia atsirado kardžuvė, krabai, juodažiočiai grundalai iš Juodosios jūros“, – sako dr. A. Galvonaitė.
Žuvys emigruoja ne tik į Baltijos, tačiau ir į kitas jūras. Štai Viduržemio dryžuotoji barzdotė, kuri retai buvo aptinkama šiaurės Lamanšo sąsiauryje, prieš dešimtmetį tapo komercine Šiaurės jūros žuvimi. Tą pačią tendenciją išgyvena europinio ešerio populiacija. Klimato atšilimas privertė į Šiaurę, paskui jūros organizmus, trauktis ančiuvius iš Biskajos įlankos. Pastebima ir sparti sardinės, raudonojo tuno, pūsliažuvės, jūrų lapės, melsvojo ryklio migracija Šiaurės link.
Tiesa, kai kurių rūšių net ir migravimas į Šiaurę jau nebegelbėja: pastaruoju metu dėl klimato kaitos stebimos ypač sudėtingos menkių išgyvenimo sąlygos Šiaurės ir Baltijos jūrose. Šiaurės jūroje menkės mažėja dėl planktono, kuriuo minta menkės lervos, persikėlimo Arkties vandenyno link. Nuo 1960 m. šio jūrinio organizmo sumažėjo 70 proc., o kitos planktono rūšys, atkeliavusios iš Pietų, netinka menkių lervoms. Tad žuvų populiacija pasmerkta pamažu nykti.
Tuo tarpu Baltijos jūroje vyraujančios šiltos žiemos, padidėjęs lietaus ir upių vandens kiekis sumažino jūros druskingumą. Todėl sūrus vanduo, kuris yra sunkesnis už gėlą vandenį, nusėda giliau, o menkės ikrai, kuriems reikalingas tinkamas druskos tankis, nuskęsta ir leidžiasi dugno link, kur pritrūksta deguonies ir jų išgyvenimas tampa sudėtingas. Šias sąlygas apsunkina ir tarša, planktono migracija ir besaikė žvejyba.
Mokslininkai pastebi, kad jei vandenynų temperatūra dar kils, stebėsime dar didesnę migraciją, kuri vyksta gerokai greičiau nei sausumoje. Tiesa, numatyti, kaip klimato kaitos veikiamos žuvų rūšys migruos ir kaip vienos jų keis kitas – sudėtinga, nes šalia klimato atšilimo veikia daug kitų parametrų, kurie susiję su ekosistemų evoliucija ir sujungia viską į visumą.
Neabejojama, kad palaipsniui išryškės ir daugiau klimato kaitos pasekmių, o viena didžiausių jūroms ir vandenynams – vandens rūgštėjimas. Remiantis daugelio mokslininkų prognozėmis, ateityje vandenynų rūgštingumas gali pasiekti tokį lygį, kokio nebus milijonus metų, ir sukelti skaudžias pasekmes ne tik tiems gyvūnams, kurių skeletas sudarytas iš kalcio, tačiau ir naikinti ištisas rūšis. Todėl jau dabar visos Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu kuriamos prisitaikymo ir poveikio pasekmių švelninimo strategijos, rengiamos programos, prie kurių prisidėdami savo sąmoningais veiksmais, padėti kovoti su visuotiniu atšilimu galime ir mes.
