Mokslininkai nustatė, kad masiškas vaistų nuo temperatūros vartojimas gali sukelti gripo epidemijų. Taip atsitinka todėl, kad žmogaus organizmui trukdoma pačiam kovoti su infekcija.
Plinta sparčiau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 66,8 žmogaus iš 10 tūkstančių. Ligonių sparčiai daugėjo Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse, bet daugiausia žmonių sirgo aplink Vilnių ir Kauną. Į ligonines buvo paguldyta 10 susirgusiųjų gripu. Vienam iš jų nėra nė dvejų metukų. Pernai tuo pačiu metu Lietuvą kaustė gripo epidemija – sirgo net 149 žmonės iš 10 tūkstančių.
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, šiemet gripo epidemija nekilo dėl viruso ypatumų: šalyje plinta vadinamasis pandeminis virusas H1N1, kuris į Lietuvą atkeliavo 2009-aisiais. Nuo to laiko šiuo virusu užsikrėtė daugybė žmonių. Dalis jų sirgo labai sunkiai, kita dalis – lengviau, dar kiti nė nepastebėjo, kad buvo užsikrėtę. Tačiau visų šių žmonių organizmas sukūrė viruso antikūnus, tad persirgusieji gripu tapo jam atsparūs. „Epidemija nekils tol, kol aplinkoje neatsiras naujas virusas“, – sakė D.Razmuvienė.
Hamiltono McMasterio universiteto (Kanada) mokslininkai neseniai padarė sensacingą atradimą: gripo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų epidemijos kyla, nes žmonės masiškai vaistais numušinėja temperatūrą, todėl sutrikdo natūralią organizmo kovą su mikrobais.
Anksčiau mokslininkai jau buvo įrodę, kad pakilusi temperatūra – tai natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija, ji sutrikdo viruso galimybę daugintis. Tačiau jei sergantis gripu žmogus ima slopinti pakilusią temperatūrą, virusas tampa nepažeidžiamas ir gali daugintis. Toks ligonis užkrečia daug žmonių, mat sumažėjus temperatūrai dažnai sugalvoja eiti į svečius ar vakarėlius. O juk žinoma, kad žmogui nusičiaudėjus gripo virusas skrenda net 167 km per valandą greičiu.
Prof. Davidas Earnas sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia įvertinti, kiek žalos visuomenei padaro gripo virusas, jeigu žmonės vaistais mažina temperatūrą. Paaiškėjo, kad temperatūros slopinimas vaistais sergamumą gripu padidina 1 proc., o mirčių nuo gripo padaugėja net 700–1 000. Jei plinta nauja, ypač pikta viruso atmaina, vaistų nuo temperatūros gėrimas susargdina 5 proc. daugiau žmonių, o miršta 2 000 daugiau žmonių nei paprastai.
Termometras gali meluoti
„Temperatūros pakilimas yra atsakas į organizme vykstančius pokyčius, kurie skatina organizmą apsiginti nuo virusų ar bakterijų. Šis mechanizmas labai sudėtingas, primena estafetę, kurioje tam tikra eilės tvarka perduodama žinia apie svetimkūnį. Dėl to ir pakyla temperatūra“, – aiškino Lietuvos sveikatos universiteto Šeimos medicinos klinikos gydytoja dr. Ida Liseckienė.
Vis dėlto ji perspėjo, jog temperatūra ne visuomet rodo, kad žmogus serga. Karštis gali pakilti ir dėl šalutinio vartojamų vaistų poveikio, lėtinio nuovargio sindromo bei kitų priežasčių. „Jei karščiavimas užsitęsia, vienintelis būdas išaiškinti jo priežastį – kreiptis į gydytoją“, – teigė dr. I.Liseckienė.
Beje, termometras gali „meluoti“. Jei temperatūrą matuosite po fizinio krūvio, atsigėrę karštų gėrimų, o kūdikiams, jei jie tik ką verkė, temperatūra bus aukštesnė viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio dalimis. Ryte kūno temperatūra būna žemesnė.
„Jei temperatūrą matuosite burnoje ar išangėje, termometras rodys kelias laipsniais daugiau nei pažastyje, – pridūrė gydytoja. – Patarčiau temperatūrą visuomet matuoti elektroniniu termometru pažastyje.“
Kada kyla pavojus
Kokia temperatūra nepavojinga, priklauso nuo ligonio amžiaus ir to, kaip jis toleruoja karštį. Dažniausiai vaikai geriau jį toleruoją nei vyresnio amžiaus žmonės.
„Bendroji taisyklė – temperatūrą reikia mažinti, kai ji pakyla iki 38,5 laipsnio. Tačiau jei žmogus jaučiasi labai prastai, reikėtų mušti ir anksčiau“, – patarė gydytoja ir pridūrė, kad nuspręsti, ar temperatūra pavojinga, gali tik gydytojas.
Jei žmonių, sukakusių 65 metus ir sergančių lėtinėmis ligomis, temperatūra pakyla virš 37 laipsnių, tai gali būti sunkios ligos pradžia. Vaikams mažinti temperatūrą vertėtų, kai ji pakyla virš 38,5 laipsnio. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį, kaip vaikas jaučiasi: ar jis aktyvus, kaip valgo ir kvėpuoja, kokia jo nuotaika, ar odos spalva nepakitusi ir nėra naujų bėrimų.
Gydytoja pataria pradėti mušti temperatūrą paracetamoliu arba ibuprofenu. „Būtinai perskaitykite vaisto instrukciją, kokią maksimalią dozę per parą galima suvartoti“, –pabrėžia dr. I.Liseckienė.
Atsargiai reikėtų gerti kombinuotus vaistus nuo peršalimo, nes juose neretai yra kelios vienodos veikliosios cheminės medžiagos.
„Niekada nevartokite kelių tokių vaistų. Galite jų perdozuoti“, – sakė gydytoja. Tėveliai, auginantys alergiškus vaikus, jiems turėtų atsargiai duoti ibuprofeno suspensijų su priedais, pavyzdžiui, braškių skonio, nes jie gali išprovokuoti alergines reakcijas.
Paklausta apie liaudiškas gydymosi priemones, gydytoja nepatarė odos trinti alkoholiu ir vaikus aprengti labai šiltai, nes jie perkaista, ima prakaituoti, todėl netenka daug skysčių. Alergiškiems žmonėms reikėtų atsargiai gerti vaistažolių arbatų. „Jei karščiuojate ilgiau kaip tris dienas, patarčiau kreiptis į šeimos gydytojus, nes įprastai karščiavimas dėl virusinių infekcijų per šį laiką turi liautis“, – patarė dr. I.Liseckienė.
Saugo muilas
Mokslininkai nustatė, kad nuo oru plintančių virusų geriausiai apsaugo ne vakcinos ir antivirusiniai vaistai, o rankų plovimas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų, rankų plovimas su muilu apsaugo nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto su gripo virusu.
Tiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą paduodant ranką sergančiam žmogui, kuris prieš tai lietė savo burną ar nosį arba čiaudėjo prisidengdamas burną delnu. Visuomenės sveikatos specialistai pataria: jei kosėdami ar čiaudėdami prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas. Geriausia čiaudėti į vienkartinę nosinę ir ją tuoj pat išmesti. Jei tokios nosinės neturite, tada geriau čiaudėti į rankovę, o ne į ranką. Netiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą liečiant durų rankeną, vandens čiaupą, panaudotą nosinę ar kitus daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Mikroorganizmai perduodami ir per kitus dažnai liečiamus daiktus, pavyzdžiui, metalinius pinigus. Tad daug saugiau naudoti mokėjimo korteles. Tik svarbu atminti, kad virusų gali būti ir ant mygtukų bankomate ar prie kasos aparato.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė teigė, jog vanduo nuo rankų negali pašalinti riebalų ir baltymų, todėl rankas reikia plauti šiltu, muiluotu tekančiu vandeniu. Jei tekančio vandens nėra, galima plauti švariame dubenyje ir kaskart dubenį išvalyti. Vienkartinės drėgnos servetėlės tinka tik išskirtiniais atvejais.
Rankas reikia išmuilinti ir trinti viena į kitą iš visų pusių apie 15–20 sekundžių. Dažniausiai nepakankamai gerai nuplaunamas delno vidinis paviršius, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai. Todėl juos šias vietas reikia plauti atidžiau. Rankas nušluosčius sausai, ant odos daug kartų sumažėja bakterijų. Bet sausinti rankas geriausia vienkartiniu rankšluosčiu.
JAV gyventojai karštu vandeniu plauna rankas vidutiniškai septynis kartus per dieną. Jie mano, kad šitaip sunaikina mikroorganizmus. Tačiau Vanderbilto universiteto mokslininkai įrodė, kad rankų plovimas karštu vandeniu nepadeda išsaugoti sveikatos, užtat sargdina planetą.
Mokslininkė Amanda R. Carrico teigė: „Tiesa, kad karštis žudo mikroorganizmus, bet jei naudotume tokį karštą vandenį, kuris užmuša mikroorganizmus, nusidegintume odą.“ Bakterijas ir virusus gali sunaikinti tik verdantis vanduo. Tad jokio skirtumo, ar rankas plausite 40–55 temperatūros vandeniu, ar vos 30 °C. Užtat gamtai tai turi milžinišką įtaką. Tyrimas parodė, jei rankas plauname karštu vandeniu, vien JAV į orą kasmet išmetama daugiau nei 6 mln. tonų anglies dioksido. Tiek per metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta 1,25 mln. automobilių.
Kaip padėti imunitetui
Žmogaus imunitetas – nematomas skydas, saugantis nuo įvairių ligų sukėlėjų. Tačiau kasdien nesusergame vis kita liga tik dėl suderintų ir efektyvių kūno policijos veiksmų. Ką daryti, kad mūsų imunitetas visuomet būtų stiprus?
1. Valgyti įvairų maistą.
Tyrimais įrodyta, kad net vienos maistingosios medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą, o labiausiai jį slopina badas, ypač baltymų trūkumas. Tad svarbu valgyti kokybišką įvairų maistą.
2. Valgyti daug vaisių ir daržovių.
Antioksidantai, ypač A, C ir E vitaminai, iš organizmo šalina laisvuosius radikalus –kenksmingas medžiagas, kurios gali pažeisti ląsteles. Vaisiuose ir daržovėse gausu minėtų vitaminų, todėl valgant juos, stiprinamas organizmą.
3. Judėti, judėti!
Įrodyta, kad žmonės, kurie kasdien mankštinasi, rečiau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
4. Juoktis – sveika.
Labiausiai imunitetą stiprina juokas. Vieno tyrimo metu mokslininkai į vaikų ligonines kvietė klounus, kurie juokindavo mažuosius ligonius. Po klounų pasirodymo nustatyta, kad vaikų kraujyje padaugėja imuninių ląstelių.
5. Duokim garo.
Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina žmogaus organizmą.
6. Mažiau vaistų.
Imunitetą slopina kai kurie vaistai, pavyzdžiui, gliukortikoidai. Juos, deja, vartoja gana daug žmonių.
7. Stresui – ne.
Ilgalaikis įtemptas fizinis ir psichinis stresas sumažina imunoglobulino išsiskyrimą. Imunoglobulinas saugo gleivines, kad per jas į organizmą nepatektų infekcija, todėl žmonės, nuolat patiriantys stresą, dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Buvo atlikti tyrimai su geriausiais pasaulio sportininkais – prieš atsakingas varžybas, per intensyvias treniruotes jiems nustatytas imuninės sistemos sutrikimas.
8. Pasirūpinkite žarnynu.
Organizmas atsparus, jei žarnyne yra pakankamai gerųjų bakterijų. Jei kiekvieną kartą peršalę griebsitės antibiotikų, žarnyno mikroflora išsiderins, imunitetas silps. Jei vartojote antibiotikų, nepamirškite prebiotikų, gerųjų bakterijų augimą skatinančių medžiagų, pavyzdžiui, inulino. Pakankamai inulino galima gauti suvalgius porą topinambų gumbelių per dieną.
Aušrinė Šėmienė VL žurnalistė
