Lietuvoje šią savaitę viešintis didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktorius Rolfas-Dieteris Heueris (Rolfas-Diteris Hujeris) su šalies vadovais, universitetų ir verslo atstovais tarsis dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių.
Kaip BNS pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dėl rūko atšaukus skrydį iš Varšuvos, CERN vadovas į Lietuvą atskris popiet. Ryte numatytų susitikimų su prezidente, Vyriausybės ir ŠMM atstovais laikai derinami, planuojama, jog jie įvyks vėliau antradienį.
Vizito programoje buvo numatyti susitikimai su prezidente Dalia Grybauskaite, švietimo ir mokslo bei ūkio ministrais, Vyriausybės kancleriu, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku. R.D.Heueris su mokslininkais bendraus Lietuvos mokslų akademijoje, Santakos slėnyje Kaune, lankysis bendrovėje „Šviesos konversija”.
Pasak prezidentės, šio didžiausio ir reikšmingiausio pasaulyje mokslo centro CERN susidomėjimas Lietuva rodo, kad mūsų šalies mokslininkai turi išskirtinių gabumų, o jų patirtis ir ekspertinės žinios yra itin vertinamos. CERN pritraukia tik kompetentingiausius ir pajėgiausius mokslininkus, todėl ir mūsų šalies mokslo atstovus, dirbančius įvairiuose CERN projektuose, pagrįstai galima priskirti prie pasaulio mokslo elito, sakoma Prezidentūros pranešime.
Planuojama, kad Vilniuje ir Kaune CERN vadovas lankysis antradienį ir trečiadienį. Jis į Lietuvą atvyksta švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės kvietimu.
Ilgai trunkantis bendradarbiavimas
Lietuvos Vyriausybės bendradarbiavimas su CERN prasidėjo 2004 metais, kai pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose. Lietuvos mokslininkai bendradarbiavimą su CERN pradėjo dar anksčiau, 1993 metais Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų. Nuo 2001-ųjų Vilniaus universitetas ir kelios Lietuvos įmonės buvo pakviesti bendradarbiauti kuriant radiacijos jutiklius bei specialiai CERN sukonstravo prietaisą, tikrinantį įrangos radiaciją.
CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuva turi bendradarbiavimo su CERN potencialą ne tik fizikos ir informatikos bei švietimo, bet ir pramonės bei medicinos srityse.
Ministerijos teigimu, planuojama, kad 2016 metų vasario mėnesį į Lietuvą CERN atveš didelę atliekamus tyrimus pristatančią ir mokslinius pasiekimus populiarinančią parodą. Parodoje būtų demonstruojamas interaktyvus Didžiojo hadronų greitintuvo tunelis, būtų galima žaisti „protonų futbolą“ ir patirti Higgso efektą kūnu valdant ekraną.
CERN centre tarptautinė mokslininkų komanda, pasitelkdama pasaulyje galingiausius įrenginius, siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.
