Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai atliekų kaupiama sąvartynuose. Šiam metodui ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – atliekų deginimas specialiai tam įrengtose gamyklose. Viena iš jų jau veikia Klaipėdoje, bet statyba planuojama ir kitose didžiuosiuose miestuose.
Vis dėlto, nuomonės skiriasi – vieni sako, kad tokios gamyklos tik skatina šiukšlių kaupimąsi, o ne skatina perdirbimo, kiti teigia, kad deginamos atliekos būtų naudingos, nes šilumos kainą sumažintų iki 17 proc. Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentas Visvaldas Varžinskas teigia, kad šiuo metu Lietuvai svarbiausiai yra pasirinkti vieningą atliekų šalinimo strategiją.
Bioskaidžių atliekų naikinimo būdai skiriasi
Daugiau nei pusę komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios kurių daugėja kasmet. Jos ne tik kelia nemalonų kvapą, bet ir yra pavojingos žmonių sveikatai, jas sudėtinga perdirbti. Europos Sąjungos (ES) Sąvartynų direktyvoje nurodoma šias atliekas tvarkyti atskirai ir skirti tam itin daug dėmesio. Pasak Visvaldo Varžinsko, tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, bet ir turėti naudos – gauti biodujų ar komposto. Deginant biodujas, gaminama energija, o kompostas – puiki žemės trąša. Tačiau tam reikia atlikti „paruošiamuosius darbus“ jau namuose – atskirti maisto atliekas nuo perdirbimui tinkamų ir kompostavimui skirtų medžiagų.
Kauno regiono individualių namų gyventojams, siekiant mažinti atliekų kiekį, patenkantį į sąvartyną, buvo epizodiškai dalinami kompostavimo įrenginiai (dėžės). „Investuotos didelės lėšos (virš 6 mln. litų), tačiau tai, ką gavo gyventojai sunku pavadinti kompostavimui skirtais įrenginiais. Dėl netinkamos konstrukcijos ir nepakankamo deguonies kiekio atliekos tampa ne kompostu, o puviniu, kuris niekam netinka“, – pasakoja V. Varžinskas.
Atliekų tvarkymas pagal ES
2007 m. Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, parengtame pagal ES direktyvos reikalavimus, numatyta, kad į sąvartynus vežamos bioskaidžios atliekos turi palaipsniui mažėti. Iki 2013 metų jos turi sudaryti ne daugiau nei 50 proc., o iki 2020-ųjų metų – ne daugiau kaip 35 proc. 2000-ųjų kiekio.
„Europos Komisija iki 2014 metų pabaigos planuoja teisiškai reglamentuoti draudimą ES po 2020-ųjų vežti bioskaidžias atliekas į sąvartynus, taip pat būtų draudžiama deginti tas atliekas, kurias galima perdirbti ar kompostuoti“, – apie ateities perspektyvas pasakoja mokslininkas.
Nėra tinkamos strategijos
Kaip teigia KTU APINI docentas, akivaizdu, kad Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis – tikrai neįvykdyta. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema yra įstrigusi daugelyje Lietuvos regionų. O besibaigiantis ES paramos periodas, kuriame Lietuvai numatyta skirti 450 mln. litų finansuoti bioskaidžių atliekų mechaninio biologinio apdirbimo gamyklų (MBA) statybas, vis dar kelia didelį nerimą.
Pasak mokslininko, sudėtingiausia situacija šiandien yra Kauno ir Tauragės regionuose, kuriuose sprendimai dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos yra aklavietėje. Dėl skubotai ir nekokybiškai atliktų šių atliekų tvarkymo galimybių studijų, pirkimo ir sprendimų dokumentuose padaryta daugybė klaidų ir netikslumų.
„Nagrinėjant Kauno regiono atvejį, reikia konstatuoti, kad per pastaruosius metus regionas neturėjo jokios aiškios ir nuoseklios bioskaidžių atliekų tvarkymo sistemos strategijos, nesugebėjo nuspręsti kuris iš bioskaidžių atliekų tvarkymo metodų yra tinkamiausias regionui“, – teigia ekspertas. V. Varžinsko manymu, optimaliausias sprendimas – atskirti bioskaidžias atliekas jų susidarymo vietoje ir pagal jų tipą panaudoti gaminant energiją ar kompostą.
Tačiau, pasak mokslininko, ne visuose regionuose situacija yra bloga – pavyzdžiu visiems gali būti Alytaus regionas, kuriame jau dabar į sąvartynus keliauja tik iki 50 proc. komunalinių atliekų srauto. Mokslinių tyrimų projektuose sugeneruoti sprendimai ar strateginiai planai įgyvendinami sklandžiai ir laiku, o tai užtikrina tinkamą atliekų tvarkymą šiame regione.
Rūšiavimo gamyklos ne visuose miestuose
Kalbant apie surinkto bendro komunalinio atliekų srauto išrūšiavimo mechaninio biologinio apdorojimo gamyklas (MBA), kurios už ES skirtas lėšas planuojamos statyti keletoje Lietuvos regionų, Kaunas greičiausiai tokios neturės.
Dėl institucijų nesugebėjimo atlikti joms nustatytų pareigų, valdymo problemų, nuoseklumo ir gebėjimo veikti kartu nebuvimo, lemia nepavydėtiną situaciją, kurioje šiandien atsidūrė miestas. Kaunui paliktas liūdniausias scenarijus – atliekas deginti.
Panašu, kad miesto problemos gali turėti skaudžių pasekmių visos šalies bioskaidžių atliekų tvarkymo sistemai – neįvykdžius ES užduočių iki metų pabaigos 50 proc. sumažinti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą į sąvartynus, Lietuvai gresia Europos Komisijos baudos ir sankcijos.
Geriausi atliekų naikinimo būdai
Pagal ES aplinkos politikos programą 2014–2020 metams, Europos Parlamentas nurodo, kad atliekų šalinimas sąvartynuose ir deginimas apskritai turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo metodų. Visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. O tam turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos visiems gyventojams, kurie turėtų būti atsakingi už savo atliekų tinkamą šalinimą. Tam pritaria ir KTU APINI docentas, kurio teigimu tinkamai atskyrus atliekas jų susidarymo vietoje ir jas panaudojus pagal paskirtį, sąvartynuose „pūdyti“ apskirtai neturėtų likti ką.
Daugelyje Europos šalių jau pasirinktos aiškios atliekų tvarkymo strategijos: Vokietijoje ir Austrijoje jos deginamos, tuo tarpu Skandinavijos šalyse gyventojai savo namų ūkiuose patys kompostuoja atliekas taip generuodami šildymą būstui.
