Retas Lietuvos gyventojas yra patenkintas šalies socialiniu modeliu: skundžiamasi pensijomis ir atlyginimais, abejojama dėl dabartinio Darbo kodekso efektyvumo tuo pat metu baiminantis jo liberalizavimo. Siekiant išspręsti šias problemas ir sukurti vieningą modelį, kuris apimtų visas su socialiniu gyvenimu susijusias sritis, kreiptasi į mokslininkus. Jau kelis mėnesius jungtinės tyrėjų bei praktikų pajėgos dirba siekdamos pasiūlyti būsimų šios srities reformų kryptis.
Tyrimą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) tyrėjams iškėlė tris uždavinius: parengti naujo Darbo kodekso projektą bei socialinį draudimą reglamentuojančių ir užimtumą skatinančių teisės aktų projektus.
Reikia nustoti traukti paklodę į save
Projekto koordinatorius Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis pabrėžia, kad pirmą sykį vienu metu imamasi reformuoti tiek sričių: darbo santykius, socialinio draudimo sistemą, darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą. Pasak jo, naujo modelio sukūrimą skatina vietoje nestovinti realybė: keičiasi rinka ir darbo sąlygos, ekonominė situacija. Todėl būtina prie šių pokyčių prisitaikyti.
„Problemų susikaupė į valias. Ypač jaučiamas krizės ir jos akivaizdoje vykdytų reformų poveikis, kuomet, galima teigti, buvo suardyta socialinės apsaugos priemonių sistema. Kita vertus, ir ankstesnės reformos dažnai buvo daromos atsižvelgiant tik į vienos ar kitos struktūros kuruojamas sritis: kažkur bandyta tobulinti socialinę apsaugą, kitur regioninę plėtrą, tačiau sprendžiant atskirus klausimus problemų ratas tik didėjo“, – sako LSTC Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Pasak jo, galvojant apie naują socialinį modelį, visi žaidėjai turi nustoti „traukti paklodę į save“ ir rūpintis ne tik savo sritimi. Kaip pagrindines dabartinio socialinio modelio problemas jis išskiria nepakankamą įgyvendinamų priemonių tarpusavio suderinamumą, šių priemonių nepakankamumą bei mažą jų efektyvumą.
Algos neskatina dirbti
Darbo rinkos trūkumus vardino ir prof. dr. Romas Lazutka: „Ne visi vienodai vertina dabartinį modelį ir atskirus jo elementus. Pavyzdžiui, Lietuvoje bedarbio pašalpa yra gana maža. Tie, kurie mano, kad ji gali skatinti žmones nedirbti, nelaiko dabartinės situacijos bloga. Tačiau visai kitaip gali atrodyti darbą praradusiam žmogui. Kita vertus, egzistuoja visuotinai pripažinti rodikliai, tokie kaip nedirbančių ar vyresnio amžiaus žmonių skurdas, parodantys, kad problemų esama“. Pasak ekonomisto, vienas pagrindinių mūsų šalies socialinio modelio trūkumų – egzistuojančios paskatos vengti legalaus užimtumo. „Atskaičius mokesčius, algos yra mažos, o tai skatina nelegalų darbą. Dėl mažų socialinių išmokų žmonės nesibaimina jų prarasti bei nėra suinteresuoti mokėti įmokų. Pavyzdžiui, pensijos tokios mažos, kad žmonės linkę nemokėti mokesčių ir rizikuoti visai jų negauti“, – tvirtina jis.
Unikali užduotis
Tyrimą atliekantys mokslininkai džiaugiasi, kad pirmą sykį suburtos tokios plačios tyrėjų pajėgos bei jiems patikėta spręsti tokią sudėtingą ir daugialypę užduotį. Pasak prof. dr. B. Gruževskio, nors mokslas ir valstybinis sektorius bendradarbiauja ne pirmą kartą, tačiau toks platus ir gilus tyrimas – iš tiesų unikali patirtis. Pirmųjų pasiūlymų dar teks palaukti – kol kas atlikta tik esamos situacijos analizė, o išvados bus formuluojamos suderinus visų tyrėjų darbus. Kita vertus, pristatydami pirmąją tyrimų medžiagą, mokslininkai jau įvardijo kai kurias reformos kryptis.
Pasak prof. dr. T. Davulio, nagrinėjant Darbo kodeksą, pastebėta lankstumo stoka bei perteklinės garantijos. Akademikas išskyrė ir socialinių partnerių silpnumą bei nepakankamą kolektyvinių sutarčių plėtrą, neatsižvelgimą į šiuolaikinių darbuotojų poreikius. „Darbuotojai nėra ginami: nėra nustatytos darbo normos, įsipareigojimai, kiek valandų turėtų būti dirbama, trūksta skaidrumo darbo apmokėjime, tad kyla įtampos dėl diskriminacijos. Galiausiai visiškai neapsaugomi šeimyniniai įsipareigojimai bei privatus gyvenimas“, – sako dekanas. Pasak jo, tai – nieko keista, nes dalis dabartinio kodekso buvo suformuota 1992 metais. Be to, jis labiau pritaikytas stambioms įmonėms.
Sistema, skatinanti pasitikėjimą
Prof. dr. Boguslavas Gruževskis išskyrė pasitikėjimo klausimą. „Turime kurti sistemą, kuri skatintų pasitikėjimą. Reikia įvertinti verslininkus ir darbuotojus, mokančius visus mokesčius. „Įmonėms turi apsimokėti deklaruoti ir mokėti sąžiningus, ir ne pačius mažiausius atlyginimus. Tuo tarpu darbuotojai turi matyti, kad jiems labiau apsimoka dirbti, nei gauti pašalpą“, – sako prof. dr. B. Gruževskis.
Pasak tyrėjo, būtina efektyviau išnaudoti minimalų darbo užmokestį, kuris galėtų būti diferencijuojamas pagal kvalifikaciją. Taip pat reikėtų sudaryti sąlygas kolektyvinėms sutartims bei darbuotojų tarybų įmonėse kūrimui. Tikimasi, kad bendras skirtingų sričių mokslininkų darbas bei konsultacijos su visais suinteresuotais asmenimis ir valstybinėmis institucijomis, padės sukurti sistemą, kuri sugebėtų reaguoti į socialinius ir ekonominius iššūkius bei gintų darbuotojus ir garantuotų jiems saugią ateitį.
Galutiniai modelio rezultatai turėtų būti pateikti dar šiais metais. Rengėjai kviečia sekti projekto eigą www.socmodelis.lt ir aktyviai dalyvauti diskusijose, apie tai, kaip turi atrodyti Lietuvos socialinis modelis.
