...Ar ne meditacijon eilinis žmogus (nebūtinai kokios nors religijos išpažinėjas ar skleidėjas) pasineria kiekvieną dieną ir net kelis kartus, be jokių specialių pastangų, noro, valios, kai žiūri prieš save (tarsi atsiriboja nuo jį supančio pasaulio) - nieko nematydamas, nieko negirdėdamas tas kelias minutes, kol jo ,,neprižadina'' gyvoji ar negyvoji aplinka... Kas išmatuos kiek laiko tai užtrunka ir kelis kartus per dieną? Turbūt bus daugiau nei 20 min. Vadinasi laimingais reikia skelbti kiekvieną žmogų... O kas gali išmatuoti savanaudiškus ar altruistiškus siekius tų, kurie ,,aukojasi'' žmonių, gamtos, dvasios ar aukštesnės jėgos (bet kurios religijos dievo) labui? Jeigu tikėsime visų besiskelbiančiųjų altruistais žodžiais ar darbais, kažin ar rasime bent vieną, kuris nesiektų ir savo sielos ,,išganymo''? Pesimistinės mintys? Taip.... Nesmerkiu (neturiu teisės) ir neteisinu (neturiu teisės) tokių žmonių... bet jau vien tai, kad apie jų darbus rašo spauda, o ne keliauja iš lūpų į lūpas... natūraliu būdu... jau verčia suabejoti... Juk nei šv.Motinai Teresei, nei Vangai, nei DalaiLamai ir daugeliui kitų šviesuolių laikraštinės ar internetinės reklamos nereikėjo... Jų geri darbai ir šviesios sielos, žmonių ausis ir širdis pasiekė per klausos, regos pojūčius...
Aš save laikau taip pat laimingu žmogumi... Jau vien dėl to, kad gyvenu tokiose gamtinėse sąlygose, kuriose nėra stichijų.... turiu stogą virš galvos... turiu ką apsirengti, pavalgyti... nebadauju, nešalu, turiu rankas, kojas... galiu dirbti ir padėti kitiems... mano poreikiai nedideli... užtenka tiek, kie turiu ir ką turiu.... turiu mylimus žmones... turiu kuo rūpintis... truriu darbą... padedu kitiems... net ir labdarai.... (juk ji nebūtinai turi būti materialinė...geras žodis, paguoda, supratimas, mokėjimas išklausyti, užjausti, paglostyti kartais brangiau už pinigus ar daiktus)... esu mylimas ir myliu... kartais pasineriu į tą ,,vadinamą'' meditaciją (kaurią minėjau anksčiau) ir ne vieną sykį per dieną... Tikrai drįstu teigti, kad esu laimingas žmogus... Todėl ir galvoju... na kam man ta savireklama spaudoje, internete, ant stulpų ar pan. ... Juk visų mūsų gerus ar blogus darbus vertins ne žmonės, ne visažiniai, altruistai... mes atsikaitome ir pavaldūs tik aukštesniam protui, sielai (gal tai ir vadinama Dievu)... tik jis ar ji mus mato, vertina, teisia.... išteisins ar pasmerks...

Itariu cia ta pati sirguliuojanti Eli, kuriai rupi ne pasakyta esme, o klaidos. Jei busite tokia pedantiska, gyvenimo gala galite baigti tramdomaisiais marskiniais surista ir patalpoje be rankenu. Ar to norite? Bukite siek tiek paprastesne, tolerantiskesne kitiems. Gyvenimas juk toks grazus!

Klaidos: dėmesiu, mokimusi -turi būti "mokymusi" ; dirba mokslinį darbą ir lydį - turi būti "lydi"

"Visą pelną, kuris jis gauną iš savo knygų" - "kuris" pakeiskit į "kurį"