Didžiosios Britanijos mokslininkas pateikė netikėtą versiją, kodėl rudenį medžiai meta įvairiausiomis spalvomis išmargintus lapus. Ši teorija gali paneigti anksčiau teisinga laikytą versiją, kad lapas tėra augalo energijos šaltinis ir fotosintezės organas.
Įprasta manyti, kad krintant temperatūrai medžiai pereina į energijos taupymo režimą, todėl atsikrato lapų, kad netektų jų „maitinti" per šalčius. Tačiau profesorius Brainas Fordas linkęs manyti, kad lapkritis – būdas medžiams atsikratyti kenksmingų medžiagų, sukauptų šiltuoju metų laiku.
„Ilgą laiką klaidingai manėme, kad lapas – tai tik energijos saugykla, fotosintezės ir drėgmės garinimo organas. Tai anaiptol ne viskas. Lapus medžiai naudoja ir tam, kad atsikratytų nepageidaujamų medžiagų. Todėl visi augalai meta lapus", – pareiškė Kembridžo taikomųjų tyrimų draugijos prezidentas.
Profesorius išsiaiškino, kad prieš lapkritį lapuose gerokai padaugėja kenksmingų komponentų, tokių kaip taninai ir oksalatai. Sunkiųjų metalų savo gyvenimą bebaigiančiuose lapuose taip pat gerokai daugiau, ir šiais elementais medžiai verčiau linkę greičiau atsikratyti nei pasilikti laikyti per žiemą.
„Svarbu suprasti, kas vyksta rudenį, kai medžių lapai nuo skirtingų juose susikaupusių medžiagų kiekio nusidažo raudonai, geltonai, rudai, o vėliau nukrinta. Taip kasmet vyksta medžių organizmo švarinimasis", – paaiškino jis ir pridūrė, kad žmonėms dėl to jaudintis nereikia, mat šis reiškinys visai nepavojingas. Tad ir toliau gėrėkimės nuostabiausiu rudens reginiu – spalvotu lapų lietumi.
