mokesčiai

Šiandien Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino gamtinių dujų bei elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2018 m. sausio. Komisija patvirtino UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2018 m. sausio 1 d. I pogrupio vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, kintamoji tarifo dalis, t. y. už kub. m, mažėja daugiau nei 8 proc., o pastovioji tarifo dalis – nesikeičia.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Gamtinių dujų kainos daliai gyventojams kitąmet turėtų mažėti, o kitiems – išlikti stabilios. Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, vakar pateikė Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK) 2018 metų pirmojo pusmečio kainas gyventojams.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama ateityje šiek tiek sumažinti daliai ūkininkų socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie moka norėdami gauti pensiją, ligos, motinystės išmokas, sveikatos draudimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Artėjant Kalėdų metui pradedama galvoti apie dovanas artimiausiems. Tai ir pats prekybos įkarštis žaislų prekeiviams. Skaitytoja ieškodama žaislų pastebėjo, kad šių prekių kainos Lietuvoje itin didelės, net dvigubai palyginti su kitomis šalimis. Skaitytoja Džiuginta savo įrašu nusprendė pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais. Pasak jos, žaislų kainos 2–3 kartus didesnės Lietuvoje nei kitose šalyse, kur atlyginimų vidurkiai taipogi kelis kartus didesni.

 Seimas antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu sugriežtino bausmes vengiantiems mokesčių. Šalies vadovės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos priimtos „už“ balsavus 66 Seimo nariams, vienam buvus „prieš“ ir 20 parlamentarų susilaikius. Asmuo, pateikęs neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir t. t., jei tuo siekta išvengti daugiau kaip 3,8 tūkst. eurų mokesčių, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Naujausioje verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ ir Pasaulio banko grupės parengtoje ataskaitoje „Paying Taxes 2018“ Lietuva bendrame reitinge užima 18 poziciją iš 190 pasaulio šalių. Lyginant su pernai metais, Lietuvos reitingas pakilo devyniomis pozicijomis (pagal „Paying Taxes 2017“ – 27). Šiemet Lietuvos pakilimą reitinge iš esmės lėmė ženkliai sumažėjęs laikas, kurį mokesčių mokėtojai praleidžia apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant mokesčius.

Žemės mokesčio mokėtoju tampate, kai tik turite žemės. Už ją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikėjo susimokėti iki lapkričio 15 dienos. Tą pamiršo padaryti dar ketvirtadalis gyventojų. VMI informuoja, kad šiuo metu už 2017 m. iš viso žemės savininkai sumokėjo beveik 25 mln. eurų žemės mokesčio. Iš jų beveik 21 mln. sumokėjo apie 507 tūkst. gyventojų, dar 4 mln. – bendrovės ir kt. juridiniai asmenys.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Pasaulį sudrebinęs žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo paviešintas milžiniškas mokesčių lengvata padedančios pasinaudoti bendrovės „Appleby“ duomenų kiekis, iš naujo į informacinį paviršių iškėlė svarbų „mokesčių rojaus“ klausimą. Tiksliau, kaip teigiama leidinyje BBC, iškeltas klausimas dėl žalos, kurią šios mokestinės lengvatos daro ekonomikai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesutinka, kad būtų sumažinta apyvartos riba, kurią peržengę verslo liudijimų turėtojai, nebegalėtų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ir todėl jiems tektų registruoti kitą verslo formą. Komitete dirbantys parlamentarai taip pat pasipriešino Vyriausybės norui pelną apmokestinti daugiau gyventojų, užsiimančių individualia veikla pagal pažymą.

Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir jo buvusi sutuoktinė, koncerno „Vikonda“ savininkė Jolanta Blažytė privalo sumokėti valstybei nesumokėtų mokesčių, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) lapkričio 6 dieną atmetė J. Blažytės ir V. Uspaskicho skundą dėl 2016 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimų, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.

Dalis dirbančiųjų „Sodrai“ sumoka daugiau, nei iš jos gauna – visoms socialinio draudimo išmokoms taikomos „lubos“, bet tokie apribojimai įstatymuose nenumatyti socialinio draudimo įmokoms. Nors Seimo narė Aušrinė Armonaitė siūlo imtis spręsti „Sodros“ „lubų“ problemą, ekonomistai mano, kad jokie pokyčiai neišspręs esminių sistemos klaidų. Šiuo metu socialinių įmokų „lubos“ nustatytos tik individualia veikla besiverčiantiems gyventojams ir ūkininkams.

Seime kelią skinasi siūlymas daugiau žmonių apmokestinti NT mokesčiu. Šiuo metu tokį mokestį moka turintys būstus, brangesnius nei 220 tūkst. eurų. Šią kartelę siūloma nuleisti iki 150 tūkst. eurų. Tokios naujienos išgąsdino sostinės centre butus turinčius vienišus senjorus. Be to, siūloma naikinti ir įvairias lengvatas, šiuo metu leidžiančias mokesčio išvengti tam tikrų sričių verslininkams. Kartelė gali mažėti 220 tūkst.

Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.

Milijoninę apyvartą vykdžiusi prekybos metalu bendrovė į valstybės biudžetą įtariama nesumokėjusi daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM mokesčio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl PVM sukčiavimo.

Normalu, kad bėgant metams, besikeičiant ekonomikai, keičiasi ir produktų bei paslaugų kainos. Tačiau ar normalu, palyginus mokesčius, mokėtus prieš daugiau nei dešimtmetį ir dabar, išvysti daugiau nei du kartus besiskiriančias sumas? Į portalą tv3.lt kreipėsi ir savo pastebėjimais pasidalino vilnietis Remigijus. Vyras atsiuntė savo 15 metų senumo atsiskaitymo knygelės nuotraukas ir palygino jas su dabar mokamų mokesčių išrašais.

Konkurencijos tarybai trečiadienį leidus Švedijos kapitalo prekybos tinklui „Rimi Lietuva“ už 213 mln. eurų įsigyti konkurentę - tinklą „Iki“ valdančią įmonę „Palink“, BNS pateikia šių prekybos tinklų veiklos Lietuvoje istoriją. „Rimi“ 1995 m. Lietuvoje įkurtas mažmeninės prekybos tinklas „Eko“ - jį valdė bendrovė „Ekovalda“. 1999 m. Švedijos kompanija „ICA AB“ įsigijo 50 proc. įmonės „Ekovalda“ akcijų.

Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama skirti „vaiko pinigus“ ir didinti kitas socialines išmokas.

  Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį pasirašytas tai numatantis trišalis susitarimas.   „Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Berlyne gyvenantys du vyrai tapo pirmąja tos pačios lyties asmenų pora Vokietijoje, kuriai buvo leista įsivaikinti, antradienį pranešė viena žmogaus teisių asociacija. Žmogaus teisių gynėjai džiaugiasi, kad šis sprendimas yra dar vienas didelis žingsnis į priekį užtikrinant gėjų teises. Vokietija žengė reikšmingą žingsnį lygių teisių gėjams ir lesbietėms link, leidusi nuo spalio 1-osios tuoktis tos pačios lyties poroms.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) papildomai priskaičiuotų beveik 2 mln. eurų mokesčių už parduotas akcijas ketina kreiptis į teismą. Tai BNS patvirtino D.Mockaus advokatė Inga Žemkauskienė. Jos teigimu, į teismą bus kreiptasi dėl verslininko skundo dalies, kurios nepatenkino jį nagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija. „Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugi...

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pertvarkos planą naujoji įstaigos vadovė žada pateikti iki šių metų pabaigos. „Esminės pertvarkos dar neprasidėjo, mes į vieną juridinį asmenį dar neiname, dar neturime plano, kaip eiti. Iki metų galo turiu parengti planą. (...) Šiuo metu svarstome tam tikrus kosmetinius pokyčius ir kol kas niekam nėra įteikta jokio atleidimo lapelio“, - BNS sakė VMI viršininkė Edita Janušienė.

Dalis valstybinių įmonių vadovų išgyvena tikrą aukso amžių. Iš mokesčių mokėtojų pinigų samdomi kai kurie direktoriai uždirba triskart daugiau nei ministrai ir daugiau net už prezidentę. Įdarbinimo agentūrų duomenimis, tokias algas mokėti išgalėtų retas privatus verslas. „Lietuvos energijos“ gen. direktorius 38-erių Dalius Misiūnas jau beveik dešimtmetį dirba valstybės valdomose energetikos bendrovėse.

Norintieji tapti lengvųjų automobilių vairuotojais skirtinguose šalies regionuose turi būti pasirengę labai nevienodoms išlaidoms, nes B kategorijos vairavimo kursų kainos įvairiuose Lietuvos miestuose skiriasi net du kartus. Vilniuje tokių kursų kainos sukasi apie 500 eurų, kituose miestuose nesiekia nė 300 eurų.

Sunkvežimių vairuotojas iš Ukrainos Jurijus Kurčenka yra dirbęs įvairiose šalyse, pradedant Vokietija ir baigiant Airija. Dabar jis pasirinko Lietuvą, net jeigu uždirbtų kiek mažiau nei Vakarų Europoje. „Žinote, man nebe 20 metų ir išmokti naują kalbą jau kur kas sunkiau, o Lietuvoje rusiškai kalba daugelis“, – teigia 55-erių vyras iš Nikolajevo miesto, įsikūrusio pietų Ukrainoje. Jurijus prisidėtų prie maždaug 9 tūkst. šiemet į Lietuvą atvykusių dirbti ukrainiečių.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos institucijų žada reikalauti aktyvesnės kovos su šešėline ekonomika. „Policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, muitinė, mokesčių inspekcija - šios tarnybos turi gerokai stipriau ir aktyviau prisidėti prie šešėlio mažinimo. Šiandien to proveržio, kokio tikimės, kol kas nėra“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, bet ir visuose kituose Lietuvos ir pasaulio bankų bankomatuose. Nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas taikomas privačių klientų mokėjimo kortelėms, kurios yra susietos su paslaugų planais.

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet „Laisvės piknike“ vyks susitikimai su ekonomistais, politikais, visuomenės veikėjais bei savo srities ekspertais, bus diskutuojama aktualiomis temomis. Tarp jų dalyvauja ir Finansų ministras Vilius Šapoka bei Seimo audito komiteto pirmininkė, buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Valdantieji vėl prakalbo apie progresinius mokesčius. Seimui jau pateikti ne tik progresiniai mokesčiai, bet ir gresia daug platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Iki šiol žadėjęs kitąmet jokių mokesčių nekeisti, net premjeras Skvernelis jau keičia nuomonę ir žada juos svarstyti. Pagal naujausią socialdemokratų progresinių mokesčių planą štai tokia, 1500 € alga į rankas per mėnesį jau nusipelno didesnių mokesčių.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba demaskavo asmenis, įtariamus nesumokėjus apie 2,5 mln. eurų mokesčių, rašo dienraštis „Kauno diena“. Du Lietuvos ir vienas Latvijos pilietis įtariami cukraus bei aliejaus iš Lenkijos ir Ukrainos importavimu per fiktyvias Latvijoje bei Lietuvoje registruotas įmones.

Keliaujate po užsienį, o tuo pat metu dar ir dirbate? Turbūt mobiliojo ryšio teikiamos paslaugos tampa būtinos, tačiau galite nustebti, sulaukę žinutės, kad nesąžininga naudojatės paslaugomis, o elgesiui nepasikeitus, bus taikomi papildomi mokesčiai. Būtent tokia situacija eskaluota socialiniame tinkle „Facebook“, „Telia Lietuvos“ puslapyje.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Vidaus reikalų ministerijos siūlomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus kritikuoja kai kurie parlamentarai, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kaip ir mokesčių sistemos, taip ir valstybės tarnybos reformoje - jokių esminių pokyčių, tik kosmetiniai pataisymai, kurie didelio pagerėjimo neduos“, - piktinasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra.

„Sodros“ lubų įvedimas, paskatintų daugiau uždirbančius žmones likti Lietuvoje ir mokėti mokesčius čia, o tai atneštų naudos visiems šalies gyventojais, tikina ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje S. Skvernelis rašė: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime.