mokesčiai

Suskaičiuota: per metus kiekvienas jūsų vidutiniškai sumoka daugiau kaip 4000 eurų mokesčių. O per mėnesį sąžiningas mokesčių mokėtojas biudžete palieka maždaug pusę savo algos – daugiau nei išleidžia būstui, maistui ir drabužiams. Minint kasmetę Laisvės nuo mokesčių dieną dalis ekonomistų valdžią ragina mažinti bent jau darbo apmokestinimą ir Pridėtinės vertės mokestį. Tačiau valdantieji apie tai nė negalvoja.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, bendradarbiaudama su kitomis valstybinėmis institucijomis bei užsienio šalių mokesčių administratoriais, nustatė tris Lietuvos gyventojus, kurie prekiaudami virtualia valiuta – bitkoinais (angl. - Bitcoin), nuslėpė 380 tūkst. € įplaukų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių. „Trys gyventojai, kurie užsėmė bitkoinų prekyba 2013 – 2015 metais gavo 380 tūkst. € pajamų, nuo kurių, nesumokėti 32 tūkst.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Tarp penkiolikos kandidatų į Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo postą - ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius. „Taip, prašymą pateikiau“, - BNS trečiadienį patvirtino K.Jucevičius. „Net ir nežinau, kaip čia dabar atsakyti. Pats priėmiau tokį sprendimą“, - paklaustas apie motyvus, kodėl nusprendė siekti VMI vadovo pareigų, sakė K.Jucevičius.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio.  VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijų (forma KIT715) už 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. mokestinius laikotarpius, bus išsiųsti priminimai.

Nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) neliekant papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, operatoriai ieško galimybių, kaip kompensuoti savo praradimus, tačiau paslaugos Lietuvos vartotojams neturėtų brangti, sako asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka. „Šiai dienai kainų vartotojams kelti niekas nedrįsta.

Finansų ministras žada mažesnius mokesčius mažiau uždirbantiems. Vilius Šapoka sako, kad jiems bus mažinamos tiek socialinio draudimo įmokos, tiek pajamų mokestis, be to, didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Konkrečius skaičius finansų ministras žada paskelbti jau netrukus.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Technologijas ir mokslinius tyrimus plėtojantis verslas sulauks mokesčių lengvatų. Saulius Skvernelis žada, kad Lietuva taps „Europos Honkongu“, kur savo idėjas įgyvendins geriausi šalies ir užsienio talentai. Tačiau verslininkai skeptiškesni. Esą jauni mokslininkai emigruoja, o pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, Lietuvoje nebus iš ko vystyti naujų tyrimų. Vilniaus universiteto laboratorijose studentai kartu su mokslo darbuotojais ieško naujų vaistų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. Daugiausia jų sulaukta buvo pirmąją preliminarių deklaracijų paskelbimo dieną – pateikta daugiau nei 121 tūkst. deklaracijų. Su mokesčių inspekcijos specialistų pagalba buvo užpildyta kas ketvirta deklaracija.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bet kokie mokesčių pakeitimai negali pakenkti šalies viduriniajai klasei. „Mūsų mokesčių sistema yra pakankamai progresyvi. Tas progresyvumas yra, bet mes tikrai svarstome įvairiausius modelius, variantus. Tiesiog mes iki birželio 1 dienos esame užsibrėžę pateikti mokestinę reformą galimą - tą ir padarysime.

Pasibaigus mokesčių deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, Anglijoje gyvenę lietuviai vis dar gauna pranešimus apie jiems priskaičiuotas baudas už neteisingai užpildytas arba visai nepateiktas deklaracijas. Anglijoje dirbusiems laisvai samdomiems darbuotojams (self-employed) kiekvienais metais yra privaloma pateikti mokesčių deklaracijas. To nepadarius yra skaičiuojamos baudos.

Baigiantis 2016 pajamų ir turto deklaravimui, mokesčių mokėtojai iki praėjusio penktadienio pateikė 1,08 mln. pajamų deklaracijų - apie 10 proc. mažiau nei buvo pateikta praėjusiais metais (1,2 mln.), pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iš viso iki gegužės 2 dienos laukiama maždaug 1,1 mln. deklaracijų. VMI duomenimis, iki praėjusio penktadienio taip pat pateikta daugiau nei 67 tūkst. turto deklaracijų bei 236 tūkst. prašymų skirti paramą.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos. Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“ Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Premjeras Saulius Skvernelis artimiausiu metu žada pristatyti kryptis, kaip šalyje bus keičiama mokesčių sistema. „Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingiausią verslo aplinką regione. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime kryptis, kuriomis eisime efektyvindami mokesčių sistemą“, – antradienį Seime pateikdamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Komunalinių paslaugų tiekėjai dalinasi istorijomis apie nuolatines ranka pildomose knygelėse įveliamas klaidas ir liūdnas šių klaidų pasekmes.

Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.

Įdėmiai susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis apie skirtingų pajamų grupių pajamas ir sumokamą GPM, Aušra Maldeikienė pratrūko. Parlamentarės manymu, nemaža dalis valdžios žmonių galima vadinti vagimis. „Aš kol kas labai labai kultūringa. Aš nekultūringa būsiu, kai jau pradėsiu vadinti vagis tiesiai Seimo salėje, kad tu vagi, tu vagi ir tu vagi. Todėl, kad kai tokie maži mokesčiai, tu vagi šitos šalies ateitį“, - sako parlamentarė.

Lietuvoje politikams kalbant, kad didesni atlyginimai gali sumažinti lietuvių emigraciją, verslo atstovai mano, kad pirmiausia geriau būtų sutvarkyti šalies švietimo, mokesčių sistemas ir sumažinti biurokratinį aparatą - po šių darbų galbūt emigracija pradėtų mažėti, rašo „Verslo žinios“. „Klausimas, mano galva, keliamas netinkamai. Tarytum būtume mes, kaltieji, ir tie kiti, pateptieji, kuriuos turėtume susigrąžinti ir specialiai jiems sukurti sąlygas.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Nuo 2019 metų taršiausių automobilių vairuotojams už įvažiavimą į centrinę Londono dalį teks mokėti mokestį, antradienį pareiškė meras Sadiqas Khanas, miesto orą pavadinęs „mirtinu“. Tai reiškia, kad ir Anglijoje gyvenantiems lietuviams teks pakloti daugiau pinigų. S. Khanas tikisi, kad tokiu būdu centrinėje Londono dalyje pavyks perpus sumažinti išmetamą kenksmingo azoto oksido kiekį.

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių sumos, rašoma pranešime spaudai.  Mokesčius iš Anglijos galima susigrąžinti net už 5 praėjusius metus.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Gelbėtojai jau rengiasi artėjančiam maudynių ir skenduolių sezonui. Tuo metu Seimas ruošiasi dešimteriopai padidinti baudas už nesaugų maudymąsi. Beveik 1000 € bauda grės už maudynes banguotoje jūroje arba išgėrus. Nesvarbu, kad atvažiavę į pajūrį geresnių orų nesulaukiate visą savaitę - į jūrą kelti kojos nevalia. O jei neklausote – grės bauda nuo 100 iki 900 €. Vidaus reikalų ministerija siūlo beveik dešimt kartų padidinti baudas už saugaus elgesio taisyklių vandenyje pažeidimą.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Aplinkosaugininkai Vilniaus pakraštyje išaiškino pogrindinį fabriką, kuriame buvo gaminamas skystas kuras šildymui. Aplinkosaugininkus pribloškė radinys: nuošaliame angare buvo maišomi neaiškūs skysčiai, skystam kurui gaminti veikiausiai buvo naudojamos ir pavojingos bei nuodingos medžiagos, taip pat ir neaišku, iš kur gautas viskis. Penktadienį ryte į Vilniaus pakraštyje esantį angarą atvažiavę aplinkosaugininkai aptiko didelį kiekį neaiškių degių medžiagų.

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, specialistai dalijasi aktualia atmintine. Į ką, pasikeitus atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkai, dėmesį turi atkreipti kiekvienas gyventojas? Skaitiklių parodymai.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai sveikina tokią idėją, bet priduria, jog ji atveria galimybę „pasipinigauti“ keliant mokesčius.

Estijos vyriausybė pritarė lengvųjų automobilių, motociklų ir mopedų pirmojo registravimo mokesčio įvedimui nuo 2018 metų, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. Atitinkamą įstatymą patvirtinus vyriausybei ir priėmus parlamentui, šio mokesčio dydis automobiliams, pagamintiems 2015 metais ir vėliau, priklausys nuo CO2 emisijos, o senesniems automobiliams, motociklams ir mopedams - nuo jų variklių galingumo.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies gyventojus, kurie e. banke už komunalines paslaugas atsiskaito per elektroninį Atsiskaitymo knygelės atitikmenį Iki šiol atsiskaitydami už komunalines paslaugas el.

Valstybinė mokesčių inspekcija elektroninėje deklaravimo sistemoje paskelbė preliminarias deklaracijas – pirmieji gyventojai jau deklaruoja pajamas. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) atnaujinus ir supaprastinus elektroninio deklaravimo sistemą, 2016 metų pajamų deklaravimas šiemet turėtų būti lengvesnis, sako VMI atstovė. „Tikėtina, kad visos 1,1 mln deklaracijų bus pateiktos vos keletos mygtukų paspaudimu.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Pernai atnaujintą pakuočių užstato sistemą administruojanti viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ svarsto apie galimybę padidinti taros surinkimo tarifus gamintojams bei importuotojams ir padidinti patį pakuotės užstatą gyventojams, rašo „Verslo žinios“. „Biudžetas turi būti subalansuotas, nuostolio negali būti. Tad nutarta per šiuos metus atlikti pardavėjams taikomų surinkimo tarifų nepriklausomą auditą ir, remiantis jo rezultatais, nustatyti naujus tarifus pardavėjams.

Už komunalines paslaugas atsiskaitantys per elektroninę bankininkystę jau kitą mėnesį turės sugaišti daugiau laiko. Po dviejų savaičių nebeveiks bendra atsiskaitymų knygelė. Lietuvos bankas tvirtina, kad tai atgyvena, tuo tarpu komunalininkų buhalteriai jau ruošiasi mokėjimų chaosui. Vilnietė Onutė, kaip įpratusi kiekvieną mėnesį, atėjo į paštą susimokėti už dujas, vandenį, elektrą ir kitas komunalines paslaugas.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites. „Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Siekdama mažinti socialinę atskirtį, Vyriausybė žada taikyti kompleksines priemones. Viena jų – mokesčiai. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, nors dalį darbuotojo mokesčių perveda darbdavys, dalį pats darbuotojas, bet realiai tai yra mokesčiai darbuotojui. „Tam, kad sistema taptų žymiai skaidresnė, tuos mokesčius sukelsime vienoje vietoje, šalia darbuotojo darbo užmokesčio, kad aiškiai matytųsi, kokia yra darbo vietos kaina“, - sako finansų ministras.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. „Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui.