Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt. Įdomiausia tai, kad dėl tų pačių lengvatų naikinimo tektų balsuoti Seimo nariams, kurie ir naudojasi jomis.
Žinių radijui kalbėjęs premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad lengvatos bus peržiūrimos.
„Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti. Ir tikrai mes negalime pasakyti, kad pagal vieną standartą žmogus, dirbantis 3-5 hektarus, yra tapatus ir tomis pačiomis mokestinėmis priemonėmis turi būti reguliuojamas, kaip ir tie stambieji, kurie valdo keliasdešimt tūkstančių hektarų žemės“, - sakė jis.
Ne vien valstiečių tarpe – daug pajamų gavę ūkininkai
Pažvelgus į Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktus pajamų ir gyventojų pajamų mokesčių duomenis matyti, kam lengvatos itin naudingos. Pats Ramūnas Karbauskis, turtingiausias Seimo narys, kurio bendras turtas skaičiuojamas virš 10 mln. eurų per metus nurodė uždirbęs 3,8 mln. Eur, o GPM sumokėjęs tik 62 tūkst. Eur. Tai yra beveik 2 proc. GPM mokesčio.
LVŽS partijoje jis toks ne vienintelis. Ūkininkų yra ir kitose partijose. Pavyzdžiui, liberalas Juozas Baublys bei konservatorius Kazys Starkevičius.
Į tokias kalbas dėl ūkininkų sumokamų mokesčių atsiliepė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, ūkininkų sumokami mokesčiai – didžiuliai ir jei pataisos ateis iki Seimo, jis balsuodamas nusišalins. To tikisi ir iš kitų Seimo narių, kurie yra ūkininkai.
„Mano nuomone turim mokėti tiek, kiek Vyriausybė nustatys. Mokesčiai pakankamai dideli, PVM yra toks pats kaip visiems, apie jį niekas nešneka, o jis milžiniškas. Mes sumokame milžiniškus pinigus. Visa aptarnaujanti pramonė žemės ūkyje sumoka 15 proc. pajamų mokestį, tai milžiniškos lėšos ir to niekas nesako, tiesiog sako, kad 5 proc. pajamų mokestis mažiau nei 15 proc. kas tiesa, bet dėl ko mažiau, nes keturis kartus skiriasi ES išmokos, o kad jos nepamokestinamos papildomai, tai jos ir kitur neapmokestinamos.
Jei Seime bus tas klausimas – nusišalinsiu. Manau, kad visi ūkininkai nusišalins. Manau, kad ūkininkai neturėtų balsuoti šituo klausimu“, – „Lietuvos ryto televizijai“ komentavo R. Karbauskis.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2016 m. iš viso mokesčių ir įmokų į biudžetus bei fondus sumokėta 6,9 mlrd. Eur, tačiau ūkininkų bei jų partnerių sumokėta dalis nesudaro nė 1 proc., o tiksliau 0,9 proc. – 59 mln. Eur. Iš viso PVM surinkta per praeitus metus virš 2,9 mlrd. Eur, iš jų ūkininkų, ūkininkų partnerių – 25,7 mln. Eur.
Tiesa „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis priduria, kad nereiktų pamiršti, jog ūkininkų Lietuvoje mažiau nei kitų mokesčių mokėtojų.
Mokesčių ekspertas: turėtų būti peržiūrima socialinio draudimo sritis
Ūkininkai ne tik GPM sumoka mažiau, bet ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos skiriasi. Jį „Sodrai“ turi mokėti asmenys, kurie užsiima individualia žemės ūkio veikla ir turi didesnį nei 4 EDV (1 EDV apytiksliai prilyginamas 1 200 Eur) ūkį ar ūkio valdą. Jų VSD įmokos yra mokamos nuo deklaruotų gaunamų pajamų ir sudaro 29,7 proc. (arba 31,7 proc., jei žmogus kaupia II pakopos pensijų fonde).
Be to, yra nustatytos įmokų lubos, t.y. maksimali suma nuo kurios ūkininkai moka įmokas – 7 vidutiniai darbo užmokesčio dydžiai (VDU) per metus. Šiuo metu tai būtų 5 188,40 Eur. Nedeklaravę pajamų asmenys VSD įmokas moka nuo 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio per metus – 4 560 Eur.
Palyginimui, 380 Eur per mėnesį uždirbantis žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį, kas mėnesį „Sodrai“ sumoka 118,48 Eur VSD įmokų, o ūkininkas per mėnesį sumoka ne daugiau nei 128,41 Eur VSD įmokų (jei moka pagal 29,7 proc. tarifą).
„Svarbu paminėti, kad ir „Sodros“ išmokos šiems žmonėms priklausys nuo jų įmokų, o ne nuo pajamų. Todėl daugiau uždirbantis ir daugiau įmokų sumokantis žmogus gaus ir adekvačiai didesnes „Sodros“ išmokas“, – prideda „Sodros“ atstovas spaudai R. Stalnionis.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi ūkininkai. Jie kaip ir kiti gyventojai moka 9 proc. tarifą nuo deklaruotų pajamų, išskyrus smulkiuosius ūkininkus, kurių ūkis 2 EDV . Pastarieji moka mažesnę įmoką – 3 proc.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pritaria, kad būtent dėl šių įmokų turėtų būti tam tikros korekcijos.
„Negalime sau leisti, ypatingai senstanti visuomenė, tokio komforto, kad kai kas socialinio draudimo sektoriuje dalyvautų išskirtinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tikrai šita sritis turėtų būti peržiūrima ir ne tik, kad daugiau mokesčių sumokėtų, bet šitas aspektas aktualus, kad dalis žmonių nebūtų palikta už socialinio draudimo ribų“, – komentuoja jis.
Apskritai vertinant mokestines lengvatas M. Dubnikovas pastebi, kad jos nėra geras dalykas, nes iškraipo rinką ir pažeidžiamas tam tikras konkurencijos principas. Visgi jis, kaip ir Kaimo reikalų komiteto nariai pastebi, kad nereikėtų vertinti sumokamo GPM atskirai. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog sumokama nedaug, nematyti kitos išlaidos.
„Ūkininko veikla tarsi įmonės veikla: kur ir pajamos, sąnaudos, pelnai, nuostoliai. Nereikia žiūrėti, kad ūkininkas nuo visų pajamų sumoka tik GPM. Yra teisinio statuso problemų, kurias ir reikėtų pasižiūrėti, nes ūkininkas veda individualią veiklą ir ne visos pajamos turėtų būti apmokestinamos GPM. Tai klaidinantis požiūris kad, kiek mažai mokesčių sumokėjo, o tiek daug pajamų gavo. Šiuo atveju pajamos ne kaip asmeninės turėtų būti vertinamos, nes tai nėra atlyginimas, kad ūkininkas pardavė grūdus ir gavo atlyginimą į savo kišenę ir kaip nori disponuoja. Tos pajamos su tam tikromis sąnaudomis susijusios“, – sako mokesčių ekspertas.
Vis dėlto jis ragintų peržiūrėti mokestinę sistemą kompleksiškai, neatmetant ūkininkams sudarytų mokestinių lengvatų ir jų pagrįstumo.
„Sodros“ duomenimis, 2016 m. ūkininkų įmokos sudarė 20,9 mln. Eur, tuo tarpu visų savarankiškai dirbančių asmenų įmokos – 85,8 mln. Eur. Bendrai „Sodros“ biudžeto pajamos 2016 m. siekė 3 438,8 mln. Eur.
Seimo nariai: Lietuva tikrai nėra mokesčių rojus ūkininkams
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su LVŽS nariu ir kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku. Jis įsitikinęs, kad šiandien eskaluojama tema – mokesčių lengvatos, gali būti tam tikra politika susijusi su stambiu ūkininku Ramūnu Karbauskiu ir taip bandoma jį pavaizduoti blogąja prasme.
„Visi skaičiai rodo, kaip žemės ūkis vis didesnę dalį įneša į biudžetą. Jau nekalbant apie PVM, koks patenka iš ūkininkų šioje vietoje. Tai savaime suprantama šiandien kalbėti, kad ūkininkai turi išskirtines lengvatas negaliu sutikti. Tai būtent pajamų mokestis 5 proc. kai verslas moka 15proc. tik išskirtinis ir yra. Pajamos turi ir išlaidas, bet jei nori gauti kažką tai reikia ir išleisti, o žemės ūkis labai imlus išlaidoms“, – komentavo jis.
Politikas aiškina, kad kalbant apie R. Karbauskio deklaruotas pajams ir GPM reikia turėti omeny, kad iš tų milijonų pajamų dar atsiskaičiuoja ir išlaidos.
Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pateikia statistiką, kad ūkininkų sumokamų mokesčių tik daugėja. Pavyzdžiui, 2009 m. apmokestinamųjų pajamų suma buvo 233,5 mln. Eur, o tada mokesčių sumokėta 1,9 mln. Eur., o 2015 m. apmokestinamųjų pajamų suma buvo 344,1 mln. Eur, o sumokėta 10,4 mln. Eur.
Taip pat yra mokamas GPM. Kaip pavyzdį K. Starkevičius pateikia didesnes bendroves, kurios samdo papildomus darbuotojus. Tokių yra 390, o sumokėta mokesčių – 9,6 mln. eurų. Be visa to paminima, kad yra mokamas ir VSD, o kai kurie ūkininkai dirba ir kituose darbus, tad dvigubai moka šį mokestį. Taip pat išskiriamas žemės mokestis, kurį nustato savivaldybės, aplinkos taršos mokestis bei PVM. Pasak K. Starkevičiaus ūkininkai 2015 m. sumokėjo 94 mln. Eur PVM, o juridniai asmenys 78 mln. Eur.
„Ūkininkai algos negauna, jie moka iš tų pinigų. Tai yra tendencingas klaidinimas. Kas yra pajamos iki apmokestinimo ir po apmokestinimo. Kas yra bendrosios pajamos? Bendrosios pajamos tai viskas, ką pardavei, kur realizavai tuos pinigus. Tai sukurti reikalingos ir išlaidos: kuras, trąšos, pesticidai, herbicidai, technika, dar plius visi taršos mokesčiai, o kas lieka tai nuo tos dalies, sumoki 5 proc. mokestį“, – sako Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
„Pavyzdys iš Kėdainių krašto. Ūkininkas turi vidutinis 400 ha ūkį, turi ir gyvulių. Jis iš viso sugeneravo šiek tiek virš 300 tūkst. Eur pajamų, o apmokestinamųjų pajamų liko apie 100 tūkst. Eur. Ir taip susimokėjo tuos 5 proc. mokesčių, nusipirko dar 10 ha žemės ir jam 5 asmenų šeimos išlaikymui liko 15 tūkst. Eur. Spręskime liko daug ar mažai. O juk dar ir žemė neįtraukta į sąnaudas. Tai gamybos priemonė, kurią reikia išlaikyti, investuoti. Tu išlaidų negali nurašyti“, – prideda jis.
Tačiau K. Starkevičius neatmeta to, kad teikiamas lengvatas galima peržiūrėti ar koreguoti pagal ūkininkų disponuojamo ūkio dydį. Pasak jo, logiška, kad atsirastų lengvatos ūkininkui iki 500 ha.
A. Stančikas prideda, kad Lietuvos ūkininkams itin sunku konkuruoti Europos Sąjungoje.
„Mes pirmiausia esame ES ir mūsų ūkininkas šiandien ne tik Lietuvoje turi konkuruoti tarp kolegų ūkininkų, bet ir su Europa. O Europa žemės ūkį remia per išmokų politiką, tačiau šioje vietoje Europa nesąžiningai elgiasi su mūsų žemdirbiais, kadangi jie gauna pačias mažiausias išmokas Europoje. Jos skiriasi ne procentais, o kartais. Vadinasi konkurencinės sąlygos vien Europos atžvilgiu yra iškreiptos, tai šitoje vietoje jei dar papildomai apmokestiname, dar pabloginame mūsų ūkininkų konkurencines sąlygas.
Jei sakome, kad ūkininkams Lietuvoje mokesčių rojus, tai kodėl statistika rodo, kad ūkininkų skaičius mažėja, gyvulių skaičius mažėja, kodėl nematau didžiulės konkurencijos, jog žmonėsi iš miesto bandytų eiti į kaimą ūkininkauti, įsigyti vyresnių ūkininkų parduodamus ūkius. Tai vadinasi iš tikrųjų rojaus nėra. Tik bandoma šiandien visuomenei primesti, kad žiūrėkit, viena Lietuvos tautos dalis yra išskirtinė, jie čia labai lobsta ir gyvena. Deja, taip nėra“, – pabrėžia Seimo narys.
Kokių lengvatų gali gauti ūkininkai?
VMI informuoja, kad ūkininkai turi teisę gauti tam tikrą kiekį gazolių, apmokestinamų lengvatiniu akcizų tarifu (standartinis tarifas – 330,17 euro už 1 000 litrų, lengvatinis – 21 euro už 1 000 litrų). Leidžiamų įsigyti gazolių kiekiai yra apskaičiuojami kiekvienam individualiai ir priklauso nuo tam tikrų kriterijų (pvz., pasėlių rūšies, pasėlių ploto ir pan.). Tokių lengvatinių leidimų nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. birželio suformuota 142 471.
Nors PVM lengvatinių tarifų nėra nustatyta, bet yra tam tikros spec. ūkininkams taikomos taisyklės, kurios lyginant su kitais ūkio subjektais yra palankesnės.
„Gali taikyti spec. apmokestinimo momentą, t.y. iš esmės mokėti PVM už parduotą produkciją tik gavus pinigus už tokią produkciją. Tokių šių metų kovo pirmą užregistruota 650 asmenų.
Taip pat gali būti taikoma kompensacinio PVM tarifo schema (skirta ūkininkams, kurie nėra PVM mokėtojai, schemos esmė – už produkciją ūkininkai gauna 6 proc. priemoką). Tokių asmenų kovo 1–ąją buvo – 53881.
Prievolė mokėti PVM ūkininkams atsiranda tuo atveju, jeigu ūkininkas yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, ūkininko gautas (gautinas) atlygis per praėjusius 12 mėnesių už šalies teritorijoje patiektas prekes/suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų ribą, iš kitų valstybių narių įsigyta prekių (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes) už daugiau nei 14 000 eurų, o paslaugų, kurių teikimo vieta pagal PVM įstatymo 13 str. 2 dalį yra Lietuva – nuo pirmo įsigijimo“, – rašoma VMI pasidalintoje informacijoje.
Tad, kadangi ūkininkai kaip ir kiti Lietuvos gyventojai yra PVM mokėtojai, didžiulę svarbą turi gyventojų pajamų mokestis (GPM). Kai ūkininkas yra registruotas ir PVM mokėtoju, jam taikomo GPM dydis – 5 proc.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jei jo vertė viršija 220 tūkst. jis apmokestinamas 0,5 proc. tarifu. Taip pat savivaldybių tarybos gali nustatyti nuo 0,3 iki 3 proc. tarifą už komercinės, gamybinės ar panašios kilmės turtą.
„Žemės savininkų (tarp jų ir ūkininkų) privačios nuosavybės teise priklausanti žemė apmokestinama žemės mokesčiu nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkretų tarifą nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Ūkininkams yra nustatyta žemės mokesčio lengvata – žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė tris mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Ši lengvata tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną trejų metų laikotarpį nuo nuosavybės teisių į tokius sklypus įsigijimo. Ūkininko ūkio steigimas laikomas ūkininko ūkio įregistravimas Ūkininkų ūkių registre“, – taip pat rašoma VMI pateiktoje informacijoje.
Anksčiau šia tema apsisakė ir finansų ministras Vilius Šapoka.
„Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui. Atsakymą dėl jų pateiksime vienu metu. Lengvatų ūkininkams, kurių iš viso yra apie 20, kaina yra reikšminga“, – dar vakar žurnalistams kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
O štai konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, frakcija siūlė graduoti ūkininkus pagal jų valdomą turtą. Smulkus ūkininkas, gaunantis ES paramą ar į ją pretenduojantis, galėtų mokėti mažiau mokesčių arba nemokėti mokesčių nuo gaunamos paramos.
„Tačiau visiškai kas kita, jeigu tas ūkininkas yra Ramūnas Karbauskis, kuris iš tikrųjų yra verslininkas, „Agrokoncerno“ savininkas, akcininkas ir taip toliau. Kodėl jam turi būti taikomos lengvatos, turbūt niekas Lietuvoje atsakyti lengvai negalėtų“, – teigė G. Landsbergis.
Konservatorius teigė, kad šiandien Lietuvoje yra netikslinga įvesti naujus mokesčius. „Tegul Ramūnas Karbauskis susimoka savo mokesčius, bent jau turėsim didesnį teisingumo jausmą Lietuvoje“, – komentavo Gabrielius Landsbergis.
