„4243 eurus – tiek vidutiniškai statistinis gyventojas, įskaitant vaikus, senjorus, bedarbius ir visus nemokančius mokesčių, šiemet atseikės mokesčiams. Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 12 milijardų eurų mokesčių ir įmokų. Šios simbolinės dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, kad valdžia surenka ir išleidžia vis daugiau, o ar gauname vis geresnės kokybės paslaugas?
Kuomet žmonės mato, kad valdžia leidžia pinigus neefektyviai, auga šešėlinė ekonomika. Valdžiai yra, kur pasitempti, atsimenant , kad tai mokesčių mokėtojų pinigai ir, kur jie leidžiami. Tiek „auksinių šaukštų“, tiek vidaus sandorių istorijos rodo, kad įmanoma išleisti mažiau. Mano klausimas būtų, ar valdžia teisingai leidžia pinigus?“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI skaičiuoja, kad vidutinę algą (632 eurus „į rankas“) uždirbantis ir juos išleidžiantis žmogus iš viso sumokės 6800 eurų mokesčių per metus. Tokiam žmogui mokesčiams reikės dirbti iki liepos 13 d. Atitinkamai, uždirbantis 1000 eurų „į rankas“ ir juos išleidžiantis, mokesčiams sumokės daugiau kaip 11 000 eurų, ir tam jam teks dirbti iki liepos 17 d.
LLRI analitikų teigimu, vidutinę algą uždirbantis lietuvis mokesčiams sumoka daugiau nei maistui, būstui ir drabužiams kartu sudėjus. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų, nematyti jokių tendencijų, kad mokesčių mokėtojai ateityje galėtų lengviau atsikvėpti.
„Esame mažų mokesčių šalis. Tai netiesa, galbūt esame prastai surenkamų mokesčių šalimi. Pagal tai, kiek lietuviai uždirba, mūsų akcizai lenkia Skandinavijos šalis. Lietuviai apmokestinti daug ir gaudami mažesnes pajamas, jie negali susimokėti ir suka į šešėlį“, - mano Ž. Šilėnas.
Siūlo mažinti darbo apmokestinimą ir PVM
Analitikai teigia, kad situacija pasikeistų, jei valdžia imtų mažinti darbo apmokestinimą ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Ilgą laiką mus kritikuoja ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dėl per didelio darbo santykio apmokestinimo. Buvo planas 1 proc. punktu mažinti kasmet 12 metų „Sodros“ mokestį, tačiau Socialiniame modelyje šio punkto nebeliko, tiksliau liko – esant galimybėms. O žinoma, kad galimybių niekada nėra.
Jei su EBPO lygintume, šių šalių vidurkis apie 36 proc., o Lietuvoje - 41 proc. viršija apmokestinimas. Nuo liepos 1 d. reikėtų grąžinti laikinai padidintą PVM tarifą iki 18 proc.
Tai reiškia, kad daugiau pinigų liktų pačių žmonių kišenėse. Neramu, kad mokesčiai bus didinami ir prisidengiant lengvatų naikinimu. Kaip vėliava mojuojama neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimu, tačiau to efektas yra mažas palyginti su kitais mokesčiais, kurie arba jau padidinti, arba kuriuos planuojama didinti“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė.
Anot analitikų, tai nebūtų praradimas, nes dalis žmonių grįžtų iš šešėlio, pinigai būtų išleidžiami ekonomikoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad, gyventojų manymu, tik pusė – 52 procentai – biudžeto lėšų yra išleidžiama efektyviai.
„Tai labai aiškiai rodo – žmonės valdžia nepasitiki. Į tai negalima numoti ranka. Tai mažina pasitikėjimą valstybe, skatina žmonių įsitraukimą į šešėlinę ekonomiką. Ne vienam mokesčių mokėtojui kyla klausimų. Kodėl gyventojų mažėjant savo pačios išlaikymui valdžia skirs net 70 milijonų eurų daugiau? Kodėl Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė kasmet nustato švaistymo atvejų už šimtus milijonų eurų? Biudžetas nėra valdomas taip efektyviai, kad valdžia galėtų reikalauti dar daugiau. Valdžia vis labiau spaudžia mokesčių mokėtoją, tačiau kyla klausimas, ar prieš kišdama ranką į žmogaus kišenę valdžia susitvarkė savo darže?“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Šiemet visos viešosios išlaidos didėja 772 mln. eurų ir sieks 13 milijardų eurų (be ES lėšų). Vidutiniškai vienam gyventojui tai kainuos apie 4600 eurų, t. y. 330 eurų brangiau nei pernai.
Sužinoti kiek sumokate mokesčių ir kur jie panaudojami galima čia www.mokumokescius.lt
