Į portalą tv3.lt kreipėsi ir savo pastebėjimais pasidalino vilnietis Remigijus. Vyras atsiuntė savo 15 metų senumo atsiskaitymo knygelės nuotraukas ir palygino jas su dabar mokamų mokesčių išrašais. Remigijus pastebi, kad, nepaisant to, jog visi komunaliniai mokesčiai kiek išaugo, suma už „kitas paslaugas“ šoktelėjo dvigubai.
„Aš susiradau tą knygelę seną ir paskaičiavau mokesčius, kiek jie kainavo. Išeina taip, kad šiuo metu kainuoja dvigubai daugiau, negu kad kainavo prieš 15 m. Kitur kainos taip neaugo. Tai man klausimas iškilo, kodėl būtent namų priežiūra tapo tokia brangi, kas ten pasikeitė, nes kažkokių kokybinių pokyčių neįžvelgiu. Ten, kur valstybė kišasi, ten viskas lyg ir proto ribose. Aišku, pakilo, bet suvokiama dėl ko ir galima kažkaip bandyti paaiškinti. Kodėl būtent UAB pasikėlė tiek daug, aš nesuprantu ir negaliu paaiškinti“, - tv3.lt sakė Remigijus.
Paslaugų kainos išaugo dvigubai
Remigijaus pateiktos knygelės duomenimis, 2002 m. ir 2003 m. kitos paslaugos jų Fabijoniškių mikrorajone esančiam namui kas mėnesį vidutiniškai kainavo 34-40 litus, o 2004 – 34-42 litus. Vadinasi, vidutiniškai per mėnesį Remigijaus namo gyventojai mokėdavo ne daugiau nei 12 eurų už kitas paslaugas. Tuo tarpu už praėjusio mėnesio kitas paslaugas vyras sumokėjo 24 eurus.
Kitos paslaugos, pasak Remigijaus būstą administruojančios įmonės „Fabeta“, apima administravimo paslaugas, bendrų patalpų (laiptinių) valymą, buitinių atliekų išvežimą, eksploatacijos išlaidas ir kt.
Kainos priklauso nuo formulės
Pasak įmonės „Fabeta“ generalinės direktorės pavaduotojo Vytauto Lužio, paaiškinti, kodėl taip akivaizdžiai šoktelėjo mokesčiai gyventojams – paprasta. Viską lėmė išaugęs minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
„2006 m. Vilniaus savivaldybė patvirtino administravimo mokesčių apskaičiavimo metodiką. Metodika pagal savo formulę yra teisinga, tik tiek, kad ten įstatyti skaičiai – labai maža minimali alga, kuri vėliau keitėsi. Principe, ten nustatyta, kad administravimui (už vieną kvadratinį buto metrą – red. past.) nenuskaičiuojama daugiau kaip 0,04 euro centų. Visi administratoriai, kurie dirba Vilniaus miesto teritorijoje, garantuotai to neviršija, nes jiems galioja šita nuostata“, - tv3.lt kalbėjo V. Lužys.
Įmonės direktorės pavaduotojas taip pat akcentuoja, kad kasmet būsto administravimo mokestis perskaičiuojamas taikant koeficientą, kuris susijęs su namo senėjimu. Kuo senesnis namas – tuo brangiau kainuoja jo priežiūra.
„Aš nežinau, kai klausausi televizijos, man plaukai šiaušiasi. Aiškina, kad kiti prižiūrėtojai lupa paskutinį kailį nuo tų žmonių. Bet tai nesąmonė, mūsų nė vienas tarifas nepasikeitė per 10 m., nebent nežymiai, tūkstantosios cento. O visa kita laikosi tame pačiame lygyje. Aš tikras esu, kad ir kiti neperžengia šių ribų, nes negalima dėl dviejų priežasčių: konkurencijos ir dėl to, kad patys piliečiai kontroliuoja aktyviai“, - tvirtino V. Lužys.
Atlyginimas dabar – tris kartus didesnis
Pastebėjimas, kad kainos galėjo kilti dėl pasikeitusio MMA – taiklus. Pavyzdžiui, 2002 m. MMA „ant popieriaus“ buvo 430 litų, arba 125 eurai. 2017 m. bruto MMA – 380 eurai, t. y. tris kartus didesnė suma.
Paklausta, kas galėjo lemti spartų būsto administravimo mokesčių augimą, ekonomistė Vaiva Šečkutė teigė, kad paslaugų kainų augimą labiausiai veikia didinamas uždarbis.
„Pastaruoju metu infliaciją daugiausiai didina paslaugų kainų augimas. O paslaugų kainų augimas labiau negu prekių kainų priklauso nuo spartėjančio atlyginimų augimo. Pirmą šių metų pusmetį atlyginimų augimas siekė apie 9 proc. Lietuvoje. Privačiame sektoriuje buvo dar spartesnis atlyginimų augimas. Darbdavių apklausos rodo, kad atlyginimų augimas ir toliau yra planuojamas, daugelis darbdavių sako, kad ketina didinti atlyginimus. Ir tai yra suprantama, nes kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra jaučiamas vis labiau ir labiau“, - tv3.lt sakė V. Šečkutė.
