mokesčiai

Svetur uždarbiavę ir į Lietuvą grįžę tautiečiai gali susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Nauji mokestiniai metai daugelyje užsienio šalių jau įsibėgėjo, todėl norintys pateikti mokesčių deklaracijas ir pradėti mokesčių grąžinimą, turėtų suskubti. Kartu su kalendoriniais metais daugelyje užsienio valstybių prasideda ir nauji mokestiniai metai. Tai reiškia, kad nuo sausio 1 d. galima pradėti pildyti mokesčių deklaracijas ir susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Portalas tv3.lt ir dar bent 150 Lietuvos ir užsienio įmonių sulaukė keisto laiško anglų kalba su prašymu paremti įmonę. Įdomiausia, kad prašymo autorius – lietuvis, palikęs ir savo lietuvišką kontaktą, teigiantis, kad nei valstybė, nei bankai jam nepadeda vystyti verslo, todėl tai daryti turėtų stambios įmonės.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Verslumą skatinanti ir už startuolių ekosistemos kūrimą atsakinga agentūra „Versli Lietuva“ jaunoms įmonėms ruošia mokestinių lengvatų pasiūlymą, rašo „Verslo žinios“. „Didžiausia problema ta, kad įstatymų bazėje iki šiol nėra startuolio apibrėžimo. Kadangi jie niekaip neišskiriami, jie negali tikėtis mokesčių lengvatų, kurios padėtų išgyventi ir vystytis.

Panevėžio teismui perduota byla, kurioje 65 tūkst. eurų mokesčių nesumokėjimu kaltinamas vienos Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės vadovas. Kaip pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra, į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų akiratį patekusi Panevėžio rajone registruota žemės ūkio bendrovė užsiima grūdų auginimu ir įvairių krovinių pervežimu. Vidutinė metinė bendrovės apyvarta siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Gruzijos vyriausybė paskelbė naujas mokestines lengvatas smulkiajam verslui. Šios šalies Finansų ministerijos iniciatyva mokesčiai smulkiesiems verslininkams yra mažinami nuo dabartinių 5 proc. iki 1 proc. – paskelbė šalies premjeras Georgijus Kvirikašvilis. Maža to, yra mažinamas ir kriterijus, kada veikla bus laikoma smulkiuoju verslu nuo 100 tūkst. larių (apie 33 tūkst. eurų) iki 500 tūkst. larių (apie 164 tūkst.

Įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimt aštuonerių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visada trūksta. Jūsų net neklausdamas jis prisigalvoja dar daugiau „gerų darbų“, kuriuos jis padarys jums už jūsų pinigus. Dar jis nuolat skundžiasi, kad kiti jo draugai gauna daugiau.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui, ekonomistui Romui Lazutkai pareiškus, jog jis prarado viltį, kad valdančioji dauguma vykdys esmines reformas finansų srityje, premjeras Saulius Skvernelis, tikina, kad mokesčių reformos sulauksime jau šiemet.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

Pagrindinių mokesčių surinkimo planas sausį įvykdytas, pridėtinės vertė mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamos buvo 7 mln. eurų didesnės nei planuota, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. „Visi mokesčiai pagal planą yra surinkti. Surinkta daugiau negu pernai sausį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams sakė VMI Atrankos ir paramos audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Giedrienė.

Neslūgsta žmonių pasipiktinimas dėl praėjusiais metais Lietuvoje įvesto dvinario komunalinių atliekų surinkimo mokesčio. Kai kuriose savivaldybėse apie trečdalis gyventojų ignoruoja sąskaitas, kuriose įtrauktas mokestis ne tik už realias atliekas, bet ir už turimų pastatų plotą. Atliekų tvarkytojai grasina nepaklusniuosius perduoti skolų išieškotojams. Vadina lupikavimu Visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui ilgai purenta dirva jau subrandino vaisius.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Pateikęs neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką žmogus gali būti ramus – jeigu išmokos jam priklauso, jos bus mokamos automatiškai, rašoma išplatintame pranešime. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Nurodyti terminai – ilgiausi galimi, todėl gali būti, kad priklausančią ligos išmoką žmogus gaus greičiau.

Būsto nuoma be oficialios sutarties arba pasirašius tik nenotarinį susitarimą gali sukelti įtampos – būsto savininkams sumanius pakeisti sutarties nuostatas, nuomininkai ima baimintis nepalankių gyvenimo sąlygų. Portalui tv3.lt parašiusi Vilniuje būstą besinuomojanti Agnė baiminasi, kad būsto šeimininkai bando ją apgauti. Bet specialistai ramina – viskas legalu.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuva neturėtų didinti įmonėms taikomo pelno mokesčio tarifo, taip prarasdama savo konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. „Lietuvai yra labai svarbu pritraukti investicijas į pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Mes turime ne tik vieną žemiausių pelno mokesčio tarifų, bet ir vieną geriausių tyrimų ir inovacijų plėtros paketų visoje Europos Sąjungoje.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad užfiksuota keletas atvejų, kuomet gyventojai į savo e. paštą gauna laiškus iš [email protected], su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus. Išplatintame pranešime prašoma gyventojų atkreipti dėmesį, jog informuodama apie mokestines prievoles, VMI laiškus siunčia iš oficialaus VMI pašto turinčio domeną vmi.lt.

Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių peržiūros veiksmai, kuriais sukuriama bendra ES PVM erdvė ir siekiama smarkiai sumažinti PVM sukčiavimą, kuris Europos Sąjungoje siekia 50 mlrd. EUR per metus, kartu remiant verslą ir užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada inicijuoti „administracinius veiksmus“ dėl Edmundo Jakilaičio. VMI dokumentu socialiniame tinkle pasidalijo valstietė Agnė Širinskienė. Prieš kelias savaites A. Širinskienė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino informacija apie Edmundo Jakilaičio įmones, nedeklaruotus žmonos interesus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų mokesčių.  „Didėjantis interneto vartotojų skaičius lemia tai, kad prekyba sparčiai keliasi į e. erdvę.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Ekonomistai tokią idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad tokie pokyčiai suduos smūgį viduriniajai klasei bei Lietuvą pavers mažų atlyginimų šalimi.

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

Saudo Arabijoje bus teisiama 11 princų, areštuotų dėl protesto prieš valstybės subsidijų jų komunalinėms sąskaitoms panaikinimą, sekmadienį paskelbė generalinis prokuroras Saudas al Mojebas. Princai buvo areštuoti, kai ketvirtadienį susirinko prie vienų rūmų Rijade protestuoti prieš vyriausybės sprendimą nebeapmokėti karališkųjų asmenų sąskaitų už vandenį ir elektrą. Princai taip pat reikalavo kompensacijos už mirties nuosprendį vienam jų pusbrolių, kuris buvo nuteistas už žmogžudystę.

Utenos prekybos centras „Aušra“, iš dalies valdomas airių grupės U2 lyderio Bono, sutiko sumokėti papildomus mokesčius ir delspinigius. Kaip jam patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai, prekybos centrą „Aušra“ valdanti bendrovė „Nude Estates 2“ valstybei sutiko sumokėti daugiau nei 50 tūkst. eurų už 2012 metus po VMI atlikto tyrimo ir pateiktų rekomendacijų. Portalo 15min.

Didžiosios Britanijos parlamentarai penktadienį paragino vyriausybę įvesti mokestį vienkartiniams kavos puodeliams ir nustatyti terminą iki 2023 metų, kad visi jie būtų perdirbami. Priešingu atveju siūloma juos visai uždrausti. Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje yra sunaudojama maždaug 2,5 mlrd. vienkartinių popierinių kavos puodelių, kurių viduje yra plastiko sluoksnis.

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano.

Praėjus mėnesiui nuo kvitų loterijos pradžios, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad gyventojų susidomėjimas ja išlieka didelis, praneša LRT radijo žinios. Antradienį paskelbtas pirmasis didžiojo mėnesio prizo laimėtojas. Jis 5 tūkst. eurų galės atsiimti, jei bus išsaugojęs žaidime registruotą kasos kvitą. Šį prizą galima laimėti kartą per mėnesį. Taip pat buvo paskelbta ir 10 laimingų kasos kvitų, kurių savininkai savo pinigines papildys po 200 eurų.

Taip kaip eisis 2018-ieji metai nemažai priklauso nuo valdžios. Ko tikėtis lietuviams kitąmet mūsų studijoje planais ir pažadais dalijosi premjeras Saulius Skvernelis.  Premjeras paklaustas ar tokių metų ir tikėjosi sakė, kad metai buvo labai intensyvūs ir nelengvi, tačiau manąs, kad padarytas neblogas pagrindas 2018 metams. S. Skvernelis reportaže taip pat pasisakė apie Seimo daugumos valdžią, ministrų darbą, Ramūną Karbauskį bei ateinančius prezidento rinkimus.

Nuo sausio plečiamos išmokos už vaikus – vadinamieji vaiko pinigai priklausys visiems, auginantiems vaikus, tačiau didės mokesčiai dirbantiems tėvams. Nepriklausomai nuo pajamų už kiekvieną vaiką bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka. Ji priklausys visiems šalies vaikams iki 18 metų, o jei jie mokosi – iki 21-erių. Mažai uždirbantiems arba daugiavaikiams tėvams bus mokamos papildomos išmokos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo sausio didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Šiaulius, didės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Bendrovė „Šiaulių energija“ sausį šilumą parduos po 4,37 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,2 proc. mažiau nei gruodį, ir 2,7 proc. pigiau nei šių metų sausį. Tai bus mažiausia šilumos kaina tarp visų didmiesčių. Brangiausiai šilumą parduos „Kauno energija“ – po 5,67 cento – atitinkamai 9 proc. ir 8 proc.

Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms. „Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms.

Jungtinių Valstijų Kongresas suteikė savo paskutinį pritarimą respublikonų parengtai didžiulei mokesčių reformai, kuri laikoma pirma didele Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergale praėjus beveik metams po jo išrinkimo prezidentu. „Amerikos žmonėms pažadėjau Kalėdoms didelį ir gražų mokesčių sumažinimą“, – po balsavimo išplatintame pranešime sakė D. Trumpas. – Po paskutinio šio teisės akto priėmimo būtent tai jie ir gaus.

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių. VMI naujienų portalą tv3.lt yra informavę, kad komandiruočių į užsienį dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu dviem atvejais.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad didžiųjų reformų nepavyko pasiekti per metus bei žada, jog esminiai sprendimai pertvarkant aukštąjį mokslą, mokesčių, pensijų sistemas, bus pasiekti kitąmet.

 2017 m. gruodžio 14 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad baigiantis metams įmonės turi laiku sumokėti privalomus mokesčius, tačiau dėl nedarbo dienų kai kurių mokesčių sumokėjimo datos keičiasi.

Seimui priėmus kitų metų biudžetą, jau kalbama, kokias reformas būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad šių metų tikslai įvykdyti, o kitais metais bus dar labiau mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.  „Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai.

  Vyriausybė kol kas neapsisprendė dėl prezidentės siūlymo didinti baudas už neaiškios kilmės pajamas ir nesumokėtus mokesčius. Premjero Sauliaus Skvernelio prašymu sprendimas atidėtas savaitei.   Ministrų kabinetas trečiadienį svarstė prezidentės teiktus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Siūloma, kad mokesčių mokėtojui negalint pagrįsti pajamų kilmės, jam būtų priskaičiuota ne tik nesumokėta mokesčio suma, bet ir skiriama nuo 50 iki 100 proc. jos dydžio bauda.

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Socialinio draudimo įmokas kitais metais mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti ne nuo visų, o tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Seimas taip pat įtvirtino „Sodros“ įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Gyventojų nekilnojamasis turtas (NT) nuo kitų metų bus apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, priklausomai nuo jo vertės. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų. Gyventojų turtas iki 220 tūkst. eurų ir toliau nebus apmokestinamas. Seimas antradienį priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 6 , o susilaikė 29. 0,5 proc. mokesčio tarifas bus taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst.