Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. O kiek anksčiau sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir pajamų mokestį, padidino neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).
PVM Rumunijoje nuo 24 proc. sumažėjo iki 19 proc. (9 proc. maistui), pajamų mokestis – nuo 16 proc. iki 10 proc., NPD padidintas apie 8 kartus nuo maždaug 690 EUR iki maždaug 5,5 tūkst. EUR.
Siūlo pasimokyti
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palaiko idėją sujungti darbuotojų ir darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, nes tai paskatintų žmonių norą mokėti mokesčius, matant, kokia atlyginimo dalis atriekiama.
Tačiau, pasak ekonomisto, darbo apmokestinimą reikėtų gerokai sumažinti, nes dabar darbdavys kartu su darbuotoju sumoka 40 proc. darbo mokesčių (6 proc. PSD, 3 proc., „Sodrai“ ir darbdavio 27,98 proc. „Sodrai“).
„Darbdaviui nebus tokios didelės paskatos mokėti vokelyje, nes visus mokesčius matys bei mokės kaip ir darbuotojas. Dabar vis tiek darbuotojas moka viską, darbdavys iš oro nenukabina tų pinigų. Tai jie sujungia „Sodros“ įmokas darbuotojo ir darbdavio, ką mes norėjome padaryti pernai. Čia pavyzdys, kaip kai kurios šalys padaro reikalingas reformas, kaip kai kurios ne“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Tačiau SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas nesiūlo skubėti priimant tokį mokestinį pakeitimą. Jo teigimu, vertingiau iš Rumunijos sulaukti oficialių pastebėjimų ir įvertinimų, kaip sekėsi įgyvendinus pokyčius.
„Jeigu matysime, kad neatsitiko nieko blogiau, o yra tikimybė, kad tokie sprendimai gali ilgesniu laikotarpiu sumažinti šešėlį ir padidinti tiek gyventojų domėjimąsi, kur išleidžiami jų pinigai, tiek skatinti valdžią atsakingiau elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais, tai tikrai galima galvoti apie tokio modelio įgyvendinimą Lietuvoje“, - tv3.lt sakė T. Povilauskas.
Nesutinka dėl PVM lengvatų
Šiuo metu Lietuvoje taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas su išimtimis. Pavyzdžiui, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šildymui, knygoms, keleivių vežimo paslaugoms, 5 proc. PVM taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui ir kompensuojamiems vaistams bei nekompensuojamiems receptiniams vaistams.
Iki 2008 m. PVM tarifas Lietuvoje buvo 18 proc., vėliau kilo iki 19 proc., o tada – iki 21 proc. Seime kartas nuo karto vis keliamos idėjos mažinti PVM bent tam tikriems maisto produktams, kaip to ėmėsi Rumunija ir kitos Europos Sąjungos šalys.
Vis dėlto, anot Ž. Maurico, Lietuvai tokia lengvata visai nebūtina, nes ji nėra socialiai atsakinga, o valstybės biudžetas tik patirtų nuostolių.
„Jeigu sumažini PVM vienam produktui, tai ne visi jį vartoja, o jeigu visiems, tada ir prabangos prekėms jis mažėja. Tai dažniausiai populizmo įrankis, su kuriuo vėliau sunku atsisveikinti. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje maistui taikomas 0 proc. PVM tarifas, bet jiems visai jo nereikia, britai ir taip vieni labiausiai nutukusių pasaulyje“, - pastebėjo ekonomistas.
Tuo tarpu T. Povilauskas nelinkęs visiškai atmesti PVM lengvatos maisto produktams ar bent jau tam tikroms maisto produktų grupėms.
„Yra tam tikrų vartojimo prekių ir produktų, kur šešėlis yra gajus ir Europoje lengvatiniai tarifai yra dažnai taikomi. Baltijos šalys yra mažiausiai lengvatinių PVM tarifų turinčios šalys. Tam tikriems produktams gal ir verta pagalvoti. Bet aš manau, kad turbūt gal geriau būtų ne bendrą tarifą, o paieškoti tokių specifinių prekių, kur yra problemos, kur šešėlis galėtų šiek tiek sumažėti, jei būtų sumažintas PVM tarifas. Tarkim, ta pati mėsa“, - siūlė T. Povilauskas.
