rumunija

Rumunijos proeuropietiškos partijos trečiadienį susitarė suformuoti daugumos vyriausybę, sudarytą iš tradiciškai priešingose politinio spektro pusėse esančių politinių jėgų, išstumiant kraštutinius dešiniuosius nacionalistus.

Didžiausia Rumunijos elektros tiekėja „Electrica“, veikianti 18 apygardų, pirmadienį informavo apie prieš ją įvykdytą kibernetinę ataką, praneša „Romania Journal“. Specialistų komandos glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis kibernetinio saugumo agentūromis, kad suvaldytų šį incidentą ir likviduotų jo pasekmes, siekiant kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, nustatyti atakos šaltinį ir apriboti jos padarinius, pranešime spaudai teigė „Electrica“. Atkreipiamas dėmesys, kad svarbiausi...

Rumunijos Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad atšaukia įtarimų dėl Rusijos kišimosi aptemdytų prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Antrasis turas turėjo vykti sekmadienį. Teismas nusprendė „anuliuoti visą Rumunijos prezidento rinkimų procesą (...), kad būtų užtikrintas rinkimų proceso teisingumas ir teisėtumas“, teigiama pareiškime.

Rumunijoje likus kelioms dienoms iki svarbių rinkimų keli tūkstančiai žmonių ketvirtadienį susirinko į mitingą, kad paremtų proeuropietišką kandidatę į prezidentus. Sostinės Bukarešto Universiteto aikštėje susirinko apie 3 tūkst. žmonių, kurie mojavo Europos Sąjungos (ES) vėliavomis ir skandavo „Laisvė“ bei „Europa“. Lapkričio 24-ąją vykusiame pirmajame ture daugiausiai balsų surinko kraštutinių dešiniųjų atstovas Calinas Georgescu, kuris praeityje žavėjosi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pranešė, kad prieš artėjantį Rumunijos prezidento rinkimų antrąjį turą sustiprino socialinio tinklo „TikTok“ stebėseną.

Kraštutinis dešinysis Rumunijos kandidatas į prezidento postą Calinas Georgescu pareiškė pergalės rinkimuose atveju nutrauksiąs paramą Ukrainai. Be to, jis sustabdys šiuo metu per jo šalį vykstantį ukrainietiškų grūdų eksportą, sakė C. Georgescu trečiadienį paskelbtame interviu agentūrai „Reuters“. Jis taip pat nematąs prievolės laikytis NATO tikslo – investuoti į gynybą mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Daliniai rezultatai rodo, kad Rumunijos valdantieji socialdemokratai (PSD) turėtų laimėti sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, tačiau kraštutiniai dešinieji sustiprino savo pozicijas. Suskaičiavus daugiau kaip 96 proc. biuletenių, proeuropietiška PSD pirmauja su 23,5 proc. balsų. Tačiau visos kraštutinių dešiniųjų partijos kartu sudėjus surinko daugiau nei 30 proc. rinkėjų palaikymo. Tai 10 proc. daugiau, palyginus su 2020 metų visuotinių rinkimų rezultatais.

Laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vardu pasveikino Rumuniją Susivienijimo dienos proga. „Lietuva ir Rumunija tęsia abipusiai naudingą bendradarbiavimą tiek dvišaliu pagrindu, tiek kaip Europos Sąjungos ir NATO narės. Labai vertinu Jūsų šalies paramą mūsų bendriems siekiams ir demokratinėms vertybėms“, – rašoma I. Šimonytės sveikinime Rumunijos premjerui Marcelui Ciolacu.

Ketvirtadienį Rumunija pranešė aptikusi „kibernetinių atakų“, kuriomis buvo siekiama paveikti prezidento rinkimus šalyje, per juos netikėtai į priekį išsiveržė kraštutinių dešiniųjų prorusiškas kandidatas. Šalies prezidentūros pareiškime sakoma, kad aukščiausi pareigūnai pranešė apie „kibernetines atakas, kuriomis siekta paveikti rinkimų proceso teisingumą“ per balsavimą sekmadienį.

Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. Favoritu rinkimuose, remiantis apklausomis, laikomas ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu iš Socialdemokratų partijos (PSD). Prezidento posto siekia iš viso 14 kandidatų. Jei pirmajame rate nė vienas jų nesurinks absoliučios daugumos, gruodžio 8 d. vyks antrasis ratas. Rinkimų punktai duris užvers 21.00 val. Vidurio Europos laiku. Tada tikimasi pirmųjų prognozių.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Rumunija svarsto galimybę numušti jos oro erdvę pažeidžiančius orlaivius, priklausomai nuo grėsmės lygio, numatyta Gynybos ministerijos parengtame įstatymo projekte.  Apie tai antradienį praneša ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Bukareštas jau ne pirmą kartą praneša apie atvejus, kai po masinių smūgių Ukrainoje Rusijos dronai nukrenta jos teritorijoje arba pažeidžia jos oro erdvę.

Rumunija pranešė ketvirtadienio vakarą pakėlusi į orą keturis naikintuvus, kai radarai danguje užfiksavo nežinomą objektą. Pasak Gynybos ministerijos, nedidelis objektas artėjo nuo Juodosios jūros ir 14 km įsiskverbė į Rumunijos oro erdvę. Į rytus nuo Amzačos miesto radarų signalas buvo prarastas. Rumunijos – NATO narės ir Ukrainos kaimynės – užsienio reikalų ministerija dėl pakartotinio oro erdvės pažeidimo apkaltino Rusiją.

Rumunijos aukščiausiasis teismas pašalino kraštutinių dešiniųjų politikę iš kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų ir antradienį sulaukė kritikos, kad galbūt teismas viršijo savo įgaliojimus. Teismas pirmadienį vakare paskelbė, kad ugningoji Diana Sosoaca padarė viešus pareiškimus, prieštaraujančius „demokratinėms vertybėms“, ir uždraudė jai kandidatuoti lapkričio 24 dieną vyksiančiuose rinkimuose.

Seimas ketvirtadienį pritarė pataisoms, skirtomis pripažinti bendrosios praktikos slaugytojų Rumunijoje įgytą profesinę kvalifikaciją. Įstatymu buvo įgyvendinta Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuria siekta užtikrinti Rumunijoje parengtų slaugytojų profesinį pripažinimą bendrijos mastu. Už šį Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektą balsavo 83 parlamentarai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Keturi NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į penktadienį Ukrainoje įvykdytą Rusijos bepiločio lėktuvo ataką. Pasak vietos naujienų agentūros „Agerpres“, ankstyvą penktadienio rytą Rusijos ataka smogė civiliams objektams ir uosto infrastruktūrai netoli sienos su Rumunija. Anot pranešimo, vienas iš dronų galėjo kirsti Rumunijos oro erdvę mažiau nei trims minutėms apie 3 val.

Aukščiausiosios Rados deputatas iš „Liaudies tarno“ frakcijos Andrijus Odarčenka, kurio tarptautinę paiešką paskelbė Ukrainos pareigūnai, yra Rumunijoje, kur jis paprašė prieglobsčio. Kaip rašo „Ukrinform“, tai Aukštajam antikorupciniam teismui pranešė Specializuotosios antikorupcinės prokuratūros prokurorė Jelena Drobotova.

Prie Rumunijos parlamento įėjimo esančioje lankytojų zonoje antradienį vyras sukėlė gaisrą, pranešė policija ir pridūrė vis dar ieškanti įtariamojo. Pareigūnai nurodė, kad gesinant gaisrą teko evakuoti apie 300 žmonių, ir pridūrė, kad per incidentą niekas nenukentėjo. „Kilus spontaniškam konfliktui, lankytojas vyriškis metė degią medžiagą“, – teigė policija. Rumunijos policijos atstovas Oktavianas Danas žurnalistams sakė, kad vyras metė medžiagą ne į žmones, o į teritorijoje esančius daiktus.

JAV Valstybės departamentas pritarė galimam naikintuvų F-35 ir su jais susijusios įrangos pardavimui Rumunijai. Apie tai pranešama JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) svetainėje, praneša „Ukrinform“. „JAV Valstybės departamentas priėmė sprendimą dėl galimo naikintuvų F-35 ir su jais susijusios įrangos pardavimo Rumunijos vyriausybei. Numatoma sandorio vertė siekia 7,2 mlrd. JAV dolerių“, – sakoma pareiškime.

Rumunijoje keturi žmonės žuvo per potvynius, kuriuos sukėlė Vidurio ir Rytų Europoje pliaupiančios liūtys. Tai šeštadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Stichijos aukos buvo rastos Galacio regione Rumunijos pietryčiuose per paieškos ir gelbėjimo operaciją. Pasak pareigūnų, „19-oje šalies vietovių iš savo namų buvo išgelbėta dešimtys žmonių“. Gelbėjimo tarnybos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti apsemti namai kaime prie Dunojaus.

Vyresnio amžiaus moters namuose Rumunijoje buvo rastas vienas didžiausių pasaulyje žinomų gintaro grynuolių, kurio vertė siekia apie 1 mln. eurų. Moteris, radusi 3,5 kilogramo sveriantį akmenį upelio dugne Kolčio kaime, esančiame Rumunijos pietryčiuose, dešimtmečius jį naudojo kaip paprastą durų ramstį ir niekas nesuvokė jo vertės, net į jos namus įsilaužę vagys, pranešė vietos žiniasklaida.

Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Po teigiamo sprendimo parlamente atitinkamas įsakas ketvirtadienį paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohannio tinklalapyje, praneša UNIAN. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad sprendimas perduoti Ukrainai Rumunijos oro gynybos sistemą „Patriot“ priimtas. Jis padėkojo už tai. „Ačiū už „Patriot“, – parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja. Tačiau šis mažėjimas nėra vienodas visame pasaulyje – kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai auga, o kitose ima mažėti. Lietuvoje gimstamumo rodiklis sparčiai krenta, skelbia „Newsweek“. Išanalizavus 236 pasaulio šalių ir teritorijų duomenis, nustatyta, kad 40 šalių ir teritorijų gyventojų skaičius mažėja, o kai kuriose iš jų gyventojų skaičius mažėja 1 proc. per metus ar daugiau.

Rumunijos Midijos uoste, kuris yra į šiaurę nuo Konstancos, ketvirtadienio popietę remontuojamame laive kilo gaisras. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „CTnews.ro“. Gavusios informaciją apie gaisrą, avarinės tarnybos nusiuntė į incidento vietą šešis ugniagesių automobilius, dvi gelbėtojų brigadas ir automobilį nukentėjusiesiems transportuoti. Ugniagesiai iš pradžių rado dviejų, vėliau – dar dviejų žuvusiųjų kūnus.

Europą ir toliau alina ekstremalūs karščiai. Ispanija, Rumunija ir Graikija ypač nukentėjo dėl tokios temperatūros. Vietomis įkaito iki 42 laipsnių karščio, o Albanijos miškuose siautėja gaisrai. „Euronews“ skelbia, jog devyniose Ispanijos savivaldybėse paskelbtas oranžinis įspėjimas dėl nepakeliamo karščio.

Trečiadienį Rumunijos gynybos ministerijos specialistai aptiko rusų drono nuolaužų dar vienoje vietovėje netoli sienos su Ukraina. Tai sakoma žinybos pareiškime, kurį cituoja portalas „eurointegration“. Drono fragmentų rasta Tulčios apskrityje, netoli Četalkiojo gyvenvietės. „Buvo taikomos standartinės tokioms situacijoms operatyvinės procedūros“, – pažymėjo Rumunijos gynybos ministerija, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Rumunijos Tulčios apskrityje identifikuotos rusų drono kamikadzės „Geran 1/2“ („Shahed“) nuolaužos. Tai ketvirtadienį pranešė Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kai dėl vakar, liepos 24 d., Gynybos ministerijos, žvalgybos ir Vidaus reikalų ministerijos specialistų pradėto tyrimo, tai pažymime, kad rusiškos kilmės drono „Geran 1/2“ nuolaužos jau identifikuotos pirmojoje iš trijų vietų, kurios buvo įvardytos kaip galimos kritimo zonos.

Rumunijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad netoli Plauru kaimo, esančio prie Ukrainos sienos, buvo surastos rusų drono kamikadzės nuolaužos. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad jos specialistai nuolaužas surado vienoje iš trijų galimų rusų dronų kritimo vietų. Surasti fragmentai identifikuoti kaip „Geran 1/2“ tipo bepiločio nuolaužos. Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad „Geran“ yra „Shahed“ tipo dronų analogas.

NATO narės Rumunijos kariuomenė po pranešimų apie pasigirdusius sprogimus trečiadienį netoli sienos su Ukraina ieškojo dronų nuolaužų. Ši žinia pasirodė po to, kai Ukraina tapo naujų atakų taikiniu. Rusijai nuo savo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį vis rengiant naktines atakas prieš šios šalies miestus, Rumunijoje jau ne kartą buvo rasta bepiločių orlaivių fragmentų.

Rumunijoje, populiariame pasivaikščiojimų take Karpatuose, lokys mirtinai sudraskė 19-metį. Manoma, kad šalyje gyvena net 8 tūkstančiai lokių, kurie visai nebijo žmonių ir dažnai juos puldinėja. Tad Bukareštas ėmėsi griežtinti lokių populiacijos kontrolę – nuo šiol medžiotojai kasmet galės nušauti du kartus daugiau lokių nei iki šiol. Lietuvoje lokiai – retenybė, o štai Rumunijos miškuose jų gyvena kone 8000. Tad pavojingų susidūrimų su jais – kasmet šimtai.

Rumunijos parlamentas pirmadienį pritarė, kad šiais metais būtų sumedžiota beveik 500 lokių, siekiant kontroliuoti saugomos gyvūnų rūšies „perteklinę populiaciją“, šalyje kilus nepasitenkinimui dėl mirtino turisto užpuolimo Aplinkos ministerijos duomenimis, Rumunijoje gyvena didžiausia Europoje rudųjų lokių populiacija už Rusijos ribų – 8 000. Per pastaruosius 20 metų čia meškos sudraskė 26 žmones ir sunkiai sužeidė dar 274, anksčiau šiais metais pranešė ministerija.

Rumunijos Karpatuose lokys sudraskė 19-metę. Ji buvo užpulta į pietus nuo Brašovo esančiame Bučedžio kalnų masyve, pasakojo liudininkas, po incidento paskambinęs skubios pagalbos telefonu. Apie tai pranešė Rumunijos žinių agentūra „Mediafax“. Po mažiau nei valandos kalnų gelbėtojai  ir policininkai rado moters kūną. Jie nušovė lokį, kuris bandė pulti ir juos. Vyriausybės vertinimu, Rumunijos Karpatuose gyvena apie 8 000 rudųjų meškų.

Belgijos futbolo rinktinė iškovojo labai svarbią pergalę Europos čempionato E grupėje. Belgai šeštadienio vakarą po atkaklios kovos 2:0 (1:0) pranoko rumunus ir įsirašė pirmuosius tris taškus. Įdomu tai, kad dabar visos keturios E grupės komandos turi po tris taškus.

NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, siekdama padėti šiai šaliai kovoti su Rusijos invazija. „Atsižvelgdami į smarkiai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje [...] Tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai „Patriot“ sistemą, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.

Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą, „Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.

Rumunijos šiaurės rytuose esančioje tinklinėje statybos ir namų apyvokos prekių parduotuvėje penktadienį driokstelėjus sprogimui buvo sužeista mažiausiai 13 žmonių, iš kurių keturi – sunkiai, pranešė pareigūnai.  Į įvykio vietą Botošanyje Sučavos apskrityje buvo išsiųsti gelbėtojai. Keturių sužeistųjų būklė sunki, o kiti yra sąmoningi, tačiau dėl „įvairių traumų ir nudegimų“ jiems teikiama medicininė pagalba.

Vyras pirmadienį į Izraelio ambasados Bukarešte duris sviedė padegamąjį įtaisą, pranešė valdžios institucijos, pridurdamos, jog tyrimo metu jokio ryšio tarp šio incidento ir Gazoje vykstančio karo nenustatyta. Rumunijos kovos su terorizmu pajėgos sulaikė 34-erių metų vyriškį, kuris „grasino susideginti ir pamėgino padaryti žalos Molotovo kokteiliu“, – pranešė šalies žvalgybos tarnybų atstovas.

Rumunijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Ukrainos pasieniečio užpuolimu Užkarpatės Rachivo rajone. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, incidentas Mukačivo pasieniečių būrio saugomame sienos ruože įvyko penktadienį, gegužės 24-ąją. Vyrai užpuolė kariškį, atėmė iš jo ginklą ir pabėgo Rumunijos kryptimi.

72 metų turistė iš Škotijos, važiuodama Transfegerešano kalnų keliu Pietų Karpatų kalnynuose, Rumunijoje, pamatė du didelius lokius ir nusprendė atidaryti langą, kad galėtų nusifotografuoti. Vienas lokys atsistojo ant užpakalinių kojų ir sučiupo jos ranką. Moterį nuo rimtesnių sužalojimų pavyko išgelbėti, tačiau jai prireikė medikų pagalbos. Lokio užpultos moters istorija galėjo baigtis daug liūdniau, tačiau už vairo sėdėjęs jos palydovas greitai nuvažiavo ir išvengė tolesnio puolimo.

Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais. Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje.

Ketvirtadienį Europos Parlamento įstatymų leidėjai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija turėtų grąžinti Rumunijai auksą ir kitus vertingus paveldo objektus, kurie Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išsiųsti saugoti į Maskvą, pranešė skelbiama „Associated Press“. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rumunijos karalystė geležinkeliu į Maskvą išsiuntė 91,5 tonos aukso monetų ir luitų, taip pat brangakmenių ir kultūros vertybių, pavyzdžiui, meno kūrinių.

Bukarešto teismas antradienį patenkino prašymą išduoti prieštaringai vertinamą interneto veikėją Andrew Tate'ą Jungtinei Karalystei dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais, tačiau tik po to, kai bus baigtas teismo procesas Rumunijoje atskiroje byloje.

Rumunijoje, už keturių kilometrų nuo Juodosios jūros pakrantės,  Kostineščio kurorto rajone, aptikta jūrinė mina. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Rumunijos žiniasklaidos, miną pastebėjo vietos gyventojai, plaukę laivu. Jie informavo nepaprastųjų situacijų tarnybą ir nurodė koordinates. Į incidento vietą atvyko kariškiai, kurie identifikavo ir neutralizavo pavojingą radinį.

Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“. „Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.

Rumunijos nacionalinis transliuotojas TVR patvirtino, kad Rumunija nedalyvaus 2024 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse Švedijoje. Kasmetinį dainų konkursą organizuojanti EBU buvo suteikusi TVR specialų pratęsimo terminą, per kurį šalis turėjo patvirtinti savo dalyvavimą 2024 m. „Eurovizijoje“. TVR direktorių valdyba sausio 25-ąją surengė posėdį, kuriame aptarė šalies dalyvavimą 2024 m. „Eurovizijoje“ ir pateikė šį klausimą balsavimui.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.  Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.    Pervertino Ukrainos kontrpuolimą Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

NATO narės Turkija, Bulgarija ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Juodosios jūros išminavimo siekiant užtikrinti saugius vandenis tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Beveik prieš dvejus metus, invazijos pradžioje, Rusijos karinis jūrų laivynas užminavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Nuo to laiko kai kurios minos buvo išplautos į trijų susitarimą pasirašiusių šalių vandenis, keldamos pavojų laivybai ir apsunkindamos Ukrainos pastangas pralaužti Rusijos karinio laivyno blokadą.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vilniuje susitiks su į „Sniego susitikimą 2024“ atvykstančiais Rumunijos ir Lenkijos užsienio ministrais. Kaip informuoja ministerija, su Rumunijos užsienio reikalų ministre Luminița-Teodora Odobescu Lietuvos diplomatijos vadovas kalbės apie bendras Europos saugumo tendencijas, jų perspektyvas šiais metais ir galimas atsako priemones į kylančius iššūkius.

Artėjant kasmetiniam užsienio ir saugumo politikai skirtam „Sniego susitikimui“, į Vilnių ketvirtadienį atvyksta Rumunijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Luminita Odobescu ir Radoslawas Sikorskis. Su jais sostinėje ketvirtadienį susitiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Darbiniame susitikime su naujuoju Lenkijos diplomatijos vadovu jis aptars regiono saugumo stiprinimo, ilgalaikės paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimo klausimus.