rumunija

Rumunijos parlamentas pirmadienį pritarė, kad šiais metais būtų sumedžiota beveik 500 lokių, siekiant kontroliuoti saugomos gyvūnų rūšies „perteklinę populiaciją“, šalyje kilus nepasitenkinimui dėl mirtino turisto užpuolimo Aplinkos ministerijos duomenimis, Rumunijoje gyvena didžiausia Europoje rudųjų lokių populiacija už Rusijos ribų – 8 000. Per pastaruosius 20 metų čia meškos sudraskė 26 žmones ir sunkiai sužeidė dar 274, anksčiau šiais metais pranešė ministerija.

Rumunijos Karpatuose lokys sudraskė 19-metę. Ji buvo užpulta į pietus nuo Brašovo esančiame Bučedžio kalnų masyve, pasakojo liudininkas, po incidento paskambinęs skubios pagalbos telefonu. Apie tai pranešė Rumunijos žinių agentūra „Mediafax“. Po mažiau nei valandos kalnų gelbėtojai  ir policininkai rado moters kūną. Jie nušovė lokį, kuris bandė pulti ir juos. Vyriausybės vertinimu, Rumunijos Karpatuose gyvena apie 8 000 rudųjų meškų.

Belgijos futbolo rinktinė iškovojo labai svarbią pergalę Europos čempionato E grupėje. Belgai šeštadienio vakarą po atkaklios kovos 2:0 (1:0) pranoko rumunus ir įsirašė pirmuosius tris taškus. Įdomu tai, kad dabar visos keturios E grupės komandos turi po tris taškus.

NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, siekdama padėti šiai šaliai kovoti su Rusijos invazija. „Atsižvelgdami į smarkiai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje [...] Tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai „Patriot“ sistemą, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.

Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą, „Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.

Rumunijos šiaurės rytuose esančioje tinklinėje statybos ir namų apyvokos prekių parduotuvėje penktadienį driokstelėjus sprogimui buvo sužeista mažiausiai 13 žmonių, iš kurių keturi – sunkiai, pranešė pareigūnai.  Į įvykio vietą Botošanyje Sučavos apskrityje buvo išsiųsti gelbėtojai. Keturių sužeistųjų būklė sunki, o kiti yra sąmoningi, tačiau dėl „įvairių traumų ir nudegimų“ jiems teikiama medicininė pagalba.

Vyras pirmadienį į Izraelio ambasados Bukarešte duris sviedė padegamąjį įtaisą, pranešė valdžios institucijos, pridurdamos, jog tyrimo metu jokio ryšio tarp šio incidento ir Gazoje vykstančio karo nenustatyta. Rumunijos kovos su terorizmu pajėgos sulaikė 34-erių metų vyriškį, kuris „grasino susideginti ir pamėgino padaryti žalos Molotovo kokteiliu“, – pranešė šalies žvalgybos tarnybų atstovas.

Rumunijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Ukrainos pasieniečio užpuolimu Užkarpatės Rachivo rajone. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, incidentas Mukačivo pasieniečių būrio saugomame sienos ruože įvyko penktadienį, gegužės 24-ąją. Vyrai užpuolė kariškį, atėmė iš jo ginklą ir pabėgo Rumunijos kryptimi.

72 metų turistė iš Škotijos, važiuodama Transfegerešano kalnų keliu Pietų Karpatų kalnynuose, Rumunijoje, pamatė du didelius lokius ir nusprendė atidaryti langą, kad galėtų nusifotografuoti. Vienas lokys atsistojo ant užpakalinių kojų ir sučiupo jos ranką. Moterį nuo rimtesnių sužalojimų pavyko išgelbėti, tačiau jai prireikė medikų pagalbos. Lokio užpultos moters istorija galėjo baigtis daug liūdniau, tačiau už vairo sėdėjęs jos palydovas greitai nuvažiavo ir išvengė tolesnio puolimo.

Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais. Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje.

Ketvirtadienį Europos Parlamento įstatymų leidėjai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija turėtų grąžinti Rumunijai auksą ir kitus vertingus paveldo objektus, kurie Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išsiųsti saugoti į Maskvą, pranešė skelbiama „Associated Press“. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rumunijos karalystė geležinkeliu į Maskvą išsiuntė 91,5 tonos aukso monetų ir luitų, taip pat brangakmenių ir kultūros vertybių, pavyzdžiui, meno kūrinių.

Bukarešto teismas antradienį patenkino prašymą išduoti prieštaringai vertinamą interneto veikėją Andrew Tate'ą Jungtinei Karalystei dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais, tačiau tik po to, kai bus baigtas teismo procesas Rumunijoje atskiroje byloje.

Rumunijoje, už keturių kilometrų nuo Juodosios jūros pakrantės,  Kostineščio kurorto rajone, aptikta jūrinė mina. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Rumunijos žiniasklaidos, miną pastebėjo vietos gyventojai, plaukę laivu. Jie informavo nepaprastųjų situacijų tarnybą ir nurodė koordinates. Į incidento vietą atvyko kariškiai, kurie identifikavo ir neutralizavo pavojingą radinį.

Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“. „Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.

Rumunijos nacionalinis transliuotojas TVR patvirtino, kad Rumunija nedalyvaus 2024 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse Švedijoje. Kasmetinį dainų konkursą organizuojanti EBU buvo suteikusi TVR specialų pratęsimo terminą, per kurį šalis turėjo patvirtinti savo dalyvavimą 2024 m. „Eurovizijoje“. TVR direktorių valdyba sausio 25-ąją surengė posėdį, kuriame aptarė šalies dalyvavimą 2024 m. „Eurovizijoje“ ir pateikė šį klausimą balsavimui.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.  Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.    Pervertino Ukrainos kontrpuolimą Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

NATO narės Turkija, Bulgarija ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Juodosios jūros išminavimo siekiant užtikrinti saugius vandenis tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Beveik prieš dvejus metus, invazijos pradžioje, Rusijos karinis jūrų laivynas užminavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Nuo to laiko kai kurios minos buvo išplautos į trijų susitarimą pasirašiusių šalių vandenis, keldamos pavojų laivybai ir apsunkindamos Ukrainos pastangas pralaužti Rusijos karinio laivyno blokadą.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vilniuje susitiks su į „Sniego susitikimą 2024“ atvykstančiais Rumunijos ir Lenkijos užsienio ministrais. Kaip informuoja ministerija, su Rumunijos užsienio reikalų ministre Luminița-Teodora Odobescu Lietuvos diplomatijos vadovas kalbės apie bendras Europos saugumo tendencijas, jų perspektyvas šiais metais ir galimas atsako priemones į kylančius iššūkius.

Artėjant kasmetiniam užsienio ir saugumo politikai skirtam „Sniego susitikimui“, į Vilnių ketvirtadienį atvyksta Rumunijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Luminita Odobescu ir Radoslawas Sikorskis. Su jais sostinėje ketvirtadienį susitiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Darbiniame susitikime su naujuoju Lenkijos diplomatijos vadovu jis aptars regiono saugumo stiprinimo, ilgalaikės paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimo klausimus.

Europos Vadovų Taryba (EVT) šeštadienį paskelbė, kad 2024 metų kovą Rumunija ir Bulgarija bus iš dalies integruotos į laisvo judėjimo Šengeno erdvę. Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, 2022 metų pabaigoje buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Austrija ketvirtadienį pareiškė, kad derybos su Rumunija ir Bulgarija dėl dalinio jų prisijungimo prie Europos Šengeno erdvės tebevyksta, nors Bukareštas paskelbė, kad trys šalys jau pasiekė politinį susitarimą. Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, praėjusių metų pabaigoje, paprieštaravus Austrijai, buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Rumunų Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas šių bepiločių sudužo Rumunijos teritorijoje. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad atakų metų Rumunijos oro erdvę stebėjo naikintuvai ir kad radiolokatoriumi buvo aptiktas potencialus oro erdvės pažeidimas netoli Grindu.

Metinė infliacija Rumunijoje lapkritį smuko devintą mėnesį iš eilės, nusileidusi nuo 8,07 proc. mėnesiu anksčiau iki 6,72 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto trečiadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad infliacija paskutinį rudens mėnesį bus kiek didesnė ir sudarys vidutiniškai 7,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2021 metų rugsėjo ir tai visų pirma lėmė sulėtėjęs maisto prekių (nuo 8,66 proc.

Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės. Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.

Turbūt kiekvienas prisimena įspūdingą ir legendinę Vilniaus miesto eglutę, kuri Katedros aikštėje stovėjo 2015 metais. Eglutės-namelio Kalėdų eglės idėja buvo tokia gera, kad šios idėjos netruko nukopijuoti ir kiti Europos miestai. Šiais metais mūsų prieš 8 metus Katedros aikštėje stovėjusią eglę nukopijavo Rumunijos miestas Krajova, kurio miesto centre stovi beveik identiška eglutė-namelis.

Bulgarijos ir Rumunijos rytinėse dalyse praėjusią naktį siaučiant audrai žuvo du žmonės, liūtys ir sniegas nutraukė elektros perdavimo linijų, blokavo ar užliejo kelių. Bulgarijos Varnos regione prie Juodosios jūros paskelbta nepaprastoji padėtis. Varnos miesto centre vėlai šeštadienį nuvirtus medžiui žuvo 43 metų moteris. Krintančios šakos taip pat sužeidė du atskubėjusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, sakoma policijos pranešime.

NATO narė Rumunija pirmadienį atidarė tarptautinį naikintuvų F-16 pilotų iš NATO sąjungininkių ir kitų partnerių, įskaitant Ukrainą, mokymo centrą. Jis įkurtas Rumunijos pietryčiuose esančioje Feteščio oro pajėgų bazėje. Centro tikslas – didinti NATO sąjungininkių sąveiką ir geriau parengti karinį aljansą sudėtingiems iššūkiams Rytų Europoje ir Juodosios jūros regione, pranešė Rumunijos gynybos ministerija.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė pritarusios 2,53 mlrd. dolerių (2,39 mlrd. eurų) vertės tankų „M1A2 Abrams“ ir susijusios įrangos pardavimui Rumunijai. „Šis siūlomas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus padedant pagerinti NATO sąjungininkės, kuri yra svarbi politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.

Nyderlandai antradienį išsiuntė pirmuosius penkis naikintuvus F-16 į Rumunijos oro pajėgų bazę, kur jie bus naudojami Ukrainos ir Rumunijos pilotams apmokyti, pranešė Nyderlandų gynybos ministerija. Rugpjūtį Jungtinės Valstijos patvirtino Nyderlanduose ir Danijoje pagamintų JAV karinių lėktuvų perdavimą Ukrainai, kad sustiprintų Kyjivo sovietinių laikų oro pajėgas kare su Rusija. Tačiau lėktuvai skraidys tik NATO oro erdvėje, sakoma ministerijos pranešime.

Po Rusijos smūgių Ukrainos uostui prie Dunojaus Rumunija savo teritorijoje netoli Ukrainos sienos ketvirtadienį rado drono paliktą kraterį, pranešė Gynybos ministerija. Rusija, liepą pasitraukusi iš susitarimo dėl saugaus grūdų eksporto Juodąja jūra, intensyvina smūgius Ukrainos pietiniams regionams, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad vyksta vizito į Rumuniją. „Bukareštas, Rumunija. Oficialus vizitas pas mūsų gerus kaimynus, kurie mus palaikė sunkiausiu metu ir kurių parama laikui bėgant tik didėja“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“. V. Zelenskis sakė susitiksiąs su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu. „Pirmiausia Ukraina yra dėkinga Rumunijai už nuoširdžią ir plataus masto pagalbą, kuri labai sustiprina mūsų gynybą.

Rumunija arčiau Dunojaus, kuriuo eina siena su Ukraina, perkelia oro gynybos priemones ir pasienio zonoje steigia daugiau karinių stebėjimo postų bei stiprina patruliavimą, sakė du aukšto rango gynybos šaltiniai. Juos citavo naujienų agentūra „Reuters“. Tokių žingsnių Bukareštas imasi kitoje Dunojaus pusėje rusų dronams atakuojant Ukrainos grūdų objektus.

Rusijos karo Ukrainoje fone Rumunija siekia modernizuoti savo karines oro pajėgas ir nori įsigyti naujausios versijos F-35 tipo naikintuvų. Šalies Gynybos ministerija antradienį paprašė parlamento pritarti iš viso 48 orlaivių įsigijimui iš JAV. Pradžioje ketinama įsigyti 32 naikintuvus, kurie kainuos 6,5 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų), sakoma ministerijos pareiškime. Dar 16 lėktuvų būtų įsigyta antrajame etape.

Rumunijos Isakčios gyventojai praėjusią naktį užfiksavo Rusijos dronų ataką, rašo „Ukrainska Pravda“. Ji buvo surengta itin arti Rumunijos teritorijos. Anot leidinio, rusai smogė Ukrainos ir Rumunijos sienos kontrolės punktui, esančiam tarp Isakčios miestelio (Rumunija) ir Orlivkos (Ukraina). Toje vietoje veikia keltas per Dunojų. Atakos vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. Matyti ir girdėti, kaip kitoje upės pusėje, Ukrainos teritorijoje, driokstelėja sprogimas.

Rumunijos pareigūnai pranešė, kad anksti trečiadienį netoli Dunojaus uosto Sulinos prekiniame laive nugriaudėjo sprogimas, ir dislokuoja minų tralerį su narais, turintį ieškoti minų tame rajone. Rumunų gelbėtojai iš Toge registruoto laivo į krantą evakavo 12 įgulos narių medicininiams patikrinimams. „Su Togo vėliava plaukiojantis laivas, gabenantis cementą, pranešė apie sprogimą mašinų skyriuje ir paprašė evakuacijos“, – sakoma Rumunijos susisiekimo ministerijos pareiškime.

Pastarąją savaitę Rumunija dalijosi pranešimais apie pasienyje su Ukraina aptiktas Rusijos karinių dronų nuolaužas. Šiandien Rumunijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas Georgica Vladas pranešė, kad Rumunija ruošiasi atremti galimas Rusijos grėsmes.  Apie tai pranešė Ukrainos leidinys UNIAN.

Metų (12 mėnesių) infliacija Rumunijoje, rugpjūtį lėtėjusi šeštą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo pernai vasario – 9,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti galutiniai duomenys. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį sumenko iki 11,9 proc., tuo tarpu ne maisto prekių ir paslaugų – padidėjo iki atitinkamai 7 proc. ir 11,7 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį spartėjo iki 0,5 proc. nuo 0,2 proc. liepą.

NATO narė Rumunija antradienį paskelbė pradėjusi statyti priešlėktuvines slėptuves gyventojams netoli sienos su Ukraina po to, kai praėjusią savaitę ten buvo rasta drono nuolaužų. Rumunijos kariai šeštadienį Plauru apylinkėse prie Ukrainos sienos, aptiko drono, panašaus į Rusijos kariuomenės naudojamus, fragmentų. Be to, NATO narė trečiadienį pranešė, kad netoli savo sienos su karo draskoma Ukraina aptiko naujų įtariamų drono nuolaužų.

Rusija surengė naują kovinių dronų ataką prieš Dunojaus uostus pietų Ukrainoje, netoli Rumunijos sienos, teigia Ukrainos pareigūnai. Per ataką, kuri tęsėsi daugiau kaip keturias valandas ir buvo vykdoma keliomis bangomis, Ukrainos oro gynyba trečiadienio rytą perėmė 32 dronus, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Pasak jų, nukentėjo uosto infrastruktūra ir sunkvežimių stovėjimo aikštelė. Reni ir Izmailo miestuose buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai.

Po incidento Rumunijoje, kai šalies pasienyje nukrito Rusijos karinio drono fragmentai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina į tokias situacijas žiūrėti rimtai. Pasak jo, tokie įvykiai reikalauja ir konkrečių sprendimų, stiprinant NATO šalių oro gynybą. „Manyčiau, kad visos Rytų flango valstybės mato save Rumunijos vietoje ir įsivaizduoja, kokia būtų žmonių reakcija ir kokia būtų politikų reakcija, ir, aišku, žiūri į tai su gan dideliu nerimu.

Rugsėjo pradžioje Rumunijos pasienyje nukritus Rusijos kariniam dronui, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO turėtų į tai sureaguoti ir duoti tam tikrą atsaką. „Turi būti daugiau nei susirūpinimas, nes susirūpinimas Rusijai nedaro jokio įspūdžio – jį daro tik konkretūs veiksmai ant žemės“, – lrt radijui pirmadienį teigė L. Linkevičius. Jis pabrėžia, kad NATO atsakas neprivalo būti karinis – anot jo, yra įvairių būdų pasiųsti žinutę.

Rumunijos kariai šios NATO valstybės narės teritorijoje netoli sienos su Ukraina šeštadienį rado drono, „panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės“, nuolaužų, pranešė gynybos ministerija. Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru kaimo Tulčės apskrityje apylinkes, remdamosi vietos valdžios institucijų informacija apie galimas drono nuolaužas. Toje teritorijoje šią savaitę jau buvo rasta drono nuolaužų – maždaug už kelių kilometrų nuo šeštadienio radinio.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, jog nėra požymių, kad Rusija surengė tyčinę ataką prieš Aljanso narę Rumuniją, kur netoli sienos su Ukraina buvo rasta galimai drono nuolaužų. J. Stoltenbergas sakė, kad Rumunija trečiadienį informavo savo sąjungininkes NATO apie rastas nuolaužas ir kad tai parodo incidentų ir nelaimingų atsitikimų pavojų.

Rumunijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje rasta drono, kuris, matyt, buvo panaudotas per neseniai Rusijos surengtas atakas prieš Ukrainos uostą Dunojaus upėje, nuolaužų. Ministras Angelas Tilvaras vietos naujienų kanalui „Antena 3 CNN“ sakė, kad rytinėje Tulčos apskrityje prie Dunojaus, kuris yra natūrali Rumunijos ir karo draskomos Ukrainos siena, buvo aptikta, įtariama, bepiločio orlaivio dalių.

Moldovos gamtinių dujų perdavimo sistemos valdymą laikinai perėmė bendrovė „Vestmoldtransgaz“, priklausanti Rumunijos nacionaliniam operatoriui „Transgaz“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, pranešė Moldovos energetikos ministerija. Atitinkamą sutartį penkeriems metams „Vestmoldtransgaz“ pasirašė su „Moldovatransgaz“ – antrine įmone „Moldovagaz“, kurios 50 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime ir verslo forume Bukarešte, Rumunijoje. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, šių metų vadovų susitikimo pagrindinės temos – tolesnė parama Ukrainai ir pagalba jai atstatant karo suniokotą infrastruktūrą.  Taip pat bus diskutuojama apie tolesnį Europos Šiaurės ir Pietų ašies infrastruktūros bei sujungiamumo vystymą.

Ukraina skelbia, kad pirmadienio naktį Rusijos pajėgų įvykdytos atakos metu NATO teritorijoje nukrito ir sprogo rusų pasitelktas iranietiškas dronas „Shahed“. Pirmadienio naktį Rusijos karinės pajėgos surengė masinę ataką prieš Izmailo uostą Juodojoje jūroje. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per naktinį rusų puolimą Odesos srityje dronas „Shahed“ nukrito ir sprogo NATO šalies – Rumunijos – teritorijoje.

Rumunijos gynybos ministerija sekmadienį griežtai pasmerkė pasikartojančias Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus upės infrastruktūrą, esančią netoli pastarosios sienos su Europos Sąjungos ir NATO nare, kaip nepateisinamas. Ministerija pranešime teigė griežtai pakartojanti, kad šios atakos prieš civilinius taikinius ir infrastruktūrą Ukrainoje yra nepateisinamos ir stipriai prieštarauja tarptautinės humanitarinės teisės normoms.

Rumunija bei Lietuva turi laikytis drauge ir padėti Ukrainai pasiekti pergalę kare prieš Rusiją, sako Rumunijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Užsienio reikalų ministras antradienį pasisakė Bukarešte vykusio metinio Rumunijos ambasadorių suvažiavimo atviroje sesijoje „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros: saugumo ir junglumo stiprinimas“. „Čia Rumunija ir Lietuva kartu su platesne Bukarešto aštuoneto grupe privalo būti kartu.