Rumunijos darbo ministrė Lia Olguta Vasilescu paskelbė, kad vyriausybė planuoja perkelti darbdavių socialines įmokas darbuotojams, rašo Business Review. Darbdavio ir darbuotojo įmokų apjungimas reiškia, kad atlyginimas „ant popieriaus“ ženkliai išaugtų, kadangi būtų matoma tikra darbo vietos kaina.
Be to, Rumunijoje ruošiamasi socialinių įmokų dydį darbuotojams sumažinti nuo 39,25 proc. iki 37,25 proc. Pasak finansų ministro Ionuto Misos, bendrovėms vis dar tektų mokėti 2,25 proc. darbo draudimo įmoką.
Mokesčių reformoje taip pat numatyta, kad gyventojų pajamų mokestis mažėtų nuo 16 proc. iki 10 proc., o įmonės, kurių apyvarta mažesnė nei 1 mln. Eur, mokėtų 1 proc. apyvartos mokestį vietoje dabartinio 16 proc. pelno mokesčio.
Tuo tarpu Baltijos šalyse minimalus bruto atlyginimas Estijoje kitais metais sieks 500 Eur, Latvijoje – 430 Eur, Lietuvoje numatyta 400 Eur MMA.
Tad tokia situacija reikštų, kad Eurostato skelbiamoje statistikoje Lietuva kristų į apačią – mažesnė bruto alga būtų fiksuojama tik Bulgarijoje.
Statistika rodys viena, bet realybė bus Lietuvos naudai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt teigia manantis, kad rumunai šią reformą ryšis įgyvendinti.
„Jie perkelia socialinio draudimo įmokas iš darbdavių darbuotojams, tuo būdu padidėja jų atlyginimas „ant popieriaus“, nes jie rodo visą darbo vietos kainą, kaip darbo užmokestį. Kas mano supratimu ir turėtų būti, nes dabar vis tiek darbuotojas moka viską, darbdavys iš oro nenukabina tų pinigų. Tai jie sujungia „Sodros“ įmokas darbuotojo ir darbdavio, ką mes norėjome padaryti šiais metais. Čia pavyzdys, kaip kai kurios šalys padaro reikalingas reformas, kaip kai kurios ne“, – sako ekonomistas.
Tačiau nors statistiškai po tokių reformų ir atrodytume prasčiau, realiai „į rankas“ vis dar daugiau gautų lietuviai.
„Tai toks techninis išaugimas. Nors ir atlyginimas „į rankas“ augs ten sparčiai. Jau dabar augo virš 10 proc., kitais metais, tikėtina, kad dar didesnis bus augimas. Nes jie susimažina „Sodros“ tarifą 2 proc., ir dar GPM mažėja.
Tai skaičiuojant atlyginimą „į rankas“, 47 proc. atsiskaitys mokesčiams, liks 53 proc., tai į rankas gausis apie 212 Eur – gerokai mažiau nei Lietuvoje“, – nurodo ekonomistas.
Šiuo metu lietuvis gaudamas 400 Eur „ant popieriaus“, „į rankas“ gauna 349 Eur. Nuo kitų metų ši suma dar didėtų, kadangi ruošiamasi kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 380 Eur.
„Realiai lietuviai gyvens geriau nei rumunai, tačiau pagal statistiką gausis kad esame žemiau rumunų. Keistai atrodysime, bet faktas tas, kad rumunai pasirengę daryti tą pokytį. Latviai iki 430 Eur didina, tai atsiliksime ir nuo latvių, nuo estų šimtu euru atsiliekame ir nuo rumunų atsiliksime. Tai už mūsų liks tik Bulgarija.
Gal čia bus spyris. Ant ambicijų užmins, jei statistiškai atrodys, kad rumunai daugiau uždirba. Ir net tik MMA, vidutinį ir realiai reikėtų pasižiūrėti, nes jis irgi turėtų proporcingai didėti“, – tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
Bandys pažaboti šešėlį
Ekonomistas teigia, kad ilgainiui toks sprendimas turėtų mažinti šešėlinę ekonomiką Rumunijoje, sumažinti vadinamosios „blogovės valstybės“ šalutinius neigiamus poveikius. O skaidresnė ekonomika turėtų duoti poveikį spartesniam augimui ir investicijų pritraukimui.
„Dėl to veiksmo, mokesčių sumažinimo, tiek „į rankas“ pakils darbo užmokestis Rumunijoje ženkliai ir, tikėtina, kad ir šešėlis susitrauks, nes darbdaviui nebus tokios didelės paskatos mokėti vokelyje, nes visus mokesčius matys bei mokės kaip ir darbuotojas. Tai darbuotojai vos neturėtų prašyti, kad jiems vokelyje mokėtų. Turbūt taip, darbuotojai bus supykę, kad jiems atrodys, jog mokesčių našta išaugo, bet, manau, kad ilgainiui sprendimas pasiteisins“, – svarsto Ž. Mauricas.
Pasak jo, nors ir pas mus buvo tokios reformos svarstymai, tai dar nereiškia kad šitai bus įgyvendinta, nes Lietuvoje apskritai reformos vangiai įgyvendinamos, neturima ilgalaikės vizijos.
„Tendencija yra, kad Lietuvoje orientuojamasi į mokesčių didinimą, o ne mažinimą. Tai nerimą kelianti tendencija, nes tokioje mažoje valstybėje visada – tiek teoriškai, tiek praktiškai yra geriau turėti mažesnius mokesčius nei kaimyninėse valstybėse. Tas dalykas nėra suvokiamas ir bandžiau ten keletą tokių žinučių paskleisti atkreipti į tai dėmesį, kad šeima auginanti du vaikus žymiai daugiau mokesčių sumoka Lietuvoje nei Airijoje ar Anglijoje. Tai jei žmogus į Lietuvą sugalvoja grįžti, galima apsigalvoti vien dėl to, kad čia mokesčiai didesni. Šie dalykai vis labiau akį rėžia kylant darbo užmokesčiui.
Tai gal ateis toks metas, kai investuotojai sakys, jog aplinka Lietuvoje tinkama verslui, bet mokesčiai labai dideli darbo jėgai ir jie rinksis kitas šalis“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas ironizuoja, kad lietuviai stumia vežimą ir galvoja, kad aplenks tas šalis, kurios traukia vežimą.
„Geriausias pavyzdys, kai kalba pasisuko link darbo užmokesčio medikams didinimo, tai vienas komentarų buvo – padidinsime mokesčius. Per krizę taip pat: problemos kad biudžeto nesurenkam? Padidinam mokesčius. Jei trūks pinigų biudžetui įves nekilnojamojo turto mokesčius, automobilių mokesčius, pagalvės mokesčius. Tai būsim labiausiai apmokestinta šalis ES. Dėl to investuotojai tikrai plūs į Lietuvą, visi nori daug mokesčių mokėti ir darbuotojai tikrai čia norės pasilikti. Kas jau kas, bet mokėti tikrai norės, ypač vietiniai žmonės, matydami viešųjų paslaugų kokybę, su malonumu stovės eilėje prie mokesčių inspekcijos, kad tik sumokėtų mokesčius“, – sarkastiškai kalba ekonomistas.
Ž. Mauricas viliasi, kad jei rumunai iki galo įgyvendins šią reformą ir ji pasiteisins, Lietuva paims pavyzdį ir taip pat galės reformuoti darbo jėgos mokesčius.
