Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc. lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas ir tiems gyventojams, kurie būstus šildo elektra, malkomis, akmens anglimis, durpėmis, malkomis ir medienos atliekomis, gamtinėmis dujomis,
Tokį siūlymą palaiko ir „valstietis“ Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Pasak jo, šis siūlymas spręstų diskriminacijos ir socialinio teisingumo trūkumo problemą.
„Šiuo metu iš paukščio skrydžio žiūrint, yra žmonės, kurie naudojasi centralizuotu šildymu ir savistoviai apsirūpinantys. Pastarųjų ir parama renovacija žymiai mažesnė arba jokios, neremia jų kuro katilų tiek, kiek remia centralizuotų. Jie už atliekas sumoka, bet naudą gauna tik centralizuoti. Nes sistemiškai atliekos iš viso regiono ar provincijos bus vežamos į didesnį miestą ir už tas atliekas viso regiono žmonės moka mokestį, bet po to kai atliekos atvažiuoja, jos sudeginamos ir tik centralizuotą šildymą naudojantiems tiekiama šiluma.
Ir jie dar PVM lengvatą šildymui turi. Tai tiek dedamųjų, kad centralizuoti gauna viešųjų finansų paramą, o tie savistoviai ne, kad reikia svarstyti ir bent kiek atstatyti tą socialinę teisybę, nes viešieji finansai yra viešieji, o ne vienos tam tikros grupės žmonių. Tokiame kontekste Matulo pataisa turi būti rimtai svarstoma, ji turi savo logiškų pagrindimų“, – tv3.lt komentuoja V. Poderys.
Seimo narys aiškina, kad tokia situacija, jog visos lengvatos atitenka daugiabučių gyventojams, susiklostė dėl koncentruotos jėgos. Pasak jo, tai ir gyventojai, ir šilumos įmonės, ir šilumos tiekėjų asociacijos.
„Valstybės dėlei reikia nepamiršti, kad centralizuotas šildymas yra efektyviausias būdas apsirūpinti šiluma ir reikia remti. Bet reikia turėti omeny, kad yra gyventojų kurie negali pretenduoti į centralizuotą šildymą ir jie taip pat turi lygias teises pretenduoti į viešųjų finansų paramą“, – sako jis.
Finansų ministerija suskaičiavimo praradimus
Visų pirma Finansų ministerija tv3.lt komentuoja, kad šis siūlymas ne visiškai atitinka ES narių 2006 metų susitarimą, kokioms prekėms ir paslaugoms gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Kai kurios įvardintos kuro rūšys, pagal šį susitarimą, negali būti apmokestintinos lengvatiniu tarifu.
„Tai yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką ES. Lengvatinio PVM tarifo nustatymas kai kurioms kuro rūšims (pvz., suskystintoms naftos dujoms, akmens angliai, durpėms, kuro briketams, pečių kurui, biokurui ir pan.) neatitiktų PVM direktyvos nuostatų, o nustatyti lengvatinį PVM tarifą gamtinėms dujoms ir elektros energijai būtų galima tik pasikonsultavus su Europos Komisija“, – tv3.lt atsako Finansų ministerija.
Taip pat pastebima, kad nustačius PVM lengvatą elektros energijai, gamtinėms dujoms bei malkoms, būtų susiduriama su didelėmis administravimo problemomis, nes PVM yra apskaičiuojamas prekių tiekimo momentu, o tokių prekių tiekimo metu būtų sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia jų dalis būtų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (pvz., maistui gaminti, patalpoms apšviesti ir pan.).
„Tuo tarpu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju gyventojai dažniausiai neturi techninių galimybių pasirinkti kitą patalpų šildymo būdą, o tiekiamas šildymas gali būti panaudojamas tik vienam tikslui, t. y. patalpoms šildyti“, – rašoma atsakyme.
Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo malkoms, elektros energijai (visiems tikslams) ir gamtinėms dujoms (visiems tikslams) metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų iki 47 mln. eurų.
„Taip pat svarbu paminėti, kad gyventojai, naudojantys gamtines dujas individualiems namams šildyti ir visoms kitoms buitinėms reikmėms, naudojasi akcizų lengvata – nuo akcizų atleidžiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams tiekiamos gamtinės dujos. Tuo tarpu gamtinėms dujoms, naudojamoms centriniam šildymui, akcizų lengvata netaikoma“, – komentuoja ministerija.
Ekonomistas: šias lengvatas apskritai reikia naikinti
„SEB“ banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad dabar susiklosčiusi situacija signalizuoja, kad gyvenantieji individualiuose namuose yra tarsi nuskriaudžiami, jo nuomone, geriau neplėsti lengvatų skaičiaus, o iš vis atsisakyti ir PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.
„Aš esu apskritai prieš lengvatinio PVM tarifą šildymui ir ta schema, kad kompensuoti per savivaldybių išmokas tiems žmonėms, kurių išleidžiamos sumos šildymui yra reikšmingos, geriau per kompensacijas tai daryti, o ne per sumažintą PVM tarifą.
Bet jei jau darome prielaidą, kad valdžia nieko nesiruošia keisti ir galvoja apie tuos, kurie šildosi savo namus patys, tai nesu didelis ekspertas iš techninės pusės, bet man įdomu tai, kad Matulas užregistravęs, jog lengvata būtų taikoma visoms energinėms rūšims, įskaitant akmens anglį, durpes, medieną, elektrą. Kas atskirtų kiek elektros energijos išnaudoji buitinėms reikmės, kiek šildymui. Antras aspektas, 21 amžiuje taikyti lengvatą akmens angliai skamba ne kaip, geriau geoterminiam šildymui, kas yra progresyviau. Tai šitos visos energijos rūšys įtrauktos skamba keistai ir sunkiai įgyvendinamai“, – tv3.lt sako T. Povilausko.
Ekonomistas pabrėžia, kad PVM lengvatos yra vienas iš būdų, kaip mažinti šešėlį tam tikrose prekių grupėse. Dėl to būtų galima mąstyti apie PVM lengvatą besišildantiems mediena, nes didžioji dalis gyventojų malkų perka už grynuosius pinigus ir, kaip sako analitikas, turbūt retai tai yra užfiksuojama dokumentuose.
„Žiūrint iš energetinės pusės daugiabučiuose efektyviau gyventi per tą pusę, kad išlaidos bet kuriuo atveju mažesnės ir mažiau energetinių resursų išnaudojama, apšildant daugiabutį, nei atskiri individualūs namai. Tai to energetinio efektyvumo negausi. Ta parama kaip ir normalu, kad daugiabučiams yra“, – dar prideda T. Povilauskas.
Eurostato 2015 metų duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos populiacijos gyvena butuose. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2016 m. butų skaičius šalyje siekė 1 417 288, o 1–2 butų namų – 564 971.
