Kaip aiškina LSDP, naujojo projekto esmė – teisingesnė ir aiškesnė mokesčių sistema, kai apmokestinamos visos pajamos (ne tik susijusios su darbo santykiais), bet skirtingais tarifais: gaunantiems mažas pajamas – pajamų mokesčio tarifas mažėtų nuo dabartinio 15 proc., gaunantiems didesnes – augtų.
Pagal LSDP įregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, uždirbantys iki 1,5 tūkst. eurų per mėnesį mokėtų 14 proc. GPM, uždirbantys 1,5-2,5 tūkst. eurų per mėnesį – 19 proc. GPM, 2,5-3,5 tūkst. eurų per mėnesį – 24 proc. GPM, o daugiau nei 3,5 tūkst. eurų per mėnesį – 29 proc. GPM. Šiuo metu galioja fiksuotas 15 proc. GPM tarifas.
Pavyzdžiui, jei uždirbate 2 tūkst. eurų per mėnesį, suma iki 1,5 tūkst. eurų apmokestinama 14 proc., likusieji 500 eurų – 19 proc. tarifu.
Fiksuotas GPM numatomas 45 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančioms individualioms veiklos pajamoms ir nekilnojamojo turto nuomos pajamoms.
Įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d.
Geresnis gyvenimas mažiau uždirbantiems
Pristatydama projektą, Seimo narė Rasa Budbergytė tikino, kad naujieji tarifai padėtų kovoje su skurdu ir nelygybe.
„Progresiniai mokesčiai yra kaip ekonominis įrankis perskirstyti pajamas. Dažnai mes sutinkame pasipriešinimą iš žmonių, nes yra galvojama, kad bus sunkiai uždirbtas turtas atimtas iš jų. Ekonominis įrankis tai yra todėl, kad, jeigu pajamos yra paimamos ir ekonominiu būdu keliauja iš turtingesnių, tai vargšai įgauna didesnę perkamąją galią. Auga sluoksnis žmonių, kurie gali daugiau vartoti“, - žurnalistams kalbėjo R. Budbergytė.
Paklausta, ar mažesni mokesčiai mažiau uždirbantiems neigiamai atsilieps įplaukoms į biudžetą, R. Budbergytė tikino, kad pagal LSDP skaičiavimus taip nutikti neturėtų.
„Kadangi skaičiavome mokesčių mažinimą, tai biudžeto netekimai būtų apie 200 mln. eurų. Kadangi siūlome didesnius progresinius tarifus pajamoms, kurios yra didelės, tai galvojame, kad biudžetas gautų didesnes pajamas, todėl biudžeto netekimai būtų neutralūs“, - žurnalistams kalbėjo R. Budbergytė.
Šalia tarifų LSDP siūlo minimalią mėnesio algą prilyginti neapmokestinamam pajamų dydžiui. Vadinasi, gaunantys 400 eurų darbo užmokestį GPM nemokėtų išvis.
Taip pat siūloma sugrąžinti 200 eurų papildomą neapmokestinamų pajamų dydį už kiekvieną vaiką ar įvaikį, o taikant NPD ar PNPD atsižvelgti į visas asmens pajamas.
Žus vidurinioji klasė, augs šešėlis
Išgirdęs apie LSDP siūlomus pokyčius, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesiai šviesiai tai vadino nesąmoninga idėja Lietuvos kontekste. Jo teigimu, keturių laiptų sistema tik apsunkintų ir taip sudėtingą mokesčių sistemą Lietuvoje.
„Netgi toks šalys, kurios turi progresinius pajamų mokesčius, jos dažnai neturi keturių laiptų, dažnai turi du arba tris. Keturi tikrai per daug ir niekaip nesusiję su mokesčių sistemos skaidrinimu. Dabar su NPD, „Sodra“, mokesčių sistema gana sudėtinga Lietuvoje, ji galėtų būti paprastesnė“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas siūlo pirmiausiai apmokestinti visas darbo pajamas, nes Lietuvoje esama išimčių, kurios, pasak Ž. Maurico, leidžia šalyje įsivyrauti „gyvulių ūkiui“.
„Jeigu bus progresinis tarifas, dirbantieji, ypač dirbantieji užsienio kapitalui, privalės mokėti tuos mokesčius, o tie, kurie slepia mokesčius arba turi išimtis, jiems ir toliau bus visiškai vienodai tie mokesčiai. Kol neturime bendros sistemos, kad visi moka vienodą tarifą, nepriklausomai nuo pajamų kilmės, tol kalbos apie progresinius mokesčius yra nelabai teisingos. Tai didintų šešėlį“, - tvirtino pašnekovas.
Nors aukštesnis GPM tarifas šiuo metu nepaliestų didelio žmonių skaičiaus, Ž. Mauricas prognozuoja, kad LSDP siūlomi pokyčiai neleis šalyje išaugti viduriniajai klasei ir dirbančiuosius įkaltins mažų atlyginimų spąstuose.
„Tie dydžiai nebūna keičiami vidutiniam darbo užmokesčiui, tokiu atveju vis daugiau ir daugiau žmonių papultų į tą aukštą ribą. Darbdaviai nebūtų suinteresuoti kelti darbo užmokesčio, bent oficialaus. Tai turėtume daug žmonių, kurie uždirba iki 1,5 tūkst. eurų, nes darbdavys sakytų, mes pakelsime tau atlyginimą, bet daugiau mokesčių mokėsi. Tai kurti viduriniosios klasės nepadės, save įsikalinsime mažų atlyginimų spąstuose“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Valdantieji inicijuos savo pakeitimus
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valstietis Stasys Jakeliūnas taip pat pastebi, kad socdemų siūlymas gali skaudžiai paveikti viduriniąją klasę.
„Jeigu tas tarifas paliestų didesnes pajamas uždirbančius žmones, kurie gali būti priskiriami viduriniajai klasei, atitinkamai jų mokesčių našta padidėtų. Mūsų idėja yra atvirkščia, kad niekam mokestinė našta, susijusi su darbo santykiais, nedidėtų, o kai kam sumažėtų“, - tv3.lt kalbėjo S. Jakeliūnas.
Pasak parlamentaro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga socdemų aptariamo pasiūlymo iki šiol nesvarstė, o išsamesnius komentarus žada pateikti, kai įstatymo projektas pasieks Seimo posėdžių salę ir komitetus.
Tačiau LVŽS neatmeta galimybės imtis svarstyti progresinių mokesčių tarifų, tačiau tai, kaip sakė S. Jakeliūnas, ketinama daryti platesniame pertvarkos kontekste.
„Šiemet Finansų ministerija su kitomis ministerijomis svarsto jungimą darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ mokesčių. Tada tų pokyčių kontekste mes galbūt svarstytume ir progresinius tarifus. Tikėtina, jeigu taip ir būtų, tos pakopos būtų žemesnės ir nežinau, ar jų tiek iš viso būtų. Jeigu būtų tokie pakeitimai įgyvendinti, neturėtų didėti apmokestinimas dirbantiesiems. Tačiau kai kam, uždirbantiems vidutines pajamas arba šiek tiek daugiau, GPM tarifas galėtų sumažėti, jeigu didesniu tarifų būtų apmokestinamos kapitalo pajamos“, - teigė S. Jakeliūnas.
