Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.
Dėmesys „Sodros“ įmokų apjungimui ir II pensijų pakopai
S. Jakeliūnas teigia šiuo metu daug bendraujantis su socialinės apsaugos ir darbo ministru apie II pensijų pakopos pertvarkymą.
„Dėl II pakopos pertvarkymo tai tam tikri dalykai jau buvo aptarti, konkrečiai tai apribojimas II pakopos ir „Sodros“, kad „Sodros“ įmokos nebebūtų mokamos į II pakopą, o atitinkamai „Sodros“ pensija tiems dalyviams nebemažėtų. Tai vienas iš esminių principų dėl ko esame sutarę, tačiau kiti dalykai: įmokos dydžiai, jų proporcija, valstybės dalyvavimas, darbdavių dalyvavimas ir apskritai tai galėtų tapti privalomąja sistema, tokios diskusijos vyksta“, – sako parlamentaras.
Mokesčių srityje S. Jakeliūnas tikisi, kad bus pasiūlyta sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokos. Taipogi svarstomas bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą. Abu šie pokyčiai lemtų pasikeičiančius socialinio draudimo mokesčių ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Tiesa, S. Jakeliūnas tikina, kad nors tarifai ir keistųsi dirbantiesiems mokesčių našta nepadidėtų.
„Kuomet buvo kuriamas socialinis modelis, jame buvo numatyta, kad bazinė pensija palaipsniui iš valstybės biudžeto bus mokama nenumatant papildomų finansavimo šaltinių, o iš papildomo mokesčio surinkimo. Tai nepagrįstas siūlymas, nes tų pinigų iš valstybės biudžeto bazinei pensijai mokėti reikia žymiai daugiau nei galim tikėtis iš šešėlio surinkti greitai. Tad šiuo atveju siūlymas susijęs ne su papildomu finansavimo šaltiniu, bet paprasčiausiai būtų perskaičiuojami tarifai.
Programiniuose siūlymuose ta mintis buvo dėl progresinių mokesčių, jei perkeliame bazinę pensiją – sumažėja „Sodros“ įmokos ir padidėja GPM tarifas taikomas kapitalo pajamoms, nuomos pajamoms, dividendams ir kitoms asmens pajamoms nesusijusioms su darbo santykiais. Tada dirbantiesiems, o gal ir visiems, iki tam tikro pajamų lygio šitas GPM yra taikomas, o gaunantiems vidutines ar panašias pajamas, kaip susitartume, tas tarifas galėtų būti sumažintas 2–3 proc. punktais. Kitaip tariant, niekam iš dirbančiųjų apmokestinimas nepadidėtų: tiems, kurie gauna didesnes pajamas, jis išliktų toks pat, turint omenyje bendrą „Sodros“ ir GPM apmokestinimą, o uždirbantiems mažiau tas tarifas sumažintas galėtų būti 2–3 proc. Tokiu atveju atsirastų progresyvumas ir viršutinėje dalyje“, – komentuoja S. Jakeliūnas.
Pasak jo, jei vis dėlto Finansų ministerija šios reformos nesiimtų ir nuspręstų diskusiją nukelti į kitus metus, pakeitimų iš vis gali nebūti. Paprasčiausiai nebeliktų laiko priimti įstatymą ir palikti laiko pasirengimui.
„Reikia užtikrinti, kad niekas nesugalvotų mažinti atlyginimų pasinaudodamas proga, kad vyksta pakeitimai tai tam ir reagavimo, ir stebėsenos mechanizmo reikia, tam riekia apsiruošti“, – nurodo jis.
Paklaustas apie praeitų metų priimtus sprendimus mokesčių srityje, S. Jakeliūnas neslepia dviejų pagrindinių problemų. Pirmiausia, anot jo, tai tebuvo techniniai ar kosmetiniai pakeitimai, bet ne rimtai reforma. Visų antra, didžioji dalis siūlymų įgyvendinti nuo sausio mėnesio, nepalikus 6 mėnesių pasirengimo laikotarpiui darbuotojams ir darbdaviams bei atsakingoms institucijoms.
I. Šimonytė: nesiimu spėlioti, kas jiems šaus į galvą
Konservatorė Ingrida Šimonytė pasigedo rinkimus laimėjusios „valstiečių“ partijos rinkiminės programos įgyvendinimo. Dėl to dabartinius pažadus, kad bus vykdoma mokesčių reforma, vertina atsargiai.
„Prisiminus praėjusių metų įspūdžius tai nesiimu net spėlioti. Kai pamatysiu ką nors tada ir pakomentuosiu. Nes praėjusiais metais tikėjausi, kad Finansų ministerija teiks pasiūlymus, kurie atitiks partijos politinę programą, bet buvo pateikti kosmetiniai pasiūlymai, nieko iš esmės nekeičiantys, o po to iki Seimo iš tų kosmetinių pakeitimų atėjo koks 30–40 proc. – dalis gal ir pagrįstai, dalis gal ir nepagrįstai pamesta. Dabar gavo daug kritikos kad mokesčių reformos nedaro, tada jau pasakė kad mes darysim, bet yra viena darbo grupė sudaryta, kuri apie mokesčius, kita apie pensijas, nors tai kaip ir susiję tarpusavyje dalykai. Dėl to nesiimu spėlioti, kas tiems žmonėms šaus į galvą“, – tv3.lt sako ji.
Ji prideda, kad gal rumunams įvykdžius socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčio apjungimą pagaliau ir Lietuvos finansų ministras kitaip vertins šią idėją. „Ponas Šapoka pats sakęs apie tą sujungimą, kad taip niekur nėra. Dabar gal jau rumunai kažką panašaus padarė, jau nesakys, kad niekur pasaulyje to nėra“, – teigia buvusi finansų ministrė.
Jos nuomone, svarbiausias pakeitimas tas, kuris leis vėliau logiškai sudėlioti apmokestinimą ir padalinti išlaidas tarp valstybės biudžeto ir specialių draudiminių fondų.
„Tai pradėti nuo sujungimo ir atsidalinimo, kas yra mokesčiai ir kas yra draudimas, kiek mes to draudimo tikro iš viso galime turėti. Tai jei Vyriausybė iš tikro pradėtų vykdyti save sudariusios partijos rinkiminę programą, tada jau sakyčiau, kad eina teisingu keliu. O tada kaip ta schema atrodytų: progresiniai mokesčiai ar ne, tarifų dydžiai, tai jau toks antraeilis klausimas. Nepadarius pagrindinio žingsnio realiai kažkokie esminiai pakeitimai pajamų apmokesdinime, mano nuomone, yra neįmanomi“, – tv3.lt nurodė parlamentarė.
R. Lazutka: skeptiškai žiūriu į dabartinę valdžią
Ekonomistas, sociologas ir dabar jau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka teigia, kad einant į rinkimus, atrodė, kad buvo aišku ką LVŽS laimėję darys, tačiau dabar iš viešų finansų ministro pasisakymų nesigirdi to, kas buvo kalbėta prieš Seimo rinkimus. Jo nuomone, Seimas neturi tinkamo aparato didesnei mokesčių reformai paruošti, tad neabejotinai to turi imtis Finansų ministerija. Tačiau iš pastarosios trūksta konkrečios vizijos ir planų bei nuoseklaus rinkiminės LVŽS partijos programos vykdymo.
„Paminėjau išėjęs iš valdžios, kad rinkiminėje programoje vardinta nemažai dalykų, tarkime reikia sujungti „Sodros“ įmokas darbuotojo ir darbdavio, finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, tuomet GPM, matyt, padidėtų ,nes reikėtų daugiau lėšų, o „Sodros“ įmokų mažiau būtų. Programoje pasakyta, kad progresinį mokesčių tarifą reikia įvesti, kai visuomenė bus pasirengusi. Manau, kad visuomenės pasirengimas yra seniai, jei turėtume omenyje apklausas. Interesų grupės gal nepasirengusios. Su progresiniais mokesčiais susijusios ir „Sodros“ lubos dėl kurių turėtų galiausiai būti apsispręsta.
Nemažai pasiūlymų dėl mokesčių reformos pateikė Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), kad reikia darbo pajamas apmokestinti šiek tiek mažiau, ypač mažesnes darbo pajamas. Dar siūloma daugiau pajamų surinkti iš turto bei kitų mokesčių, pavyzdžiui aplinkosaugos, kad darbo užmokesčio apmokestinimą būtų galima mažinti. Taip pat svarbus savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis“, – tv3.lt sako jis.
Pasak R. Lazutkos daug didesnė paskata mokėti mokesčius atsirastų tada, jei visi mokėtų vienodai. Dabar vyrauja neteisybė – dirbantys tą patį darbą kartais yra nevienodai apmokestinami. Jo nuomone, tai yra teisinė skylė, kurią reikia užtaisyti.
„Kaip tą padaryti, kad šešėlis būtų mažesnis? Tai dviem būdais paprastai daroma. Mažesnis vengimas ypatingai su socialiniu draudimu susijęs. Žinom, kad pakankamai didelis tas mokestis, žmonės nėra įsitikinę, kad gaus iš „Sodros“ apčiuopiamą reikšmingą naudą ateityje ir dėl to sutinka su tais vokeliais, o darbdaviai gal ir nelabai jaučiasi nuskriaudžiantys darbuotoją. Tai bent jau, kad būtų mažesnės paskatos vengti, mokesčiai turėtų būti teisingi, kad visi vienodai prisidėtų. Paimkime pavyzdį, išsiimamas verslo liudijimą ir mokama labai nedaug, o žmogus turintis tą pačią profesiją ir dirbdamas samdomą darbą daug daugiau moka, o abu iš valstybės tą patį gauna. Tai mokesčiai turi būti teisingi ir bus mažesnis vengimas.
Ir administracinės priemonės – kontrolė, pajamų apskaita. Problema yra didžiulė, nes kiek jie gauna tų pajamų iš klientų, ta apskaita sunkiai kontroliuojama“, – komentuoja R. Lazutka.
Jis pabrėžia, kad tai yra legalu, tačiau galima traktuoti kaip teisinę skylę.
„Tarkime turi individualios veiklos liudijimą, turi įmonę, galėtum dirbti kaip samdomas vadovas ir gautum algą ir nuo jos daug mokėti reikėtų, o nuo individualios veiklos mažiau. Negali pasakyti, kad tai nelegalu, tai legalu.
Tai reikia keisti, reikalingas teisinių skylių užtaisymas ir teisingumas. Tie, kurie dirba samdomą darbą už algą neturi kito pasirinkimo ir yra nepatenkinti, keikia valdžia ir sako, kad mokesčiai dideli. Ir jie yra teisūs. Bet kai kam tie mokesčiai labai maži“, – sako R. Lazutka.
tv3.lt primena, kad praeitų metų gruodžio mėnesį finansų ministras Vilius Šapoka sakė, jog numatoma pirmajame 2018 metų ketvirtyje pateikti pasiūlymų kompleksą, kurį visuomenė galės įvertinti, pateikti savo siūlymus.
Tuomet jis nurodė, kad nėra svarstoma apie naujus mokesčius, diskutuojama apie gyventojo ir darbdavio įmokų „Sodrai“, apjungimą, „Sodros“ įmokų lubas, bazinės pensijos perkėlimą į valstybės biudžetą, pirmos ir antros pensijų pakopų peržiūrėjimą.
