„Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai. Darbo apmokestinimo našta sumažinta nemažai daliai visuomenės, to pasiekėme tiek didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tiek pakeisdami PNPD vaiko pinigais“, - padarytus darbus vardijo ministras.
Kitą, kaip reikšmingą pasiekimą, ministras nurodo individualios veiklos apmokestinimą. Anksčiau tekdavo mokėti 5 arba 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) priklausomai nuo profesijos.
„Buvo neteisinga, tie žmonės, kurie investavo į save, į savo išsilavinimą ir dirba daugiau protinį darbą apmokestinami daugiau. Dėl to dabar viskas priklauso nuo uždirbamo pelno, o ne nuo profesijos“, - sako V. Šapoka.
Kalbant apie kitus metus, numatoma pirmajame metų ketvirtyje vėl pateikti pasiūlymų kompleksą, kurį visuomenė galės įvertinti, pateikti savo siūlymus.
„Yra svarstomos įvairios alternatyvos, patį planą pristatysime kitų metų pirmame ketvirtyje, bet esminis dalykas – tikslai, o priemonės, kaip tuos tikslus pasiekti, taip kaip sutarsime Vyriausybėje, nes tai liečia ne tik Finansų ministerijos erdvę, bet keletą ministerijų. Kai turėsime išbaigtą variantą, pateiksime konsultacijoms, kiekvienas galės sureaguoti ir tada taisysime. Bet kryptis aiški – darbo apmokestinimo mažinimas“, - sako ministras.
Pasak jo, kadangi finansinės galimybės visada ribotos, šiais metais dėmesys skirtas tiems, kurie mažiausiai uždirba. „Kitais metais galėsime skirti ir tiems, kurie uždirba vidutinį atlyginimą“, - pridėjo V. Šapoka.
Tiesa, pažadama, kad svarstymų apie naujus mokesčius nebuvo, įskaitant ir automobilių mokestį. Bet V. Šapoka prideda, kad neatmetama, jog kažkas tai gali pasiūlyti kitais metais, tuomet bus diskutuojama.
Kitos svarstomos alternatyvos kitiems metams: apjungti gyventojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“, „Sodros“ įmokų lubos, bazinės pensijos perkėlimą į valstybės biudžetą, pirmos ir antros pensijų pakopų peržiūrėjimas.
„Atsižvelgiant į pajamų struktūrą, kokia ji šiuo metu Lietuvoje, manau turime dar toliau stiprinti tuos, kas uždirba mažiausiai, taip pat vidutinį atlyginimą ir ieškoti papildomų paskatų tiems, kas dirba kvalifikuotą darbą, kur didelė pridėtinė vertė, tam kad žmonės kurtų, prisidėtų prie šalies augimo Lietuvoje, o ne svetur“, - kalbėjo V. Šapoka.
Iš kur kitais metais imsime pinigų reformoms? Manoma, kad iš šešėlio mažinimo ir žmonių skatinimo susimokėti sąžiningai mokesčius.
„Kalbant apie apskritai finansavimo šaltinius, bet kokie nauji įsipareigojimai, kuriuos prisiimtų valstybė, turi būti paremti ilgalaikiais ir tvariais šaltiniais. Vienas tokių šaltinių – mokesčiai. Daug žingsnių numatyta, kaip padėti ir paskatinti žmones mokėti mokesčius. Tai pagrindinis šaltinis. Šioje srityje, tie žingsniai, kurie daromi, turint tiek išmaniąją mokesčių sistemą, tiek socialinę kompaniją, tiek pagalbą mokesčių mokėtojams, tikrai duos papildomų pajamų. Beveik 200 mln. eurų ištraukta iš šešėlio nėra toks jau labai didelis iššūkis, bet dabartinis rezultatas rodo, kad iš tikro šešėlis pradėjo trauktis ir pradėjo PVM atotrūkis trauktis, tai manau nuosekliai tuo keliu eisime“, - mano V. Šapoka.
Konferencijos metu taipogi atskleista, kad kitais metais iš ES gausime apie 2 mlrd. eurų Ignalinos AE uždarymui, žemės ūkiui bei kitiems projektas. Tuo tarpu sumokėsime ES – 400 mln. eurų.
