mityba

Gydytojų statistika baugina. Nors lietuvių žinios apie sveiką mitybą ir gyvenimo būdą gerėja, praktikoje tai yra vis dar menkai taikoma. Jei anksčiau maisto žmonės atsisakydavo dėl dietų, dabar atsirado kita, kur kas rimtesnė problema – pavalgymui tiesiog nebėra laiko. Laida „Sveikata.lt“ dalinasi su jumis lietuvių mitybos įpročiais ir patarimais kaip stiprinti savo organizmą.  Gydytojai teigia, kad didžiausia šių dienų problema – greitas gyvenimo tempas.

Galbūt girdėjote, kad obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną, tačiau su obuoliu pradeda konkuruoti naujas produktas – grybai. Visi žino, kad grybai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, tačiau paprasčiausiai pridedant vieną porciją skanių mažų grybų, galima padidinti svarbių (ir dažnai apleistų) mikroelementų suvartojimą be beveik jokių neigiamų pasekmių.

Socialiniuose tinkluose kilo tikras skandalas po to, kai maisto apžvalgomis užsiimantis tinklaraštininkas „Riebus katinas“ pasidalijo nuotrauka, kurioje esą užfiksuoti pietūs, kuriuos gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje sergantį vaiką prižiūrinti mama. Kauno klinikų atstovų teigimu, nuotraukoje užfiksuotas ne visas maistas, o, be to, jis skirtas ne mamai, o vaikui, kuris maitinamas pagal specialią dietą.

Daug kas sako, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Taip kyla klausimas, ar tai tiesa, ar tik mitas. Maždaug 25% amerikiečių pusryčių išvis nevalgo – tai tampa tam tikra mada. 1. Galite priaugti svorio. Nors dažnai manoma, kad nevalgant pusryčių galima numesti svorio, tai ne visai teisinga. Kai kurie tyrimai rodo, kad ryte nepavalgę liekantys žmonės dažniau būna nutukę – taip nutinka ne tik vaikams bei jaunimui, bet ir senukams.

Kai kurie namuose sėdėti karantino priversti žmonės viena iš laisvalaikio praleidimo veiklų pasirinko nuolatinį valgymą, tad nenuostabu, kad pasigirsta vis daugiau nusiskundimų viršsvoriu. Ši bėda nekamuoja Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, kuris tikina valgantis viską, bet sugebėjo numesti net 40 kilogramų.

Nors laikytis sveikos mitybos rekomendacijų derėtų kiekviename gyvenimo etape, jos dažnai prisimenamos tik susidūrus su sveikatos problemomis. Viena tokių – onkologiniai susirgimai, kuomet kartais kardinaliai keičiami mitybos įpročiai, vienų produktų atsisakoma, o kitų imama vartoti dažnai ir gausiai. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad onkologinė liga nėra metas eksperimentuoti, o susirgus valgomas maistas turi kuo labiau stiprinti organizmą ir imunitetą.

„Kažkada laikiausi saldainių dietos, kiek pamenu, per dieną buvo galima „sudoroti“ 10 čiulpinukų“, „Mėginau klasikinę grikių dietą, bet po savaitės negalėjau į juos žiūrėti, o ir svorio nelabai numečiau.“ Tai tik pora istorijų, kuriomis su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte pasidalino žmonės, kai ji „Instagram“ paskyroje paprašė papasakoti apie dietas, kurių teko laikytis. Gydytoja pripažįsta, kad kai kurie atsakymai išties šokiravo.

Daili šviesiaplaukė – Jovita Savickaitė – kausto praeivių žvilgsnius dėl grakščių savo kūno formų. Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus gali taip atrodyti, o norintiems ji visuomet išties pagalbos ranką, tačiau ji pabrėžė, jog nevalia tikėtis, kad tokius rezultatus pavyks pasiekti per rekordiškai trumpą laiką. Jovita atviravo, kad svarbiausia yra pradėti keisti savo mintis, tuomet bus paprasčiau pradėti sportuoti ir sveikai maitintis.

Neteisingo maisto vartojimas gali ne tik paveikti jūsų sveikatą, bet ir susilpninti libido. Moterų estrogenas ir vyrų testosteronas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį abiejų lyčių organizmuose. Ir jei kurio nors iš šių hormonų trūksta, tai gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą, įskaitant libido. Tokios problemos kaip moterims ant veido augantys plaukai ar vyrams dygstančios krūtys kyla ,  dėl hormonų disbalanso.

Praėjus šv. Kūčioms ir Kalėdoms, daugeliui nemenka užduotimi gali tapti paprastas grįžimas į rutiną. Kaip sėkmingai sugrįžti į mitybos ritmą, nežalojant savo organizmo? Ar kokias nors valgymo taisykles vertėtų akcentuoti prieš Naujųjų metų šventę ir kaip išmokti taisyklingai maitintis karantino metu, kai ypač daug laiko praleidžiame namuose? Apie visą tai ir dar daugiau kalbamės kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.

Naujieji metai – puikus laikas imtis seniai planuotų pokyčių. Kasmet žmonės pasižada daugybę dalykų, kurių sieks naujaisiais metais, tačiau pasauliniai tyrimai rodo, kad vos 8 proc. apklaustųjų tuos pažadus įgyvendina. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad vieną dažniausių tikslų – maitintis sveikatai palankiai – įgyvendinti visai nesunku, jeigu žinosite vos kelis pagrindinius principus.

Atėjusios didžiosios metų šventės ir vėl kviečia prie gausaus šventinio stalo. Neretai akį traukiančioms vaišėms sunku atsispirti, todėl dažnas lietuvis bent kartą švenčių metu yra jutęs persivalgymą ar kitus virškinimo sistemos negalavimus. Tad kaip jo išvengti? Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako, kad prie šventinio stalo svarbu prisiminti vos vieną taisyklę, kad virškinimo sistemos sutrikimai nejauktų gražiausių metų švenčių.

Tikriausiai dažnam iš tėvų pažįstama situacija, kai vaikas, atsisėdęs prie pietų stalo, knebinėja maistą ir raukosi lėkštėje pamatęs žuvį ar daržoves. O štai vilnietė Eglė Juzumas džiaugiasi, kad jos sūnus nuo mažų dienų neatsisako maisto ir noriai ragauja viską. Moteris įsitikinusi, kad vaiko mityba turi būti įvairi ir spalvinga, todėl savo patarimais, kaip įtikti išrankiam mažajam valgytojui, dalijasi socialiniuose tinkluose, kur ją seka tūkstančiai tėvų.

Tikriausiai ne vienam mandarinų kvapas asocijuojasi su šventiniu sezonu. Per visus metus pasiilgęs šių vaisių, dažnas praranda saiką. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad valgant mandarinus paskaičiuoti verta ir per dieną nederėtų peržengti 300 gramų arba maždaug 6 vienetų vaisių ribos. Prieš šventes parsinešus iš parduotuvės mandarinų maišelį jis tiesiog ištirpsta.

Singapūro valdžia tapo pirmąja pasaulyje, kuri leido mityboje naudoti dirbtinę mėsą. Jos gamintojų teigimu, tokia mėsa bus netgi „švaresnė“ už antibiotikais auginamą dabartinių gamintojų produkciją. Azijos valstybė tapo pirmąja, kuri leido pardavinėti laboratorijos sąlygomis užaugintą mėsą, skelbiama BBC.

Net ir įprastą žiemą dažną aplanko bloga nuotaika, liūdesys ir apatija. Šiais metais prie šių metų laiko melancholijos prisidėjo ir karantino keliami iššūkiai: žmonėms trūksta socializacijos, jie patiria įtampą, daugėja su nerimu ar depresija kovojančių asmenų. Taigi dabar ypač svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine sveikata, todėl dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais patarimais, padėsiančiais praskaidrinti nuotaiką.  Tinkama mityba gali iki 35 proc.

Koronaviruso pandemija daugelį mūsų perkėlė dirbti į namus ir pakoregavo maisto racioną. Vis dažniau ant stalo atsiranda kaloringų saldumynų, o šaldytuve – įvairių pusfabrikačių. Specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose svarbu maitintis subalansuotai, kitaip pakenksime imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams. „Žmogus kasdien turi gauti per 40 įvairių maistinių medžiagų, tad jų kiekį užtikrinti sėkmingai pavyks tik į mitybos racioną įtraukus visų maisto grupių produktus.

Prasidėjo Adventas, kurio metu rekomenduojama laikytis pasninko. Kokius produktus įtraukti į valgiaraštį, kad organizmas gautų reikalingų medžiagų ir būtumėte sotūs, pataria dietistė, populiarios knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė Vaida Kurpienė. Ji akcentuoja, kad Adventas yra rimties ir susikaupimo metas, todėl vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į maistą, bet ir pamąstyti, ar džiaugiamės bendravimu, ar pasirūpiname ne tik artimaisiais, bet ir savimi, ką galime pakeisti savo kasdienybėje.

Ar esate susidūrę su situacija, kai jaučiatės itin prislėgti ir trokštate būtinai suvalgyti ką nors saldaus? Toks noras yra vienas iš emocinio valgymo, kurį, pasak specialistų, bent kartą gyvenime patiria kiekvienas žmogus, požymių. Farmacininkė ir mitybos specialistė Iveta Vysocka naujienų portalui tv3.lt nurodo, dėl kokių priežasčių atsiranda emocinis valgymas, ir kaip su tuo būtų galima kovoti.

Orkaitėje ruošiamos šakninės daržovės, iš atsakinguose ūkiuose užaugintų sodo ar daržo gėrybių gaminami glotnučiai, virtuvėje gimstantys paprasti, bet sveikatai naudingų patiekalų receptai – tai yra modelio bei maisto tinklaraštininkės Julijos Steponavičiūtės kasdienybė šaltuoju metų sezonu. Žinoma pašnekovė patikino – be viso to ji vis daugiau dėmesio skiria ir intuityviai mitybai, rašoma pranešime spaudai. „Ar įmanoma išgirsti organizmą? Manau, taip.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti mama savo „TikTok“ paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kuriame parodė, kaip vienu kartu kone trims mėnesiams pagamina savo šeimai pusryčius. Dalis internautų negailėjo pagyrų moteriai už šį patarimą, o kita dalis ėmė ją peikti. Amanda Ranit internautams parodė, kad ji savo šeimai pusryčiams gamina sumuštinius su pusrytinėmis angliškomis bandelėmis, sūriu ir mėsa.

Mažiausiai už pačias pigiausias prekes dabar išleistumėte „Lidl“ ir „Maxima“ prekybos tinkluose, tuo metu brangiausiai apsipirktumėte „Norfoje“. Tai rodo tyrimų agentūros „SeeNext“ naujausi duomenis apie pigiausio dažniausiai vartojamų 26 prekių krepšelio kainas 5 skirtinguose prekybos tinkluose, 5 Lietuvos miestuose. Vis dėlto specialistai sako, kad tokių prekių nepakanka visavertei mitybai.

Celiulitas yra odos pakitimas, kuris pasireiškia grublėta, nelygia, apelsino žievelę primenančią odos išvaizda. Su juo susiduria dauguma moterų – vienos iš jų susitaiko su šiuo išvaizdos pokyčiu, o kitos svajoja apie lygią ir tobulą šlaunų odą. Masažuotoja Karina Mik naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kas padės kovoti su celiulitu, o kas – tik akių dūmimas.

Žmonės, kurie valgo daug saldumynų, susilaukia didesnės rizikos susirgti 2-ojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir net vėžiu… Tačiau, tikėtina, pats cukrus čia niekuo dėtas. Mokslininkai turi kelis pastebėjimus šiuo klausimu. Dabar jau sunku tai įsivaizduoti, tačiau buvo laikai, kuomet žmonės galėjo gauti cukraus tik kelis mėnesius per metus, kuomet prisirpdavo vaisiai. Prieš 80 tūkst.

Koronaviruso atvejams šalyje mušant rekordus, gyventojai ypatingai susirūpinę savo sveikata. Ligų prevencijai skiriamas itin didelis dėmesys, o susirgus siekiama kuo greičiau atsistoti ant kojų, mat nusilpusiems žmonių organizmams COVID-19 infekcija dar pavojingesnė. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog angliavandenių turintys produktai geriausiai padeda atsistatyti sergant.

Kontroliuoti svorį ne visada paprasta. Daugelis žmonių, jausdami greito gyvenimo tempo keliamą spaudimą, pasirenka dietas ir abejotinas svorio metimo schemas. Vis dėlto maisto pakaitalai kartu su tinkama dieta ir mankšta – alternatyvus ir efektyvus svorio reguliavimo būdas.  Pasak Herbalife Nutrition instituto pirmininko, Dr.

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Šiais laikais mūsų gyvenimo būdas skiriasi daugeliu aspektų. Internete gausu informacijos, kaip pradėti puoselėti sveiką gyvenseną, dėl didelio informacijos kiekio žmonės neretai pasimeta. Labai dažnai galime rasti klaidinančių šaltinių, rašančių ar pasakojančių apie sporto ir subalansuotos mitybos santykį.  Deja, nemažai žmonių daugiau dėmesio skiria sportui, siekdami asmeninių tikslų, susijusių su svorio reguliavimu. Tačiau vien fiziniai pratimai nepadės pasiekti pokyčių.

Silpnas imunitetas, vėžys, įvairios lėtinės ligos – vienos didžiausių mūsų amžiaus sveikatos problemų. Britų mokslininkai, ieškodami minėtų ligų prevencijos būdų, atrado, kad daržovėse ir vaisiuose esantys ir stiprų antioksidacinį poveikį turintys bei imunitetą stiprinantys polifenoliai efektyviai kovoja su organizmo senėjimu, lėtinėmis ligomis ir vėžiu.

Idealiu atveju kasdienė mityba turėtų susidėti iš pusryčių, pietų ir vakarienės. Natūralu, kad per kelias valandas trunkančias pertraukas tarp pagrindinių valgymų žmonės išalksta. Alkiui malšinti yra pasitelkiami užkandžiai. Kodėl svarbu rinktis sveiką maistą? Kaip užkandžiauti išmaniai? O kokius produktus alkiui malšinti renkasi žymi visažo meistrė Deimantė Kazėnaite? Yra žmonių, kurie jaučiasi sotūs valgydami 2-3 kartus per dieną ir neturi papildomo poreikio užkandžiauti.

Valgyti 8 valandas, o paskui 16 badauti – panašiu principu veikia protarpinis badavimas. Tiesa, valgymo ir badavimo laiko tarpų būna įvairių. Šis svorio metimo būdas pastaruoju metu yra itin populiarus, tačiau užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad griežtas laiko režimas mityboje, deja, akivaizdžios įtakos svorio mažėjimui neturi.

„Mis Didžioji Britanija“ dalyvė pasidalino paslaptimis, kaip jai pavyko numesti daugiau nei 50 kg. Jen Atkin nuėjo ilgą kelią nuo to laiko, kai mokykloje ją vadindavo stora. Mokyklos laikais storule vadinta mergina juokiasi paskutinė – ji laimėjo „Mis Didžiosios Britanijos“ konkursą.

Kai kalbame apie sveikos mitybos įpročius, daugelis iš mūsų žino tik pavienius faktus. Tačiau tokios detalės, kaip baltymų, mineralų bei vitaminų kiekis produkte, kiek pastarųjų turėtų būti patiekale, o kokie maisto deriniai yra tinkami, turi būti aptariamos individualiai. Tai be galo svarbu, nes kiekvieno iš mūsų dienotvarkė ir gyvenimo būdas skiriasi.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Vaikų ir paauglių antsvoris bei valgymo sutrikimai – rimta problema, su kuria susiduria ne vieni tėvai. Kaip keisti vaikų valgymo įpročius, kad jie augtų sveiki ir gautų vertingų medžiagų, kokių taisyklių reikėtų laikytis, TV3 laidoje „Tėvų darželis“ su ekspertais aiškinosi laidos vedėjai Dovilė ir Žygis Stakėnai. 12-metis Deividas per vasarą, pakeitęs mitybos įpročius, numetė 10 kilogramų.

Vis dar prisirinkdami pilnas pintines baravykų grybautojai išbando visokias kulinarines fantazijas. Tačiau, ar visi būdai valgyti baravykus saugūs ir kiek teisingi teiginiai, kad baravykais galima apsinuodyti ne prasčiau nei žalsvosiomis musmirėmis? Kalbame TV3 Žinių studijoje su dietologe Jūrate Dobrovolskiene. Tai jau kelinta savaitė lietuviai iš miško grįžta pilnomis pintinėmis baravykų. Tai kiek iš tiesų sveika jų valgyti? Baravykai taip pat kaip ir mėsa dozuojami.

Taip, jūs tikrai neapsirikote – nuotraukose matoma pora yra tas pats vyras ir moteris. Tik šiandien dienai aplinkiniams atpažinti šią vilniečių porą gali būti šiek tiek sunkesnė užduotis. Mat 37-erių Dmitrij Šeibakovič ir jo žmona 38-erių Jelena Salatinskaja-Šeibakovič prieš kurį laiką atsikratė įspūdingo kiekio kilogramų.

Įsisukę dietų karuselės įvairovėje tikrai galime paklysti. Garsiausios turbūt daugelio jau išbandytos. O ar kada pagalvojote, kokių mitybos įpročių laikosi garsūs žmonės? Jų yra įvairių ir net labai keistų. Pasižvalgykime. Iki šiol grožio etalonu laikoma šviesios atminties MARILYN MONROE (1926–1962) pusryčiams įprastai plakdavo kokteilį iš dviejų žalių kiaušinių ir šilto pieno. Jos teigimu tai buvo maistingiausi ir greitai paruošiami pusryčiai dirbančiai merginai.

Net ir stengdamiesi sveikai maitintis ir prisižiūrėti mitybą dažnai suklumpame dėl visuomenėje vyraujančių labai skirtingų ir klaidinančių nuomonių. Neretai sunku atskirti, kurie maisto produktai ir gaminiai išties sveiki, o kurie yra tik tikslingai apgalvotas prekybininkų triukas, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Pateikiame penkis populiariausius mitus apie sveiką mitybą – įsidėmėkite ir neapsigaukite.

Tam tikrais amžiaus tarpsniais beveik kiekvienas vaikas pradeda valgyti mažiau ar tampa išrankus maistui. Tai gali būti natūralus raidos etapas. Kada tėvams vertėtų sunerimti ir ką tokiu atveju daryti, pasakoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė.  Ar vaikas išrankus maistui?  Apie vaiką, kuris dažnai atsisako valgyti, visiškai nenori ragauti naujų maisto produktų ar renkasi tik tą patį maisto produktą ar patiekalą, sakome, kad jis išrankus maistui.

Užklupus sunkiai ligai kiekvienam pacientui prireikia pagalbos ne tik medikamentinės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Edita Gavelienė ir Evelina Cikanavičiūtė įvardijo, kokią įtaką onkologinėms ir lėtinėms ligoms turi mitybą ir ką valgyti, kad jų išvengtume. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė nurodo, kad Santaros klinikose dirbantys dietologai dažnai konsultuoja onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais.

Liepos 24-ąją atlikėjai Jennifer Lopez sukako 51-eri jos išvaizda verčia iš koto, o jos bendraamžės svajoja atrodyti taip pat pritrenkiančiai. Jos jaunatviška išvaizda yra negailestingos mitybos laikymasis. Taip pat moteris išgeria ne mažiau trijų litrų vandens per dieną. Ji taip pat vengia pernelyg daug saulės, pirmenybę teikia netikram įdegiui. Sporto salėje J.Lo lankosi keturis kartus per savaitę, mėgsta bokso, pilateso, jogos sporto šakas ir turi savo plaukų stilistą.

Mokslininkai pirmą sykį ištyrė, kaip keitėsi greitojo maisto sudėtis per pastaruosius dešimtmečius – ir rezultatas nenudžiugino. Nepaisant technologijų progreso ir maisto kokybės gerinimo, greitojo maisto produkcijos vartotojų laukia liūdnos naujienos – jų vartojami produktai tampa tik dar kenksmingesni. Nepaisant fitneso manijos ir įvairiausių dietų populiarumo, greitojo maisto restoranai ir toliau klesti.

Naujas tyrimas, paskelbtas „The British Medical Journal“, parodė, kad valgant rekomenduojamą kiekį vaisių ir daržovių diabeto grėsmė sumažėja perpus. Nesudėtingas mitybos pokytis gali antrojo tipo diabeto riziką sumažinti perpus, atskleidė naujas tyrimas. Antrojo tipo diabetas – tai liga, dėl kurios pernelyg išauga cukraus kiekis kraujyje. Tai sukelia tokius simptomus, kaip perteklinis troškulys, per dažnas šlapinimasis ir nuovargis. Ligą sukelia hormono insulino sutrikimai.

Užkandžiams žmonės renkasi įvairų maistą – riešutus, bulvių traškučius, vieno kąsnio sumuštinukus ar saulėgrąžas. Būtent pastarosios yra itin naudingos sveikatai, nes turi reikalingų maisto medžiagų. Dietologė Stefani Sassos išskiria 5 saulėgrąžų sėklų privalumus sveikatai. Žinoma, ji kalba apie natūralias saulėgrąžas, nepagardintas jokiais prieskoniais ir druska, rašoma goodhousekeeping.com.

„Turiu nesveiką širdį, sunkiai pakeliu karščius. Gal galite patarti, kaip elgtis per karščius, kad nejausčiau sunkumo širdies srityje?“ – klausia 59 metų Angelė iš Rietavo. Gydytoja kardiologė Milda Kovaitė atsako, kaip tinkamai elgtis per karščius ir atskleidžia, kad iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios, abrikosai, avietės.

Trenerė Jolanta Leonavičiūtė atvira – dėl šiais metais įvykusios situacijos jai teks pakoreguoti planus ir atsisakyti savo jau pamiltų, ekstremalių pokyčių. Vis dėlto net jei ir viskas būtų buvę pagal planą, į šią kelionę Jolanta tikriausiai būtų leidusis viena. Naujienų portalui tv3.lt Jolanta daugiau papasakojo apie savo iššūkių kupinas keliones bei tai, kaip šie keli mėnesiai pakeitė gyvenimą ir požiūrį į tam tikrus dalykus.

Kai tuo tarpu daugelis per karantiną prikaupė papildomų kilogramų, dainininkė Adele demonstruoja savo neįtikėtinai liekną figūrą. Savo naują figūrą, numetusi 45 kg, Adele pirmą kartą parodė 32-ojo gimtadienio proga publikuotoje nuotraukoje. Jos fanų legionai, nekantraudami daryti tą patį, ką ir ji ir toliau klausinėja, kaip jai tai pavyko. Hito „Rolling In The Deep“ atlikėja derino kelis svorio metimo metodus – ji iš pagrindų pakeitė savo mitybą ir ėmė sportuoti.

Kasdienės prevencinės priemonės – rankų plovimas, kontaktų su sergančiais žmonėmis vengimas, tinkama higiena – ženkliai sumažina virusų, bakterijų ir kitų patogenų riziką. Tačiau taip pat yra įrodymų, kad mityba bei gyvenimo būdo ypatumai daro įtaką imunitetui ir tikimybei susirgti infekcinėmis ligomis.