mindaugas murza

„Tad tegul ponas Šliužas ten nuvažiuoja su Putino propaganda, kad Europos Sąjunga yra blogis, ir apstulbę ukrainiečiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Europai nugarą. O ponai Panka ir Šliužas atsiims raudonosios žvaigždės ordinus iš paties kunigaikščio Murzos rankų. Nusigręžę nuo Europos šypsosimės ir lankstysimės Kremliaus kurantams“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš europarlamentaro konservatoriaus lūpų Vytauto Landsbergio vasario 16-ąją.

Nacionalistinėmis pažiūromis ir radikaliomis akcijomis pagarsėjęs Mindaugas Gervaldas (anksčiau buvęs Mindaugas Murza) gruodžio 16-ąją atšventė 40 metų jubiliejų. Šia proga sveikinimai Šiaulių politikui skambėjo ne tik iš artimųjų lūpų, bet ir per nacionalinę televiziją – iš Rusijos kilusi žmona Zlata linkėjimus jam perdavė per LRT laidą „Sveikinimų koncertas“. „Mindaugą Gervaldą, gyvenantį Šiauliuose, 40-ies metų jubiliejaus proga sveikina žmona Zlata ir sūnus Tautvilas.

LNK gyvenimo būdo laidos „Neišgalvoti gyvenimai" žurnalistams paskyręs susitikimą vienoje iš gražiausių Šiaulių vietų, Mindaugas Murza atvyko kartu su savo žmona. Lietuvoje Zlata Rapova - Murzienė gyvena tik šiek tiek daugiau nei mėnesį ir pagaliau yra pasiruošusi pirmam  atviram interviu. Tiesa, šį  pokalbį vis teko atidėlioti. Nes netikėtai paaiškėjo, jog iš Rusijos į Šiaulius Murzos žmona atvažiavo  paskutiniosiomis nėštumo dienomis.

Šiandien nacionalistų judėjimo lyderis Mindaugas Murza vedė Rusijos pilietę. Santuoka su Maskvoje gyvenančia 43 metų rašytoja ir politologe Zlata Rapova įvyko Šiaulių santuokų rūmuose. Abiems sutuoktiniams ši santuoka – pirmoji. Deja, kurį laiką jaunavedžiai gyvens atskirai. Nacionalisto M. Murzos žmona Maskvoje moksleiviams dėsto istoriją, tačiau pasibaigus mokslo metams pora planuoja apsigyventi Lietuvoje.

Šiandien geltonųjų laukia nauja patriotizmo misija ir jos idėja gims čia pat, miegamajame. Radikalūs nacionalistiniai judėjimai: ultradešinieji, ultrakraštutinieji ir dar visokie ultra ir super. Ar jie – tikrieji Lietuvos patriotai? Ką žinome apie tokius judėjimus, kurie garsiausiai rėkia tuomet, kai tauta ieškosi gelbėtojų? Ar iki šiol tik garsiai rėkaudami, kada nors jie netaps pavojingi?  Istorija turi puikių, ir deja, labai skaudžių būtent tokio patriotizmo pavyzdžių.

Abejingumu kai kurioms byloms garsėję prokurorai trečius metus savo iniciatyva nerimsta dėl politikierių apsižodžiavimo tribūnose. Klausėsi mišių ir dainų Pasak profesionalaus politiko ir revoliucionieriaus, Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) vado, 28 metų šiauliečio Mindaugo Murzos, bendraminčių vadinamo Mindaugu Gervaldu, nedidelis žodžių mūšis įvyko 2008-ųjų vasarą.

Seime jau pritarta, kad teisę į dvigubą pilietybę įgytų į ES ir NATO šalis emigravę lietuviai. Balsavimai dėl kiekvieno Pilietybės įstatymo straipsnio tęsis ir tolesniuose posėdžiuose. Tuo tarpu išeivijos atstovai nevadina įstatymo tobulai atspindinčiu jų lūkesčius, bet džiaugiasi, kad dvigubos pilietybės klausimas pagaliau pradėtas svarstyti aukščiausiu lygiu. Kelios dešimtys Seimo narių, savo ruožtu, sako, kad dviguba pilietybė iš esmės pažeidžia Konstituciją.

Radikaliosios jėgos – kairiosios ir dešiniosios – turi nemažai bendrų bruožų ir dar labiau nei vieni kitų nekenčia demokratinės sistemos, parlamentarizmo ir nepakankamai radikalių politinių jėgų. Skirtumai ir panašumai Vieningasis Lietuvos nacionaldarbininkų sąjūdis (VLNDS), vadovaujamas Mindaugo Murzos, modifikuota svastika papuoštas vėliavas atneša ne tik į patriotinės pakraipos renginius.

Sausio viduryje prie Seimo ir Vyriausybės vykęs profesinių sąjungų mitingas vyko taip, kaip suplanuota, o dėl neramumų prie parlamento kalti viešosios tvarkos neužtikrinę pareigūnai. Taip antradienį per Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo posėdį teigė mitingo, pasibaigusio riaušėmis, organizatoriai -profesinių sąjungų vadovai, kuriems gresia administracinė atsakomybė už susirinkimų tvarkos pažeidimą. Policijos atstovai su tuo nesutiko.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Vieningasis Lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdis (VLNS) šeštadienį prie V. Kudirkos paminklo priešais Vyriausybę protestavo, kad Lietuva nepriimtų JAV Gvantanamo bazėje kalinamų asmenų.

Rasinės nesantaikos kurstymu bei viešosios tvarkos pažeidimu kaltinamos Violetos Iljinych gynėjas Nerijus Ulčinas šeštadienį per Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo posėdį pareikalavo nuo proceso nušalinti prokurorą Vladimirą Sergejevą dėl šališkumo. Gynėjo teigimu, 2008 metų birželio 13 d. Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą dėl pažeidimų kalinant V.Iljinych. Mergina kalėjo vienoje kameroje su itin sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis.

Praėjusią savaitę Lietuvą gelbėti vėl pasisiūlė Gediminas Kirkilas. Žmogiškai žiūrint - drąsu ir net įžūloka.  Visai neseniai pretendentas į gelbėjimo rato statusą tapo ketaus luitu po socdemų partijos kaklu. Net tie, kas vis dar balsavo už jo partiją, reitinguodami nuspyrė iš pirmos vietos sąraše į trečią. Drąsą ir pasiaukojimą buvusiam premjerui turbūt įkvėpė ne tik papsima pypkutė.

Į mitingą prie apsauginėmis tvorelėmis aptvertos ir pareigūnų su šunimis stebimos Kauno savivaldybės vidurdienį buvo susirinkę 400 protestuotojų. Atėjus mitingo pradžios valandai žmonės buvo ramūs: nebuvo girdėti šūkių, iškelti tik keli plakatai. Į negausų mitingą buvo atvykę radikalai Mindaugas Murza, Visvaldas Mažonas ir jų šalininkai. Protestuotojus palaikė „Fronto“ partijos atstovai. „Valinskai, kurioje vietoje statysi mums kartuves“, – buvo rašoma viename iš protestuotojų plakatų.

Šios svaitės žmogus - 26-erių šiaulietis, „Netylėk“ asociacijos steigėjas Tomas Sarnačinskas, kuris protesto akcijai suvienijo Lietuvos vairuotojus septyniuose Lietuvos miestuose ir privertė premjerą Andrių Kubilių bent jau pusmečiui pamiršti visuotinį automobilių apmokestinimą.

Prieš keletą dienų Lietuvoje vėl buvo linksniuojamas žodis „fašizmas“. Žinomas veikėjas Mindaugas Murza su keliolika savo šalininkų nepasibodėjo atvykti į kasmetinį Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir Laisvės gynėjų sąskrydį su vėliavomis, primenančiomis fašistų ženklus. Be abejo, tai yra ciniškas mėginimas krautis politinį kapitalą panaudojant kitų žmonių kančias ir dovanėlė Kremliaus propagandai.

Vakar skverelyje prie Šiaulių savivaldybės teatralizuotą antisemitinę akciją surengė Šiaulių nacionalistai, rašo penktadienio "Lietuvos žinios". Vienas akcijos dalyvis po skverelį vaikštinėjo su plakatu, ant kurio užrašytas skaičius 400 tūkst., o apačioje kažkas suraityta hebrajiškai. Antrasis buvo pasidabinęs šalmu ir virgulėmis, o po kaklu pasikabinęs pasenusio modelio radijo aparatą, iš kurio skambėjo žydiška daina. Trečiasis akcijos dalyvis stūmė prekybinį vežimaitį su antenomis.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, jog nusikaltimuose prieš žydus dalyvavusiam Algimantui Mykolui Dailidei paliekamas galioti prieš dvejus metus paskelbtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, pagal kurį 87 metų nuteistasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė.

Suimta krašto apsaugos savanorė, įtariama rasistiniu išpuoliu prieš dainininkę Berneen, prašosi į laisvę. Violeta Iljinych teisme verkė, sakė, kad jai gėda ir prašė paleisti. Skunde ji teigė nepalaikanti ryšių su skustagalviais, esą jai svetima jų ideologija. Prokuroras teigė kad yra dar 3 įtariamieji, tačiau jų tapatybė kol kas nenustatyta. Pareigūnai baiminasi, kad į laisvę paleista Iljinych gali bendrams suteikti informacijos apie bylos tyrimą arba pasprukti iš Lietuvos.

Žemaičiai sekmadienį rinkosi į suvažiavimą, kuriuo padėti pamatai pirmosios regioninės partijos sukūrimui, praneša LTV naujienų tarnyba. Per 1 tūkst. narių skaičiuojanti partija žada dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir siekti įteisinti žemaičių tautybę, įkurti Žemaičių regioną, tačiau partijos steigėjai tikina pripažįstantys Lietuvos teritorijos vientisumą.

Po skustagalvių eitynių Vilniuje kovo 11 d. svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama uždrausti ar apriboti nacių ir komunistų simbolikos naudojimą, viešą šių ideologijų skleidimą ar jas propaguojančių politinių organizacijų kūrimąsi. Taip pat siūloma iki dvejų metų laisvės atėmimu nubausti asmenis, kurie viešai pritaria SSRS ir nacistinės Vokietijos agresijai prieš Lietuvą, okupacinių režimų vykdytiems nusikaltimams, juos teisina, menkina ar neigia.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas viešumoje - vienas tyliausių socialdemokratų. Partijos viduje jis dažnai pavadinamas sąmokslininku. Nusitaikiusiu, kaip kalbama, į patį premjerą Gediminą Kirkilą, rašo „Lietuvos žinios“ - Kolegos socialdemokratai jums dažnai priskiria sąmokslų organizavimą: pernai buvote įvardytas kaip žmogus, kurstantis iš partijos pašalintą Algirdą Paleckį, dabar kalbama, kad bandote nuversti G.Kirkilą? - Tai tikrai neatitinka tikrovės.

Dabar aštriausias lietuvių ginklas prieš politikus ar kitus erzinančius visuomenės veikėjus – humoras. Nuoskaudos internete ar televizijos ekrane liejamos ne tik piktai, bet ir neįtikimai šmaikščiai, rašo "Kauno diena".Populiariausia tema – LeoŠiuo metu tarp populiariausiųjų persiunčiamų nuorodų internete – Žilvino Žvagulio dvidešimties metų senumo vaizdo klipas „Liūte, neliūdėk“ ir ištrauka iš Keistuolių teatro filmo „Brėmeno muzikantai“. Joje aktorius Darius Auželis, vaidinantis vadybininką Le...

Valgome kebabus ir ruošiamės kitokiam gyvenimui, tačiau bijome svetimų. Šiaulių turgavietėje turkai ne vienerius metus ruošia ir prekiauja savo nacionaliniais valgiais. Jie kalba lietuviškai, čia susikūrė darbo vietas, bet apie rasizmą Lietuvoje pasakoti nepageidauja. „Į šitą klausimą atsakyti nenoriu“, - sako vyras, pripažindamas, jog Šiauliuose teko patirti visko. „Nuo 2005 metų „duoti į snukį“ nors keliems NATO kariūnams buvo tapę garbės reikalu.

Šiaulių policija aiškinasi, kas penktadienio naktį nuvertė žydų bendruomenei priklausančią menorą, praneša LTV naujienų tarnyba. Maždaug 7 m. aukščio menora buvo pastatyta miesto bulvare. Kol kas ją nuvertę asmenys nenustatyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šiauliuose menora nuverčiama nebe pirmą kartą. Prieš ketverius metus už trukdymą žydams atlikti religines apeigas buvo nubaustas nacionalistas Mindaugas Murza ir šeši jo sėbrai.

Į tradicinį sąskrydį Dubysos slėnyje susirinkę buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai ragino Vyriausybę daugiau dėmesio skirti okupacinio režimo aukoms. Šventę drumstė tik nacių atributika nešini Mindaugo Murzos vadovaujami nacionalistai, pranešė „TV3 žinios“. Tūkstančiai į tradicinį sąskrydį Ariogaloje susirinkusių tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių priėmė kelias sąskrydžio rezoliucijas.

Vakar Šiaulių miesto taryba patenkino Savivaldybės administracijos direktoriaus Genadijaus Mikšio ir jo pavaduotojo Justino Sartausko atsistatydinimo prašymus ir paskyrė konservatorių Rimundą Domarką vadovauti Savivaldybės administracijai iki Tarybos įgaliojimų pabaigos — balandžio 5 dienos. R. Domarkas iki šiol dirbo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniu direktoriumi.

Net paskelbus rinkimų į Seimą rezultatus, nesužinojome, kas tapo jų nugalėtoju, kuris formuos Vyriausybę ir valdys kraštą iki 2008 metų. Mat naujojo Seimo mandatai pasiskirstė taip tolygiai, kad šiandien galimi net keli būsimosios valdančiosios daugumos variantai, o rinkimus formaliai laimėjusios Darbo partijos persvara tokia trapi, kad su 39 mandatais gali būti pasodinta ant opozicijos suolo. Tačiau šiandien tvirtai jau galima tarti, kas rinkimus į Seimą pralaimėjo.

Rytoj Vyriausioji rinkimų komisija turėtų paskelbti partijų kandidatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose. Kol kas ji akylai šią informaciją slepia. Keturiose Klaipėdos apygardose balotiruojasi 17 partijų ir koalicijų kandidatai. Uostamiestį ir apskritį pamėgo įvairūs politikos vargetos - vadinamieji marginalai ir skandalingos asmenybės. Iš pirmųjų kai kurių kandidatų pareiškimų atrodo, kad turėsime aštrią rinkimų kovą.

Na štai, Lietuvos prezidentas pagaliau nušalintas. Laikas padaryti preliminarias išvadas. Lietuva ne kartą buvo tapusi poligonu, kuriame išryškėjo naujos politinės tendencijos. Ji buvo pirmoji sovietų respublika, atsiskyrusi nuo TSRS. Lietuvoje bene pirmą kartą pasireiškė tendencija, kai prie valstybės vairo dešiniąsias partijas (kurios ir atvedė daugumą posovietinių valstybių į nepriklausomybės kelią) pakeitė “buvusios” jėgos iš komunistų stovyklos.

Radikalumu ir nacionalistinėmis idėjomis garsėjantis Šiaulių politikas Mindaugas Murza formuoja kovinį būrį. Nacionalistų mitinge Šiauliuose vasario 16-ąją pasirodęs būrelis skustagalvių vaikinų, garsėjančiu nepakantumu kitataučiams, netrukus gali tapti įteisintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario, Viešosios tvarkos komiteto pirmininko M.Murzos vadovaujamu nacionaldemokratų gynybos būriu.

Lietuvos socialdemokratinis jaunimas griežtai vertina ir smerkia bet kokias populizmo apraiškas Lietuvoje. Dešinieji populistai, kartais dar save vadindami politikais, Vytautas Šustauskas, Stanislovas Buškevičius, Mindaugas Murza, Viktoras Uspaskichas ir kiti, savo radikaliu populizmu klaidina žmones ir tai yra tolygu kai kurių politikų priesaikos nesilaikymui.

Žvelgiant į politinių marginalijų - smulkių ir neįtakingų partijų - veiklą nepriklausomoje Lietuvoje, buvo galima daryti išvadą, kad jos tokios neįtakingos ir liks, kadangi negali susivienyti. 2003 metais atsirado politinės galios centras, apie kurį jie jau galėjo vienytis. 2003 metai jiems davė lyderį - tai Rolandas Paksas. Jo šalininkų stovykloje galiu pastebėti didžiąją dalį marginalinių partijų veikėjų.

Šiaulių miesto tarybos Viešosios tvarkos komiteto pirmininkas Mindaugas Murza vakarais ir naktimis norėtų apriboti nepilnamečių judėjimo laisvę - radikalusis politikas sieks, kad Seime būtų inicijuotos atitinkamų įstatymų pataisos, leisiančios įgyvendinti šį sumanymą, rašo dienraštis "Respublika". Apie nepilnamečių nusikaltimus, šlitinėjimą naktinėmis gatvėmis ir šios problemos sprendimo būdus kalbėta išplėstiniame Viešosios tvarkos komiteto posėdyje.

Šiaulių savivaldybės Viešosios tvarkos komiteto pirmininkas, nacionaldemokratų lyderis Mindaugas Murza pradeda įgyvendinti savo siūlymą miesto mokyklose atgaivinti privalomą rytinę kolektyvinę mankštą, egzistavusią sovietmečiu. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", pristatęs savo projektą politikams bei švietimo darbuotojams, M.Murza pasiekė, kad mokyklose šiuo klausimu būtų surengta anketinė apklausa. "Tai bus mažas referendumas", - dienraščiui teigė M.Murza.

Šiaulių savivaldybės Viešosios tvarkos komiteto pirmininkas, nacionaldemokratų lyderis Mindaugas Murza siūlo miesto mokyklose atgaivinti privalomą rytinę kolektyvinę mankštą, egzistavusią sovietmečiu. Dienraščio "Respublika" teigimu, imtis iniciatyvos įgyvendinti šį projektą M.Murza žada rugsėjo antroje pusėje, kai po atostogų grįš visa savivaldybės administracija. "Tai yra mano asmeninė iniciatyva, kurią ketinu aptarti su kitais komiteto nariais.

Savo laiku Vokietijoje daugelis manė, kad fašistai nieko bloga nenori savo tautai, jie tiesiog siekia, kad būtų tvarka. Ir tvarka išties buvo įvesta - greitai ir efektingai. Tačiau tauta ir valstybė pergyveno didžiulę tragediją ir gėdą. Šiaulių miesto savivaldybės taryboje irgi vyrauja naivios nuostatos, kad murzininkai nėra blogi, jie pasikeitę ir nori gero savo miestui ir valstybei.

Nacionalistinėmis pažiūromis pagarsėjęs ir už viešosios tvarkos pažeidimus baustas Mindaugas Murza Šiaulių miesto taryboje vadovaus viešosios tvarkos komitetui, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Šis naujas komitetas, kuris privalėtų rūpintis jaunimo užimtumu, kontroliuoti civilinės ir darbo saugos skyriaus bei savivaldybės policijos veiklą, Šiaulių miesto taryboje buvo įsteigtas per praėjusią savaitę vykusį posėdį.

Savo tekste aš aptarsiu dvi, mano galva, pakankamai ryškiai dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime matomas populiarumo strategijas (tačiau tai nereiškia, kad tik jos egzistuoja) ir bandysiu parodyti, kaip jos viena su kita susijusios ir kokios visuomenėje egzistuojančios nuostatos jas palaiko. Paradoksalus santykis su valdžia Sociologiniai duomenys rodo, kad lietuvaičių santykis su valdžia yra paradoksalus. Visi žinome, kad valdžia yra nemėgiama.

Prieš narystę Europos Sąjungoje (ES) pasisakančios marginalios Tautos pažangos partijos (TTP) atstovai prašo skirti jiems laiko pasisakyti per nacionalinį radiją ir televiziją. "Mes norėtume, kad pagaliau Lietuvos televizija ir radijas atsižvelgtų į mūsų prašymą skirti laiko išdėstyti euroskepticizmo ar eurorealizmo idėjas", - pirmadienį (02.24) Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė TPP pirmininkas, vienintelis šios partijos atstovas Seime Egidijus Klumbys.

Neonacių paramos nesibodinti saujelė euroskeptikų ragins gyventojus per planuojamą referendumą dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos pasisakyti prieš šalies narystę ES. "Būdami Lietuvos laisvės sargybiniai, turime budėti, kad Lietuva išliktų laisva ir nepriklausoma valstybe", - trečiadienį (02.19) spaudos konferencijoje Vilniuje teigė visuomeninio judėjimo "Už nepriklausomą Lietuvą" atstovu prisistatęs Nacionaldemokratų partijos vadovas Mindaugas Murza.

Be jokios abejonės, didžiausia rinkimų sensacija - galingas Rolando Pakso skrydis. Kaip tai galima paaiškinti? Kodėl taip kyla Rolando Pakso reitingai? Kodėl jis vėl ant “bangos”? Mano atsakymas - jo įvaizdžio kūrėjai vėl atgaivina senąjį R. Pakso įvaizdį, kuris jam kažkada užtarnavo “širdžių premjero” vardą. Įvaizdžio specialistai puikiai žino, kad politikams “prilimpa” tam tikras įvaizdis.

Koks vyriškumas vertinamas mūsų kasdienėje kultūroje? Koks santykis tarp vyraujančio vyriškumo, vyriškos tapatybės ir smurto šeimoje? Ar iš viso yra koks ryšys?Pažvelgę į žiniasklaidą, esančią mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, pastebėsime, kad joje vyriškumas neatsiejamas nuo fizinės prievartos. Prievarta palaiko vyrišką identitetą. Žiniasklaida, apskritai masinė kultūra, formuoja vyrišką kultūrą, kurioje smurtas vertinamas kaip vyriškos galios ir autoriteto išraiška.