Seime jau pritarta, kad teisę į dvigubą pilietybę įgytų į ES ir NATO šalis emigravę lietuviai. Balsavimai dėl kiekvieno Pilietybės įstatymo straipsnio tęsis ir tolesniuose posėdžiuose.
Tuo tarpu išeivijos atstovai nevadina įstatymo tobulai atspindinčiu jų lūkesčius, bet džiaugiasi, kad dvigubos pilietybės klausimas pagaliau pradėtas svarstyti aukščiausiu lygiu.
Kelios dešimtys Seimo narių, savo ruožtu, sako, kad dviguba pilietybė iš esmės pažeidžia Konstituciją. Vienas kreipimosi iniciatorių - socialdemokratų frakcijos narys Vytenis Andriukaitis atkreipia dėmesį, kad „kitai šaliai prisiekęs pilietis oficialiai išsižada Lietuvos.“
Tokiai nuomonei pritaria ir Vieningojo Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžio lyderis Mindaugas Murza. Ultradešiniųjų nuostatos taip pat skelbia, kad lietuviams tėra viena Tėvynė – Lietuva.
Tačiau M. Murza portalui balsas.lt sakė, kad socialdemokrato argumentai dėl pilietiškumo ir patriotizmo yra nenuoširdūs ir pavadino juos populistiniais.
Dvigubos pilietybės klausimas keliamas nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Aštrių diskusijų sukėlė prieš ketverius metus Konstitucinio Teismo priimtas išaiškinimas, faktiškai užvėręs kelią išeivijos lietuviams įgyti Lietuvos pilietybę.
Skirtingais skaičiavimais, šiuo metu emigracijoje gyvena per milijoną lietuvių.
Socialdemokratai prašys vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas
Seimo socialdemokratai prašys Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas, jeigu jos bus priimtos parlamente.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Justinas Karosas penktadienį spaudos konferencijoje teigė, kad pataisos ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet turi ir rasinės diskriminacijos požymių.
J. Karosas kalbėjo suprantąs užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės žmonių norą turėti Lietuvos pilietybę, bet negalima pažeidinėti Konstitucijos nuostatų. „Pagal Konstitucijos dvyliktąjį straipsnį, galimybės plėsti asmenų ratą, kuriems suteikta dviguba pilietybė, nėra“, – tvirtino politikas. Pasak jo, šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
J. Karoso įsitikinimu, jeigu bus leidžiama turėti dvigubą pilietybę beveik visiems išvykusiems asmenims – gali susidaryti tokia situacija, kad valstybės svarbiausias problemas spręs iš Lietuvos išvykę ir emigracijoje gyvenantys tautiečiai.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybėse vyrauja atvirkštinė tendencija, kai gyventojams siaurinamos galimybės gauti antrą pilietybę, stengiantis išvengti masinės imigracijos, o Lietuva, panašu, renkasi alternatyvų kelią.
Socialdemokratas V. P. Andriukaitis teigė pataisose įžvelgiąs ir rasinio diskriminavimo požymių. Politikas paminėjo, jog žydų kilmės pilietė jau yra padavusi prašymą į teismą, ir Šiaulių apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl to, ar galima diskriminuoti galimybę atkurti pilietybę pagal rasinį ar tautinį pobūdį.
V. P. Andriukaitis įsitikinęs, kad kitos valstybės pilietybę gaunantis žmogus prisiekia naujajai tėvynei, kartu išsižadėdamas savo ryšių su buvusiąja. „Priesaikos žodžiai daugelyje šalių, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, turi neišpasakytai svarbią prasmę. Tik priesaika atidaro duris į JAV pilietybę, kitaip sakant, mūsų lietuviai, oficialiai gaudami JAV pilietybę, turi išsižadėti ryšių su Lietuva“, – teigė politikas.
