Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, jog nusikaltimuose prieš žydus dalyvavusiam Algimantui Mykolui Dailidei paliekamas galioti prieš dvejus metus paskelbtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, pagal kurį 87 metų nuteistasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.
Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė.
Apeliacinio teismo kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį ir nepažeidė jokių baudžiamojo proceso reikalavimų, pripažindamas A. M. Dailidę persekiojus žydus, tačiau atleisdamas jį nuo atsakomybės tapus nebepavojingu visuomenei.
Teismas, vadovaudamasis paskirtos ekspertizės išvadomis ir eksperto paaiškinimais, įvertinęs pasikeitusį A. M. Dailidės gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką, sveikatos būklę, amžių, nusikaltimo sunkumą, konstatavo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo pagrįstai atleistas.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra galutinė - nuosprendį per tris mėnesius dar galima apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
A.M.Dailidės advokatas žurnalistams sakė, kad išnagrinės nutarties motyvus ir spręs, ar paduoti skundą. ,,Dailidė laukia, kada bus išteisintas“, - sakė jis.
Palaikyti nuteistojo į Apeliacinį teismą buvo atvykę kunigas Alfonsas Svarinskas, šiaulietis Mindaugas Murza.
A.M.Dailidė išklausti teismo sprendimo neatvyko - jis dabar gyvena Vokietijoje ir slaugo sunkiai sergančią savo žmoną.
Lietuvos apeliacinis teismas birželio pradžioje apeliacine tvarka baigė nagrinėti buvusio Lietuvos saugumo policijos darbuotojo Algimanto Mykolo Dailidės bylą, kurioje jis pripažintas dalyvavęs nusikaltimuose prieš žydus per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje.
Lietuvos generalinė prokuratūra 87 metų A. M. Dailidei prašė paskirti realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu advokatas prašė išteisinimo, nes jo manymu, nėra įrodymų, kurie leistų nuteisti.
Prieš dvejus metus 2006-ųjų birželį Lietuvos apeliacinis teismas skyrė teismo medicinos ekspertizę garbaus amžiaus nuteistajam.
Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar A. M. Dailidė serga kokiomis nors ligomis, jei taip, tai koks jų pobūdis, ar serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, ar serga ligomis, dėl kurių jam būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir ar šias ligas būtų galima gydyti pataisos namų medicinos įstaigoje.
Ekspertai nedavė visiškai vienareikšmio atsakymo - savo išvadoje jie teigia, kad ligos ir jų stadija lyg ir netrukdytų bausmės atlikimui, bet atsižvelgiant į amžių laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali būtų rizikingas.
Vilniaus apygardos teismas 2006-ųjų kovo 27 dieną buvusį Lietuvos saugumo policijos darbuotoją pripažino nebepavojingu visuomenei, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido.
A. M. Dailidė buvo pripažintas dalyvavęs nusikaltimuose prieš žydus, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.
Prokuratūra mano, kad po įvykių praėjus 65 metams, jie pavojingumo neprarado, o teismas turėjo atsižvelgti ne tik į A. M. Dailidės sveikatos būklę ir amžių, bet ir nusikaltimo padarinius valstybei ir visuomenei.
Šis nuosprendis abiejų šalių buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Skunde prokurorai prašė skirti A. M. Dailidei realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltintojai mano, kad A. M. Dailidė neturėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skundą buvo parašęs ir A. M. Dailidės advokatas Algirdas Matuiza. Jis Apeliacinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir A. M. Dailidę visiškai išteisinti.
Advokatas mano, kad Vilniaus apygardos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagrindiniu įrodymų šaltiniu - išlikusiais archyviniais dokumentais - rėmęsis teismas, advokato vertinimu, nesiaiškino, ar šie dokumentai atitinka tikrovę, kokios buvo jų surašymo aplinkybės. Pasak advokato, vadinamasis sulaikytų žydų kratos protokolas buvo surašytas ant paprasto sąsiuvinio lapo, kai to meto saugumo policija naudojo nustatytus blankus.
Teismo nuosprendį, kuriuo A. M. Dailidė nebuvo įkalintas, kritikavo Izraelis ir JAV, taip pat nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro Izraelyje.
1941-1944-siais A. M. Dailidė buvo naciams pavaldžios represinės struktūros - Lietuvos saugumo policijos - Vilniaus apygardos skyriaus darbuotojas. Jis teisme tikino, kad buvo tik raštininkas, tačiau įrašai archyviniuose dokumentuose byloja, kad 1941 metais jis dirbo kriminalinės policijos inspektoriumi, vėliau - policininku.
Istorikų liudijimais, Lietuvos saugumo policija buvo pavaldi vokiečiams ir netiesiogiai dalyvavo žydų genocide, areštuodama žydų tautybės asmenis ir ieškodama bėgančių nuo žūties.
Kaltinamajame akte parašyta, kad A. M. Dailidė 1941-ųjų lapkritį dalyvavo žydų tautybės asmenų arešte, jų asmens kratose ir patalpinant į daboklę, taip pat kad Vilniuje sulaikė du iš geto pabėgusius žydus.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad nors A. M. Dailidė kaltas neprisipažino, jo kaltė įrodyta remiantis archyviniais dokumentais.
A. M. Dailidė pastaruoju metu gyveno Vokietijoje, kur buvo deportuotas iš Jungtinių Valstijų 2003 metais už nacistinės praeities nuslėpimą. 1950-siais atvykęs į JAV jis imigracinei tarnybai nurodė karo metu dirbęs eiguliu. Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, teismas atėmė iš A. M. Dailidės JAV pilietybę.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės. Masinės žudynės prasidėjo 1941-ųjų birželio 24 dieną.
