Šios svaitės žmogus - 26-erių šiaulietis, „Netylėk“ asociacijos steigėjas Tomas Sarnačinskas, kuris protesto akcijai suvienijo Lietuvos vairuotojus septyniuose Lietuvos miestuose ir privertė premjerą Andrių Kubilių bent jau pusmečiui pamiršti visuotinį automobilių apmokestinimą.
Buvęs tarptautinės kompanijos vadovas T. Sarnačinskas dabar prisistato visuomenininku ir šmaikštauja, kad kol kas nei valdžios vyrai, nei žiniasklaida jam dar nesugalvojo epitetų, rašo „Respublika“.
Kad žmonės nestreikuotų, T. Sarnačinsko manymu, valdžia turėtų keisti savo požiūrį į valstybės valdymą ir leisti lengviau atsikvėpti paprastiems Lietuvos žmonėms bei nesmaugti Lietuvos smulkiojo verslo.
Pašnekovo teigimu, seimūnai apie tai iki šiol nemąstė ir siūlo jiems posėdžiauti bei šnekėti apie valstybės klausimus, o ne kurti įvairias komisijas.
- Kiek žmonių šiuo metu vienija asociacija „Netylėk“? – „Respublika“ paklausė T. Sarnačinsko.
- Mėnesio pabaigoje turėtume tapti juridiniu asmeniu. Noro tapti nariais jau yra pareiškę apie 150 žmonių. Atrinksime žmones, kurie iš tiesų gali būti nariais, ir sieksime netylėti. Lietuvių toks jau būdas: valdžia lipa ant galvos, smaugia mokesčiais, o mums gerai. Manau, pagaliau reikia pradėti kalbėti.
- Kodėl vyksta protesto akcijos Lietuvoje?
- Manau, jos yra reikalingos, kad atkreiptų valdžios dėmesį. Jomis norime parodyti, kad yra priimami sprendimai, kurie nėra geri.
Geriausias to pavyzdys yra visuotinis automobilių apmokestinimas. Matyt, visi puikiai supranta, kad šis mokestis valstybei nenaudingas - 300 mln. litų, gautų už šiuos mokesčius, naudos tikrai neatneš. Atvirkščiai, atneš nuostolius, nes sumažės žmonių vartotojiškumas.
Kita mūsų protesto akcija vyks sausio 16 d. Žadame prie Seimo surinkti žmones iš visos Lietuvos. Įteiksime rezoliuciją, kurioje bus paliestas ne vienas opus klausimas: nepagrįstas vidutinių tarpbankinių palūkanų normos (VILIBOR) kilimas, atimtos motinos pašalpos, vaikų pašalpos.
Manau, tokios protesto akcijos tik į naudą, nes žmonės, kurie priima įstatymus, nepagalvoja, koks bus efektas paprastiems žmonėms.
- Manote, tai padės?
- Padeda, juk A. Kubilius nusprendė atidėti automobilių apmokestinimo klausimą. Prieš kelias dienas jis net pareiškė, kad niekas negalvojo apmokestinti visų vairuotojų. Akivaizdu, kad padeda. Nors, prisipažinsiu, kad tikiu, jog vasarą vėl reikės organizuoti panašią akciją. Įstatymo priėmimas atidėtas laikinai, kad būtų numalšinta žmonių reakcija. Jei reikės, darysime, bet daug rimčiau.
- O ką paprastam vairuotojui reiškia 20 litų mėnesinis mokestis už automobilį?
- Man asmeniškai tai reiškia ambicijas. Pensininkui ar bedarbiui tai reiškia kur kas daugiau. Už kurą jau mokame daug daugiau nei iki Naujųjų metų. O jei bedarbis gauna 400 litų pašalpą, tai jam 20 litų yra labai dideli pinigai. Už tiek žmogus geriau duonos nusipirks.
- Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtina, kad dalis akcizo už kurą mokesčio skiriama Lietuvos kelių remontui.
- Aš tuo labai abejoju (juokiasi). Gal labai maža dalis ir skiriama, nes pasižiūrėjus į Lietuvos kelius nematyti, kad juos kas remontuotų.
- Protestuojant nekilo kivirčų su policijos pareigūnais?
- Pareigūnai labai geranoriškai reagavo į akciją. Bent jau Šiauliuose pareigūnas priėjęs prie manęs paklausė „Ar galime draugiškai susitarti?“
Pasakė, kad negalime važinėti ratais įsijungę avarinį signalą, nes tai trukdo eismą. Juk kiekvienas policininkas turbūt yra vairuotojas. Džiaugiuosi, kad suorganizavome mandagią akciją. Daugelis dalyvių norėjo pasiimti Molotovo kokteilius ir važiuoti gatvėmis degindami automobilius, bet labai greitai nuraminome vairuotojus, pasakę, kad tai nepadės.
- Kauno ir Šiaulių vairuotojai akcijoje dalyvavo masiškiausiai. Vilniaus vairuotojai rinkosi vangiai. Kodėl?
- Šiuose dvejuose miestuose labai gerai susiorganizavome. Vilniuje atsakingas buvo vienas žmogus, bet jis buvo pernelyg užimtas. Labainorėjau, kad Vilniuje akcija būtų buvusi masiškesnė. Kadangi nesame juridinis asmuo, negalime įpareigoti asmenų organizuoti protesto akcijas.
- Kodėl „Netylėk“ tik dabar prabilo? Juk ir anksčiau nebuvo gerai.
- Tai buvo paskutinis kantrybės lašas. Iki tol tikėjau, kad kas nors pradės streikuoti, protestuoti. Bet visi savo bėdas liejo tik internetinėje erdvėje. Pagalvojau, kad vertėtų pradėti pačiam. Graudu žiūrėti, kokios protesto akcijos Lietuvoje vyksta nuolat: penki pensininkai pasiima plakatus, atsistoja prie Seimo ir pradeda protestuoti. Tai nėra gerai. Jie mums padarė meškos paslaugą. Daugelis Lietuvos žmonių dabar tiesiog numoja ranka, išgirdę apie streiką. Žmonės įprato, kad tai tėra pensininkų šūkaliojimai. Siekiame, kad visuomenė pradėtų mumis pasitikėti.
- Kas turėtų įvykti Lietuvoje, kad neliktų „Netylėk“ organizuojamų akcijų?
- Valdžia neturi dirbti stambiajam kapitalui. Šiuo metu valdžia tenkina stambiųjų verslininkų interesus. Kai valdžia pradės tenkinti valstybės interesus, turėtų viskas pasikeisti. Žmonės juk dėl to ir streikuoja - įstatymai yra priimami prieš juos. Valdžiai reikėtų pakeisti savo požiūrį į valstybės valdymą. Derėtų pasidairyti po Europą, kur žmonėms yra suteikiamos lengvatos, kad jie galėtų išgyventi.
- Seimas dirbo, naktimis sėdėjo.
- Stipriai abejoju jų naktinių sėdėjimų nauda. Prieš tai valdžiusi Vyriausybė ketverius metus nieko nedarė, tik organizavo komisijas, opozicija demonstravo savo nepasitikėjimą. Ar tai darbas? Ateini į darbą, eini į komisiją ir tiri už ką, kas ir kur pasistatė namą – tai nėra darbas. Prisipažinsiu, kad gerai nepamenu, už ką balsavau Seimo rinkimuose, nes tiesiog nebuvo už ką. Balsą atidaviau už liberalcentristus, bet dabar jie tėra konservatorių marionetės. Tenka pripažinti, kad Seimo naujokai atsidūrė po politikos vilkų padu.
- Ar pats negalvojote apie politiko kelią?
- Politika manęs netraukia. Nenorėčiau, kad „Netylėk“ taptų politine partija. Mūsų tikslas - nekontaktuoti su politinėmis partijomis, nors buvo siūlymų. Mindaugas Murza, "Fronto" partija siūlė bendradarbiauti. Pasiūlymai buvo atmesti. Žinokite, kad sutikčiau ramiai gyventi, jei politikai dirbtų savo darbą.
- Ar nebijote, kad su jumis bus norima susidoroti?
- Turiu tokią mintį, kad gali kabinėtis valstybės saugumas, bet nebijau. Įtariu, kad mano pokalbių yra klausomasi. Nebijau, nes tikiu, kad Lietuva - demokratinė valstybė.
Mantas Stankevičius
