marius laurinavičius

Rusijai vis aktyviau telkiant karines pajėgas prie Ukrainos sienų, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino dėl „nepajudinamo Vašingtono palaikymo“ Ukrainai. Kylant įtampai tarp Vašingtono ir Kremliaus, aiškios pozicijos vis dar neparodė didžiosios ES šalys – Prancūzija ir Vokietija.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt” bus kalbama apie karščiausius įvykius Maskvoje ir Rusijoje, apie tai, ar grius Putino režimas, ar neateis jėgos, kurios bus pavojingos Baltijos šalims. Studijos svečiai: Rusijos opozicijos atstovas Ivanas Tiutrinas ir Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius. „Mariau, ar galima palyginti protestus Baltarusijoje ir Rusijoje, kurie buvo savaitgalį?“, – klausė laidos vedėjas, tv3.lt portalo vyr.

Į Rusiją sekmadienį parskridusiam ir iš karto sulaikytam opozicionieriui Aleksejui Navalnui valdžia iškart surengė ir improvizuotą teismą – tiesiog policijos nuovadoje. Bet yra manančių, kad A. Navalnas yra ne opozicijos lyderis, o dar vienas Kremliaus projektas. Tad kaip yra iš tiesų? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologu Vyčiu Jurkoniu ir Vilniaus analizės instituto vyr. analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Aleksandras Lukašenka jau galėjo išgirsti apie Gitano Nausėdos jam siūlomą planą stabdyti smurtą ir sėstis prie derybų stalo. Tik štai atsaku, regis, nekvepia. Lietuvos diplomatai negavo jokių signalų, kad diktatorius išsižadėtų sau įprasto elgesio. Dalis analitikų rėžia, kad nieko kito iš Lukašenkos ir nereikėjo tikėtis. Kiti svarsto, kad bandyti verta. Beje, savo žodį Lukašenkai virtualiai tarė ir kadenciją baigusi prezidentė Grybauskaitė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai pareiškė sumažinsiantis JAV karių kontingentą Vokietijoje iki 25 tūkst., o kaip JAV karių išvedimas iš Vokietijos paveiks Lietuvos saugumą? Pokalbis apie tai naujienų portale su politologu Giedriumi Česnaku ir buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu. Kiek anksčiau D. Trumpas apie JAV karius Vokietijoje yra sakęs taip: „Taigi turime 52 tūkst. karių Vokietijoje – tai didelis karių kiekis. JAV tai kainuoja labai daug.

Naujausias tyrimas rodo, kad trečdalis lietuvių mano, kad bent dalis kaimyninių šalių teritorijų turėtų priklausyti Lietuvai. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad tokie pasvarstymai yra lyg žaidimas ugnimi. Amerikiečių „Pew“ tyrimų centras vasario pradžioje paskelbė tyrimą, atskleidžiantį šalių požiūrį į NATO. Vienas iš tyrime naudotų klausimų – ar, jūsų nuomone, kaimyninės šalies teritorijos dalis turėtų priklausyti jūsų šaliai.

Prieš kelerius metus Švedijoje buvo išleistas atnaujintas Šaltojo karo laikų leidinys apie karo grėsmę. Švedija brošiūrą perleido pavadinimu „If crisis or war comes“ („Jei ateis krizė arba karas“, – liet.)  ir taip išreiškė susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Baltijos jūros regione. Ko Lietuva gali pasimokyti iš šios šalies? Tuomet net apie 4,7 mln. šalies namų ūkių pasiekė leidinys, kuriame visuomenė informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis nelaimės atveju.

Už Atlanto viešėjęs Gitanas Nausėda JAV žiniasklaidai pareiškė, jog Rusijai pradėjus karą prieš Lietuvą, mes kovotume tik apie tris – keturias savaites. Nors prezidentas tokiu pasakymu norėjo paneigti gandus apie per dvi dienas šalį užimančius priešus, ekspertai sako, jog Prezidentas tautai ir aplinkai turėtų demonstruoti ryžtą ginti šalį iki galo. Vos prieš kelias savaites pirmą kartą kario uniformą dėvėjęs G. Nausėda atskleidė, ką jam už uždarų durų šneka generolai.

Rusijos specialiosios tarnybos KGB bei agentų įtaka Lietuvai ir Baltijos šalims buvo jaučiama ne tik Sąjūdžio metu, bet ir iki šių dienų, o šių asmenų įtakos zonoje – Lietuvos politikai, verslininkai, žurnalistai ir politologai, tvirtina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.

Seimo narė Irina Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos jos partijai „Rusų aljansas“. Tai rodo paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma. Ekspertai tai jau vadina valstybės išdavyste, o Seime kilo tikras chaosas ieškant kaltų, kodėl niekas nieko nežinojo, nors slapta informacija atsakingus asmenis pasiekė dar prieš pusantrų metų. Ir į Seimo pirmininką sminga vis didesnės strėlės. Pranckiečio atsakomybės jau reikalauja ne tik Karbauskis, bet ir opozicija.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ perka savaeigį diagnostikos riedmenį, kurio techninėje specifikacijoje nurodoma, kad jis turi būti suderinamas su rusiška palydovine navigacijos sistema „Glonass“, rašo portalas delfi.lt.

Rusijos valstybinius pirkimus laimintys Klaipėdos verslininkai Lietuvoje gauna strateginių įmonių ir kariuomenės užsakymų, skelbia LRT tyrimų skyrius. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – akcininkų įmonės dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Su „Novikontas“ per akcininkus susijusi „RSB Kaliningrad“ yra gavusi keliolika Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymų, o darbus atlieka Rusijos specialiosios paskirties laivuose.

Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose šiandien gausiai šmėžavo vadinamosios „Georgijaus juostelės“ – su raudonais gvazdikais daugiausia Rusijai prijaučiantys žmonės šventė gegužės 9-ąją. Tokios eisenos Lietuvoje pastaraisiais metais gausėja. Anot ekspertų – tai Rusijos informacinio karo rezultatas. Ketvirtadienį 11 val.

Amerikoje, Čikagoje savaitgalį atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui toliau kursto ginčus. Dėl A. Ramanausko – Vanago ginčijasi ne tik Rusija su Lietuva. Istorija sudomino ir britų transliuotojus, BBC išleido publikaciją, kurioje „nacių medžiotojas“ žydų istorikas Efraimas Zuroffas aiškina, kad Ramanauskas-Vanagas ne Lietuvos didvyris, o kolaborantas, kuris prisidėjo prie žydų persekiojimo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į britų transliuotojus.

Politikos ekspertai pabrėžia, kad būsimajam Lietuvos prezidentui demokratijos padėtis Lietuvoje ir netoli sienos esanti Astravo atominė elektrinė bus vieni pagrindinių iššūkių, o nacionalinio saugumo situacija neapsiriboja tik Rusijos grėsme.

Pavėžėjimo paslaugas teikiančiai Rusijos kapitalo įmonei „Yandex Taxi“ žengiant į Lietuvą, politikos ir saugumo apžvalgininkai nevengia pasvarstymų, kad šis verslas kelią pavojų Lietuvai. Tuo metu patys įmonės atstovai nelinkę daugžodžiauti apie tariamus ryšius su Kremliumi ir žada, kad Lietuvos klientai pajus konkurencijos su kitais pavėžėjais teikiamą naudą.

Rusijai paskelbus apie Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai vadina bandymu įbauginti visus Lietuvos žmones. „Tai yra daug platesnės bauginimo kampanijos dalis. Nežinau, ar bandoma įbauginti konkrečiai tuos žmones, kurie tapo taikiniais toje byloje ar visą visuomenę. Kitas labai panašus bandymas buvo su tais šauktiniais, kurie atsisakė į Sovietų armiją. Tai įvyko prieš 26 ar 27 metus.

Verslo įtaką politiniams procesams tyrę parlamentarai nustatė, kad Lietuvos oro uostose veikė rusiška oro navigacijos sistema. Tai, anot saugumo analitikų, rodo, kad Lietuvoje vis dar gana aplaidžiai vertinama kaimyninės Rusijos grėsmė, o dalis tautiečių apskritai neigia vykstantį karą. Trečiadienį paviešintose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadose rašoma, jog 2004 m. valstybinė įmonė „Oro navigacija“ įsigijo radiolokacinės įrangos iš Ispanijos įmonės.

Apie 4 val. ryto Lietuvos laiku virš Sirijos pasipylė štai tokių sparnuotųjų raketų lietus. Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos smogė taikiniams Sirijos sostinėje Damaske ir prie Homso miesto. Nedelsiant apie vykdomą puolimą prieš Sirijos cheminių ginklų arsenalą patvirtinta ir iš Baltųjų rūmų. „Šios nakties mūsų veiksmų tikslas – tvirtai atgrasyti Siriją nuo cheminių ginklų gamybos, platinimo ir naudojimo.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Dar prieš susitikimą prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad tikisi rezultatyvaus pokalbio. Tiesa, sulaukta ir ypač svarbaus dokumento pasirašymo.

Dalia Grybauskaitė pas Donaldą Trumpą vyko prašydama didesnių saugumo garantijų, o Valstybės gynimo taryba siūlo išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc. Tačiau Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad daugiau skiriant krašto apsaugai, smuks šalies gerovė.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis. Lietuvos prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.

Kaip niekada arši Vladimiro Putino kalba su įspėjimu apie Rusijos neva turimus neregėtai modernius ginklus pasėjo įtampą ir privertė dar kartą susimąstyti, ar karo grėsmė dabar atrodo reali. Į šį klausimą ėmėsi atsakyti analitikas Marius Laurinavičius. Jo teigimu, Rusija Baltijos regione turi ne vieną tikslą, todėl V. Putino pareiškimą reikia vertinti rimtai. Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.

Kaip tik šiuo metu Vilniuje, Siemens arenoje rodomas Didžiojo Baltarusijos operos ir baleto teatro baletas „Vytautas“. Spektakliui tik artėjant per Lietuvą nusirito banga, kad tai – provokacija. Baltarusiai tikina, kad „Vytautas“ – tiesiog spektaklis bendros mūsų istorijos tema. Tačiau kai kurie politikos apžvalgininkai tikina, kad reikia suklusti.

Informacinė ataka prieš portalą tv3.lt, kai išplatinta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministro seksualinę orientaciją – ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis žiniasklaidos priemonių puolimas. Kol ministerija tiria išpuolį, saugumo ekspertai įspėja, kad tokių atakų sulauksime ir daugiau, nes jos – repeticija prieš karą. Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.

Kaip Trumpo pergalė paveiks pasaulį? O kaip Lietuvą? Lietuvos vadovai viliasi, kad jis tęs ligšiolinę Amerikos politiką ir neparduos Lietuvos Putinui. Tuo metu kai kurie politologai perspėja, kad nebeaišku, kaip reikės gintis nuo Rusijos, tad būtina ruoštis blogiausiems scenarijams ir ginkluotis.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

 Britų dienraščiams skelbiant, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai tėra branduolinis šantažas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nėra savižudis ir nesiruošia naudoti jokio branduolinio ginklo. „Turėtume tikrai suprasti, kad tai yra šantažas. Tai nėra Rusijos pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą Tas šantažas turi labai aiškų tikslą, iš esmės du tikslus.

Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

 Vieno iš Rusijos opozicijos lyderių Boriso Nemcovo nužudymas parodo, kad Rusija yra kriminalinė valstybė, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad su valdžios kritiku susidorota paties Kremliaus užsakymu, mano politologas Marius Laurinavičius. Anot jo, B.Nemcovas galėjo trukdyti tam tikriems asmenims, todėl su juo ir buvo susidorota. „Šio nužudymo kontekste reiktų kalbėti apie Rusiją kaip apie kriminalinę valstybę.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Lietuvoje veikia daugybė Rusijos šnipų, todėl labai tikėtina, kad sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų karininkas dirbo Maskvai, teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Galiu tik spėti, bet manyčiau, kad šiuo atveju tai turėtų būti Rusijai šnipinėjęs asmuo, nors gali būti ir per Baltarusijos struktūrą. Visvien pagrindinė šalis, kuriai to reikia, yra Rusija“, - BNS sakė politikos ekspertas. „Koks tas lygis bebūtų, tų šnipų Lietuvoje yra masė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai, sako Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Prieštaringai vertinamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymas, esą Rusija yra teroristinė valstybė, buvo tinkamas, nes šalis iš tiesų turi teroristinės valstybės požymių, kuriuos privalo pamatyti dar nepraregėję Vakarų šalių politiniai lyderiai, visa tarptautine bendruomenė. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ ketvirtadienį teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.

Į Rusijos politikų pareiškimus dėl diplomatinių santykių nutraukimo geriausia nereaguoti, sako politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Į tai, kas vyksta dabar iš Rusijos pusės, geriausia nereaguoti. Kaip ir pasakė ministras L.Linkevičius, kad neturiu, ko komentuoti. Tai yra geriausia reakcija tiek iš oficialių asmenų, tiek iš visuomenės pusės. Tai yra per daug sureikšminama.

Žinių radijas Politologas Marius Laurinavičius mano, kad Europos Sąjungoje yra daugiau problemų dėl santykių su Rusija, nei vien tik „Mistralio“ kontraktas, kurio Prancūzija nenori atsisakyti. Jo manymu, atskiros šalys turi skirtingus interesus. „ES problema, čia įtraukčiau ir Lietuvą, yra ta, kad mes iki šiol mes nesuprantame kylančios grėsmės.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Ukrainos galimybė suartėti su Europa, regis, tolsta. Šalies parlamentas trečiadienį savo neeilinę sesiją baigė nesusitaręs dėl įstatymo, pagal kurį būtų galima buvusią premjerę Juliją Tymošenko išvežti gydyti į užsienį. Kitas bandymas – po savaitės.

Rusija jau siunčia signalus, kad už aktyvią poziciją palaikant Gruziją Lietuva atsiims. Lietuvos užsienio reikalų ministras tikina tokį Rusijos ambasadoriaus Latvijoje grasinimą vertinantis rimtai. Pasak Petro Vaitiekūno, jei tiek už agresiją, tiek už grasinimus Rusija nesulauks pasekmių, ji tokius veiksmus gali kartoti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar paskelbė ilgai lauktą žinią. Jis norėtų savo įpėdiniu matyti Dmitrijų Medvedevą – 42 m. teisės profesorių iš Sankt Peterburgo, šiuo metu einantį pirmojo vicepremjero pareigas. Jis nesusijęs nei su specialiosiomis tarnybomis, mažai siejamas su galios struktūromis Kremliuje, išskyrus Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ koncerną, kuriam vadovauja.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Buvusio ambasadoriaus Lenkijoje, Seimo nario Antano Valionio teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiuose gali kilti krizė, jei nebus pradėtas įgyvendinti elektros tilto projektas. Prieš savaitę Lietuvoje viešėjęs Lenkijos ekonomikos ministras mainais už elektros tilto tiesimą pareikalavo garantijų dėl planuojamos statyti atominės jėgainės elektros kiekio.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutraukia Šaltojo karo paliaubų su Vakarais sutartį. 1990 m. pasirašyta sutartimi dėl Įprastinės ginkluotės ribojimo (CFE) buvo siekiama sumažinti konvencinės ginkluotės kiekį Europoje.

Trečiadienį 18.10 val. Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - ar Lietuvos kariai turi likti Irake? Tiesioginėje studijoje - Seimo NATO komisijos pirmininkas socialliberalas Vaclovas Stankevičius, dienraščio “Lietuvos rytas” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Marius Laurinavičius ir naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Aleksandras Matonis. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” - per Lietuvos radijo pirmąją programą kiekvieną darbo dieną 18.10 val.