Rusija jau siunčia signalus, kad už aktyvią poziciją palaikant Gruziją Lietuva atsiims. Lietuvos užsienio reikalų ministras tikina tokį Rusijos ambasadoriaus Latvijoje grasinimą vertinantis rimtai. Pasak Petro Vaitiekūno, jei tiek už agresiją, tiek už grasinimus Rusija nesulauks pasekmių, ji tokius veiksmus gali kartoti.
„Nuskambėję grasinimai Baltijos valstybių atžvilgiu, kad Rusija imsis veiksmų ir turėsime už paramą atsakyti, yra nerimą keliantys signalai ir aš juos priimu labai rimtai“, - teigė P. Vaitiekūnas. Ministro manymu, iš savo pusės mes turime atsakyti.
Prezidentas Valdas Adamkus į tokius Rusijos grasinimus atremia, kad Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė. „Aš atmetu bet kokį grasinimą, nes mes esame platesnės bendruomenės nariais ir gąsdinimais Rusija toli nenueis“. Prezidento įsitikinimu, pasaulio reakcija į Rusijos grasinimus bus atitinkama.
Anot politikos apžvalgininkų, Lietuvos ir Rusijos santykiai yra tokie, kad blogesni vargu ar gali būti. Kad Rusija imsis ekonominių sankcijų abejotina, nes per Lietuvą į Kaliningradą eina tranzitas.
Vis dėlto neatmetama, kad iš Rusijos galima tikėtis visko. „Tai Rusija įrodė jau ne vieną kartą, ne tik šia agresija prieš Gruziją, bet ir Litvinenkos nužudymu Londone ir daugybe kitų nusikaltimų, kuriuos padarė Kremliaus režimas“, - sakė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
M. Laurinavičius atvirai dėstė, kad seniai reikia įvardinti, jog tai yra absoliučiai nusikalstamas režimas ir iš jo, kaip ir iš kiekvieno nusikaltėlio, galima tikėtis bet ko ir bet kurią akimirką.
Savo pozicijos Rusijos atžvilgiu Lietuva sako neketinanti švelninti. Jau antradienį įvyksiančiame NATO ministrų susitikime Lietuva burs griežtesnę poziciją prieš Rusiją palaikančiųjų koaliciją.
