Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei skirtas 8 tonų granito paminklas atidengtas savaitgalį Čikagos priemiestyje Lemonte. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla kovotojų už Lietuvos laisvę ženklą, vertikalią ir dvi horizontalias lygiagretes, pavertė tautos stiprybės ir nenugalimumo simboliu, ąžuolu.
Šis paminklas per keletą dienų įžiebė diplomatinį skandalą. Į skulptūrą iškart nusitaikė Rusija, kuri pareiškė, kad Ramanauskas-Vanagas nusikaltėlis, kuris galimai prisidėjo prie holokausto. Gegužės 9-osios minėjime sostinės Antakalnio kapinėse Rusijos ambasadorius pridūrė, kad lietuvių puoselėjama Vanago istorija yra mitas, kurį Rusija bandys išaiškinti.
„Tokia nervinga lietuviškos medijos, Užsienio reikalų ministerijos reakcija. Aš tikiuosi, kad jie turbūt supranta, kad mitas apie Vanagą labai rimtas. Jis mus priverčia dar rimčiau užsiimti Vanago istorija ir miško broliais, ir mes tuo užsiimsime. Kelsime naujus faktus, dokumentus, juos viešinsime ir aiškinsimės“, – kalbėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
Po to, kai Rusija pradėjo piktintis A. Ramanausko-Vanago paminklu, Lietuva pasikvietė Rusijos ambasados atstovus ir paragino juos atidžiau studijuoti istoriją.
„Daugybė ekspertų ir archyviniai duomenys tikrai nesuteikia jokių galimybių kaltinti vanagą nei holokaustu, nei kolaboravimu su naciais. Vanagas yra mūsų didvyris ir tuo viskas pasakyta“, – sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tačiau tuo istorija nesibaigė. Tarpvalstybiniu konfliktu susidomėjo britų transliuotojas BBC, jis savo portale paskelbė straipsnį, kurio pavadinime Vanagas vadinamas kolaborantu. Britai remiasi Simono Wiesenthalio centro žydų istoriko, „nacių medžiotojo“ Efraimo Zuroffo teiginiais.
„Nekyla jokių abejonių, kad Ramanauskas-Vanagas vadovavo grupei kovotojų Druskininkuose, kuri pirmosiomis Nacių invazijos savaitėmis persekiojo žydus, kurie gyveno toje vietoje“, – tikino E. Zuroffas.
Nors nėra jokių įrodymų, kad A. Ramanauskas-Vanagas žudė žydus, E. Zuroffas pasakoja, kad statyti jam paminklo negalima.
„Lietuva nori tuos žmones, kurie kovojo su sovietais, paversti nacionaliniais didvyriais. Aš tą suprantu, bet yra problema. Jeigu žmogus kolaboravo su naciais, o mes žinome, kad toks kolaboravimas privedė prie žydų bendruomenių sunaikinimo, toks žmogus neturėtų būti nacionalinis didvyris“, – pabrėžė istorikas.
Tuo metu Lietuvos istorikai aiškina, kad E. Zuroffas savaip interpretuoja istoriją. Partizanų vadas esą ne persekiojo žydus, o tiesiog susaugojo namus ir parduotuves.
„Jeigu žmogus pasiima ginklą ir mėginą saugoti turtą nuo okupantų, jis nėra kolaborantas. Juo labiau, kad ta jo misija truko labai trumpai“, – kalbėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas.
A. Anušauskas net nusiuntė E. Zuroffui knygą, kurioje smulkiai išdėstyta visa A. Ramanausko-Vanago istorija.
„Nusiunčiau knygą Zuroffui, kad jis pasiskaitytų. Tikrai nėra sudėtinga su jų biudžetu išsiversti 5-is puslapius ir perskaityti istoriją, kuri yra pagrįsta konkrečiais šaltiniais, o ne manymu, kad taip galėjo būti, nes aš taip manau“, – tikino A. Anušauskas.
Anot politikos apžvalgininkų, BBC publikacijas, kuriose cituojamas E. Zuroffas, galima laikyti dovana Rusijai.
„Iškyla klausimas apie žurnalistinį objektyvumą. Kai yra kokie Donbaso reikalai, kažkaip BBC sugeba patiekti, kad tai yra kažkokie kovotojai ir neva čia jų nuomonė yra, ne Rusijos, o čia kažkokie vietiniai kovotojai. Kai yra Zuroffo nuomonė, kažkodėl pono Anušausko kas nors nekalbina, o kalbina tik Zurofą. Čia yra problema“, – nuomonę išsakė politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Užsienio reikalų ministerija taip pat kreipėsi ir britų transliuotojus, kurie, anot Lino Linkevičiaus, ne visada cituoja pačius objektyviausius šaltinius.
Visas BBC publikuotas tekstas pavadinimu: „Lietuvos paminklas „nacių bendražygiui“ skatina diplomatinį ginčą".
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernai spalį Lietuva valstybinėmis laidotuvėmis pagerbė su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą.
Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Po kelerių slapstymosi metų A. Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę. Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
2018-ieji buvo paskelbti A. Ramanausko-Vanago metais Lietuvoje.
