marius laurinavičius

Vilija Blinkevičiūtė pasirinko ramų ir sotų Europos Parlamentą, o premjero kėdę siūlo Gintautui Paluckui. Vertinimai negailestingi – pavogti rinkimai, didžiausia politinė apgaulė istorijoje. Kaip tokį žingsnį įvertins rinkėjai ir kaip tai paveiks būsimos valdžios reputaciją? Kokių pokyčių politiniame lauke tikėtis po šių rinkimų rezultatų? Apie visa tai – šįvakar 19.30 val. „Specialioje diskusijų laidoje“ savo įžvalgomis dalinsis politikos apžvalgininkai ir ekspertai.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė – it rakštis Kremliui. Rusų propagandistai nenuilsdami deda į šuns dienas mūsų šalies sprendimus atsisakyti rusiškos energijos. Pastaruoju metu taikinyje būsimas atsijungimas nuo vadinamojo BRELL žiedo – vienos elektros tiekimo sistemos, kurioje yra Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija, o pagrindiniai valdymo pultai Maskvoje.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius, vėliau tapęs pranešėju, teigia, kad dirbdamas žvalgyboje buvo gavęs savo vadovų nurodymų surinkti slaptos informacijos apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui. „2017–2018 metais iš VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio keletą kartų esu gavęs pavedimą surinkti bei jiems pateikti įslaptintą informaciją, kuri vėliau būtų perduota M. Laurinavičiui.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje smarkiai sumažėjo tolerancija viskam, kas susiję su šalimi-agresore. Iš valstybės ir ES pusės – kalnas sankcijų už sąsajas su Rusijos karo mašina. Iš įmonių – kiek leidžia sąlygos ir liepia sąžinė – kapitalo evakuacija iš Rusijos. Iš gyventojų pusės – atsiribojimas nuo rusiškų produktų ir blogos karmos taškai įmonėms, kurios vis dar vykdo verslą Rusijoje. Tačiau toks sąmoningumas aplankė ne visus.

Prezidentas vis dar delsia paskirti konservatorių Lauryną Kasčiūną naujuoju krašto apsaugos ministru. Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas dar tikslinsis su STT pareigūnais apie kandidatą, mat pats L. Kasčiūnas pirmadienio ryte buvo iškviestas į apklausą.

Valdžios koridoriuose – keršto ir sąskaitų už senas nuoskaudas suvedinėjimo metas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neslepia, kad pasitaikė labai gera proga atkeršyti be penkių minučių naujam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui. Už tai, kad Seimo salėje spausdavo ne tuos mygtukus, kai vyko balsavimai narkotikų dekriminalizavimo ar partnerytės klausimais. Dėl to Aušrinė sako „ne“ kandidatui į ministrus L. Kasčiūnui.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Ką reiškia šie įvykiai? Kaip toliau jie klostysis? Ar tai gali paveikti karo Ukrainoje eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius trečiadienį paviešino, kad Pranešėjas yra Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Gailius. Kaip tai keičia šią plačiai aptarinėjamą istoriją? Ir kokią įtaką ši istorija turės Valstybės saugumo departamentui (VSD). Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir buvęs VSD vadovas Gediminas Grina. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Įsiplieskus skandalui dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamų faktų – pirmoji knygos autoriaus Dovydo Pancerovo ir apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus akistata. Pastarasis dar anksčiau šiandien atskleidė Pranešėjo tapatybę ir pateikė visiškai priešingą įvykių versiją. TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ eteryje D. Pancerovas atsakė į M. Laurinavičiaus teiginius.

Trečiadienį apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui paviešinus, kas iš tiesų yra knygoje apie Gitaną Nausėdą minimas Pranešėjas, sureagavo leidinio autoriai žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė. Anot jų, tokio pareiškimo reikėjo tikėtis ir laukti. Knygos autoriai feisbuke paskelbė ilgą atsakymą į M. Laurinavičiaus išsakytus teiginius.

Apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui paviešinus, kad garsusis Pranešėjas iš Valstybės saugumo departamento šiuo metu dirba sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju, pats ministras teigia, kad į darbą Tomą Gailių priėmė net keletą kartų išgirdęs šio asmens pavardę, kaip galinčio dirbti antikorupcijos politikos srityje.

Politikos analitikas Marius Laurinavičius atskleidžia, kad pranešėjas, kuris suteikė informacijos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“ autoriams dabar darbuojasi Sveikatos apsaugos ministerijoje, o jo pateikta įvykių versija nebūtinai yra teisinga. Marius Laurinavičius šį tekstą publikavo savo „Substack“ kanale. Autorius leido žiniasklaidai publikuoti šį tekstą.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Naujausias tyrimas rodo, kad rusų tautine mažuma lietuviai nepasitiki ir vis daugiau apklaustųjų pasisako prieš gyvenimą jų kaimynystėje. Tačiau, ar šie nuogąstavimai pagrįsti? Vienos tautybės kaltinimas, kolektyvinės atsakomybės siekimas yra labai pavojingas reiškinys, įsitikinę tv3.lt kalbinti ekspertai. Jų teigimu, egzistuoja ir gerųjų rusų, aktyviai smerkiančių režimą.

Naujas akibrokštas – Baltarusijoje laukiant Putino vizito, Minsko scenoje uždainavo pasaulinio lygio lietuvių operos solistas Vaidas Vyšniauskas. Dar prieš kelias dienas skundęsis negaunantis vaidmenų Lietuvoje, pirmadienį savo sprendimo dainuoti Lukošenkos pakalikams jis nekomentuoja. Kultūros ministras sako nesuvokiantis Vyšniausko sprendimo pasirodyti Lukašenkos režimui ir mano, kad didžiausia bausmė solistui, kai tautiečiai Lietuvoje nebekvies jo dainuoti į koncertus.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pėdsakai veda į Lietuvą. Čia leidimą gyventi yra įgijusi buvusi jo meilužė Jelena, o Lietuvos pilietybę – nesantuokinė S. Šoigu dukra. Su buvusia S. Šoigu mylimąja susituokęs lietuvių verslininkas staiga praturtėjo ir gavo rusišką pasą, kas turėtų reikšti prarastą Lietuvos pilietybę.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

Pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, visų Vakarų valstybių žvilgsniai nukrypo į Rusiją. Manoma, kad sprogimų kaltininkė tikriausiai ir yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį lydi skandalas. Savaitgalį jis susitiko su Vilniuje apsilankiusiu Rusijos ideologo Aleksandro Dugino bendražygiu, nacionalbolševikų organizacijos „Falanga“ lyderiu Bartošu Bekieriu.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau vis daugiau ekspertų teigia, kad tai galėjo būti vidinių konfliktų pasekmė ir signalas kritiškam Duginui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad Rusija gali į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes per Lietuvos teritoriją geležinkeliu, bet ne vilkikais. Po šios žinios iš karto pasipylė kritika Lietuvos valdantiesiems. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visą situaciją pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“, o politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius – EK kapituliacija Lietuvos interesų sąskaita.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija trečiadienį pateikė išaiškinimą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais. Taip pat turi būti stebima, ar tranzitu gabenamų prekių kiekiai atitinka pastarųjų trejų metų vidurkį.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Pastaruoju metu kiekvienas Vladimiro Putino pasirodymas viešumoje tampa jo blogėjančios išvaizdos ir galimos sunkios ligos apkalbų objektu. Įvairūs viso pasaulio leidiniai ir analitikai spėlioja ar Rusijos prezidentas serga sunkia onkologine liga ir kas po Putino mirties bus jo įpėdinis? Kokia ateitis laukia Kremliaus režimo, svarstė laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai.

Putino propaganda gegužės 9-ąją išnaudoja savo imperializmui skleisti ir pateisinti kitų šalių būsimas okupacijas. Esą jie gina savo istorines žemes, tačiau patys istoriją klastoja nė nedvejodami. Kokie tikrieji gegužės 9-osios mitai ir kiek rusai už pergalę prieš Hitlerį skolingi amerikiečiams, papasakojo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Rusija ištraukė naują šantažo kortą ir imasi dujų tiekimo stabdymo – „Gazprom“ paskelbė nutraukiantis dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, tačiau ekspertai sako, kad toks žingsnis nukreiptas ne prieš šias šalis. Naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ metu buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad tai įspėjimas didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų turinčiai Vokietijai.

Zbignevo Jedinskio pasisakymai „Facebook“ sukėlė nemažą audrą, jais patenkintas nebuvo ir Marius Laurinavičius, kuris tiesioginio eterio metu susiginčijo su kolegą bandžiusiu apginti Zbignievu Maciejevskiu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas teigė, kad LLRA–KŠS yra prokremliška partija. Kadangi šios partijos narys nesutiko su tokiais M. Laurinavičiaus teiginiais, tiesioginio eterio metu jie susikirto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ketvirtą savaitę tęsia kruvinus išpuolius prieš Ukrainą. Nuo pat karo pradžios tam didelį palaikymą išreiškęs Baltarusijos režimas ir toliau talkina agresorei – Ukrainos miestai raketomis atakuojami iš jos teritorijos. Visgi karo nuostolius patirianti Rusija tikisi ne tik jos, bet ir Kinijos režimo pagalbos – prašo tiekti karo techniką, maisto davinius.

Istorija yra linkusi kartotis. Sunku tuo patikėti, bet tai ką matome pastarąjį dešimtmetį, labai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai nuolaidžiaudami Hitleriui Vakarai bandė išvengti karo, kol galiausiai paaukoję keletą valstybių, vis tiek turėjo stoti į kovą. O istoriją mėgstantis Putinas atrodo viską kopijuoja nuo Hitlerio – pradedant propaganda ir kitų tautų niekinimu. Vladimiro Putino panašumus su kitais diktatoriais apžvelgė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Lietuva pernai tapo tarsi rakštis užpakalyje dviem autoritarinėms supergalioms – Kinijai ir Rusijai. Pastarajai dėl principingos Lietuvos pozicijos Ukrainos gynybos ir vakarietiškos krypties klausimuose, o Pekinui kaip nykštukinė valstybė, išdrįsusi padaryti tai, ko iki šiol nedarė daugelis valstybių – atidarė Taivano atstovybę ir ėmė atvirai kalbėti apie pavojingą Kinijos ekonominę įtaką Europai.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

Nuo pirmadienio prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susitelkė keli tūkstančiai neteisėtų migrantų. Jie ten įkūrė stovyklą ir bando pralaužti sieną. Prie Lietuvos sienos taip pat jau telkiasi tūkstantinė migrantų minia. Ar jie šturmuos Lietuvos sieną? Kuo šiais veiksmais siekia Aliaksandras Lukašenka? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.

Nesikalbėdama su savivaldomis ir įsibaiminusiais Lietuvos gyventojais valdžia kelia įtampą šalies viduje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė buvęs premjeras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą įsibaiminę lietuviai ima protestuoti ir priešinasi valdžios veiksmams iš nežinojimo ir nesuvokimo. Lietuvoje dažnėja neramumai dėl vienoje ar kitoje vietoje planuojamo kurti migrantų laikinojo apsistojimo miestelio.

Lietuvoje dažnėja neramumai dėl vienoje ar kitoje vietoje planuojamo kurti migrantų laikinojo apsistojimo miestelio. Pirma protestavo Dieveniškių gyventojai, kurie įvažiavimą prie migrantų apgyvendinimo vietos blokavo ir traktoriais, vėliau protestai persikėlė prie Rūdninkų poligono.

Trečiadienį Ženevoje įvyko ilgai lauktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Nors Bidenas prieš tai Putiną išvadino žudiku ir kalbėjo apie raudonąsias linijas, po susitikimo Baltųjų rūmų šeimininkas tikino, kad mato galimybių santykių su Rusija gerėjimui, o apie Baltarusijos situacijos sprendimą mąsto panašiai, kaip Putinas.

Kviečiame pažiūrėti, kaip atrodė neformalių Lukašenkos ir Putino derybų diena. Pasiplaukiojimas jachta, vaišėmis nuklotas stalas, delfinai ir 500 milijonų dolerių paramos tiesiai į „batkos“ kišenę. Ir tai Lukašenkai yra daug geriau nei Europos Sąjungos Baltarusiai siūlomi 3 mlrd. eurų. Tiesa, su viena sąlyga – diktatorius turi palikti postą. Kaip tarė, taip ir padarė. Vladimiras Putinas Sočyje apsilankiusiam Aliaksandrui Lukašenkai iš tiesų suorganizavo pasiplaukiojimą Juodojoje jūroje.

Lukašenkos režimo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas į pasaulio dėmesio centrą iškėlė ir Lietuvą. Apie mūsų valstybę žinios sklido po visą pasaulį. Didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės savo eterio laiką skyrė tiek mūsų prezidentui, tiek ir premjerei bei ministrams. Ekspertai sako, kad dėl šio incidento Lietuva sugebėjo išlošti įvaizdžio prasme, Lietuva vadinta net laisvo pasaulio lydere.