Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Nors karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei 10 mėnesių, tačiau Ukraina tik dabar išgirdo Vakarų valstybių pažadus, kad Rusijos agresijai atremti ukrainiečiai gaus vakarietiškų kovos mašinų. Todėl tikimasi, kad Vokietijoje pagamintos pėstininkų kovos mašinos „Marder“, JAV tankai „Bradley“ ir Prancūzijos pažadėtos šarvuotos kovinės transporto priemonės gali pagaliau atleisti Vakarų užtrauktus stabdžius netiekti Ukrainai Vakaruose pagamintos ginkluotės.
„Labai gerai, kad pradėtos tiekti kovinės mašinos – ir amerikiečiai svarsto, ir prancūzai. Bet Zelenskis aiškiai sako: duokite tankų, nes tai yra galimybė atkovoti tas teritorijas. Jeigu jie nebus suteikti, tai kiekvienas gali pagalvoti, kad galbūt Vakarai nori tokios pusiau deokupuotos Ukrainos“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Tačiau Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis stebisi, kodėl Ukrainai gyvybiškai reikalinga ginkluotė ir kita parama ukrainiečius pasiekia tik po mėnesių mėnesius trunkančių svarstymų ir abejonių.
„Aiškiai yra teroristinė valstybė ir ji atvirai vykdo teroristinę žudymo ir naikinimo politiką. O tas demokratinis pasaulis pasirinko stebėtojo vaidmenį, kuris palaiko auką, užjaučia, padeda gintis, bet ne tiek, kad užbaigtų šitą siaubą“, – kritikos Vakarams negailėjo V. Landsbergis.
Norint įveikti Rusiją ir išvyti ją iš Ukrainos reikia ne tik prieš 50 metų pagamintų kovinių mašinų, bet ir šių dienų ginkluotės, kuri paspartintų Rusijos agoniją ir pabaigtų karą.
„Daug kas priklausys nuo Vakarų paramos. O kaip ukrainiečiai dažnai taip liūdnai ironiškai pastebi, Vakarų parama dažiausiai kokias dviem mėnesiais vėluoja, o tie du mėnesiai kainuoja šimtus ir tūkstančius gyvybių“, – sakė Ž. Pavilionis.
Viena iš priežasčių, kuri vilkina spartesnę pagalbą Ukrainai, yra ta, kad kai kuriose Vakarų šalyse iki šiol neapsispręsta, kokia turi būti karo Ukrainoje pabaiga.
„Jie yra apsisprendę, kad Rusija neturi laimėti. Bet ar Vakarai yra apsisprendę, kad Rusija turi pralaimėti? Čia yra didysis klausimas. Aš manyčiau, kad dar nėra apsisprendę iki galo. Rusija bet kokiu atveju turės galimybę atkurti visus savo pajėgumus ir toliau kelti grėsmę“, – kalbėjo Kremliaus režimo analitikas Marius Laurinavičius.
Jei Ukraina laimės, bijoma Rusijoje galinčio kilti politinio chaoso ir neapibrėžtumo. Nes Rusija – branduolinė valstybė, turinti didžiausią pasaulyje masinio naikinimo ginklų arsenalą.
„Kokios Rusijos? Baisios Rusijos, kaip valstybės, kad nebūtų, tai būtų geriau. Ne, ne, ne, tegul ji būna, kad ir pati baisiausia, kad ji tik būtų – taigi čia yra nesąmonė. Bet jie nenueina toliau iki galutinio atsakymo – ar jums tinka bet kokia Rusija? Fašistinė Rusija su branduoliniu ginklu? Su genocidiniu nusitekimu prieš kaimynus, kad juos galima išnaikinti? Reikia norėti kitokios Rusijos. Bet tam, kad galėtų būti kitokia Rusija, tai šita Rusija turi būti sutriuškinta“, – tikino V. Landsbergis.
Kiti noro palaikyti kontaktą su teroristiniu Putino režimu motyvai glūdi istorinėje geopolitinėje pasąmonėje.
„Kokioje nors golistinėje Prancūzijos mintyje Rusija yra Europos žemyno dalis, ji išnykti negali ir tada jiems labai sunku toje politinėje mintyje priimti Rusijos pralaimėjimą. Iš to mes dažnai juokiamės, bet iš to gimsta Macrono pareiškimai apie būtinybę suteikti Rusijai saugumo garantijas. Čia yra gilūs mąstymo dalykai“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Rusija Macronui, Scholzui ir jų pirmtakams daugelį metų buvo valstybė, su kuria reikia kalbėtis, vesti derybas ir garantuoti jai pagarbią vietą prie Europos geopolitinių reikalų stalo.
„Vakarai toje postmodernistinėje politikoje nebelabai patys supranta, kad kartais nėra kitos išeities, kaip tik priešą sutriuškinti. Jie vis dar tiki kažkokiomis susitarimo galimybėmis, jie nenori pripažinti, kad Putinas yra toks pat blogis, kaip ir Hitleris“, – sakė analitikas.
Kita priežastis, kodėl Vakarų valstybės delsia suteikti visą būtiną karinę paramą – tai pačių ginklų trūkumas.
„Norint užsukti paramą iš naujo, be jokios abejonės reikia užsukti visą Vakarų gynybos pramonę. Pastatyti ją ant naujų bėgių – ne ant taikos meto bėgių, o ant pasirengimo duoti atkirtį agresoriams. Čia yra labai didelis iššūkis, tai nėra taip paprasta padaryti“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Daugelio NATO šalių ginklų sandėliai ilgus metus buvo pildomi tik amžinos taikos sąlygomis, nesitikint, kad Europoje kada nors gali kilti toks baisus karas, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tačiau, kaip sakoma: nori taikos – ruoškis karui.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
