vakarai

Kinijos valstybinė saugumo agentūra trečiadienį perspėjo studentus, turinčius prieigą prie konfidencialios informacijos, neįsimylėti „gražių vyrų“ ar „gražių moterų“, galinčių sugundyti juos šnipinėti užsienio valstybėms. Pekino valstybės saugumo ministerija nuo pernai, kai atidarė „WeChat“ paskyrą, reklamuoja teiginius, kad užsienio šnipai stengiasi suvilioti lojalius kinus išduoti savo šalį – dažnai baisiais ir neįprastais būdais.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) aukšto rango pareigūnas „Bankiras“ ir jo vyrai jau daugiau nei dvejus metus bando atremti Rusijos puolimus Ukrainos fronto linijose. Tačiau tik dabar jie pagaliau gali smogti ten, iš kur kyla tikrasis pavojus: Rusijos teritorijoje.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pagrasino Vakarams, kad jie, „leisdami“ Ukrainai naudoti raketas ir ginklus smogti Rusijai, žaidžia su ugnimi ir kad Maskva nepaliks tokių veiksmų be atsako, praneša „Reuters“. Pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad už pastarojo meto atakų virtinės įžvelgia Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos ranką, ir kaltino Vašingtoną ir Londoną eskaluojant konfliktą, leidžiant Ukrainai prieš Rusijos taikinius naudoti jų tiekiamas tolimojo...

Pergalę NBA dvikovoje iškovojo Denverio „Nuggets“ (56/24) ekipa. Michaelo Malone'o auklėtiniai savo sirgalių akivaizdoje 116:107 (26:28, 23:24, 34:28, 33:27) nugalėjo Minesotos „Timberwolves“ (55/25) komandą. Denverio ekipa po šios pergalės Vakarų konferencijoje pakilo į pirmąją vietą. Nugalėtojus į priekį vedė žvėriškai žaidęs Nikola Jokičius. Jis per 38 žaidimo minutes surinko 41 tašką (14/18 dvit., 2/2 trit., 7/12 baud.

Vakarų kompanijų priverstinio pasitraukimo iš Rusijos nuo karo Ukrainoje pradžios nuostoliai viršijo 107 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 99 mlrd. eurų), skelbia „Reuters“, išanalizavusi šių bendrovių finansines ataskaitas. Agentūra pažymi, kad, palyginti su ankstesne, pernai rugpjūtį atlikta analize, finansiniai nuostoliai, apimantys nurašymus bei negautas pajamas, išaugo beveik trečdaliu.

Karui Ukrainoje tęsiantis, vis aštrėja kalbos apie galimą pavojų Lietuvai ar net visiems Vakarams. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad grėsmė išliks tol, kol Vakarai galutinai nesupras, kad ji reali, tačiau tai, deja, gali įvykti tik tada, kai patys „gausime tiesiai į akį“. Apie tai V. Landsbergis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Visai šalia siaučiant karui, kovos, regis, vyksta ir mūsų šalies viduje. Tiesa, politinės.

Minėdami antrąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vakarai turėtų konfiskuoti Rusijos centrinio banko 350 mlrd. dolerių užsienio aktyvų. Tai turėtų didžiulę simbolinę ir praktinę naudą, nes pakeltų Ukrainos kovinę dvasią, pademonstruotų vienybę, nubaustų Rusiją ir papildytų sparčiai tuštėjantį Kyjivo iždą. Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį reporteriams sakė, jog Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo, kad ji galėtų įveikti Rusiją. „Europos Sąjunga dabar Ukrainai duoda net daugiau nei JAV, nors JAV niekas negali pranokti kalbant apie karinę pagalbą“, – sakė ministras.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa sako, kad Ukraina karą laimėtų greičiau, jei gautų leidimą šaudyti į Rusiją Vakarų ginklais. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorei Deborah Haynes. Neižpapa mano, kad karo eiga būtų buvusi kitokia Anot jo, Ukraina greičiau laimėtų karą, jei gautų leidimą šaudyti Vakarų ginklais į Rusijos gilumoje esančius taikinius.

Vakarams turi rūpėti savo pačių saugumas, o ne Rusijos ateitis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vis garsiau girdžiu susirūpinimą Rusijos ateitimi, tačiau ji pati turi išspręsti savo problemas, o Vakarams, tarptautinei bendruomenei turi rūpėti mūsų pačių saugumo sustiprinimas ir greita Ukrainos pergalė“, – ketvirtadienį sakė Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas.

 Po to, kai Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės atakavo Irano remiamus hučių sukilėlius Jemene, vienas Irako pareigūnas apkaltino Vakarus plečiant konfliktą ir kurstant įtampą regione. Vakarai vis kalba apie tai, kad būtina ginti „žmogaus ir gyvūnų teises“, tačiau tai yra veidmainystė, nes akivaizdu, kad jiems nerupi Palestinos moterys, vaikai ir civiliai Gazoje, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše rašė Irako ministro pirmininko patarėjas politikos klausimais Fadi al-Shamri.

Sekmadienį Niujorke (JAV) baigėsi prestižinis „Didžiojo kirčio“ serijos „US Open“ vyrų teniso turnyras, kurio finale serbas Novakas Džokovičius (ATP-2) per 3 val. 17 min. 6:3, 7:6 (7:5), 6:3 nugalėjo Daniilą Medvedevą (ATP-3) ir iškovojo jau 24-ą „Didžiojo kirčio“ trofėjų karjeroje. Su šiuo titulu N.Džokovičius pavijo Margaret Court ir yra daugiausiai „Didžiojo kirčio“ vienetų varžybų titulų iškovoję žaidėjai teniso istorijoje.

Kodėl Ukrainos kontrpuolimas – lėtesnis, nei tikėtasi? Ekspertai sako, kad Ukrainos pasiekimai fronte tokie, kokia Vakarų parama – per menka ir šalį pasiekianti per vėlai. Ar Lietuvos parama neapsiriboja tik žodžiais? Ar mūsų pačių investicijos į saugumą – taiklios? Ar brangiausias visų laikų pirkinys turi būti tankai? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų pokalbyje su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Lietuvoje ilgalaikis planavimas nebuvo pati didžiausia stiprybė. Mūsų šalis labai aiškiai žinojo, ko nori, kai buvo stojama į Europos Sąjungą ir NATO, bet paskui prasidėjo mėtymasis tai į vieną, tai į kitą pusę. Paskui buvo pradėta suvokti, kad būtų gerai pasitvirtinti Lietuvos ateities viziją bent keliems dešimtmečiams į priekį, mat sakoma, kad geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu. „Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas. „Šios dvi sąvokos.

Karas, šiuo metu vykstantis tarp Rusijos ir Ukrainos, prasidėjo 2014 m. Jis prasidėjo nuo Rusijos ir Ukrainos nesutarimo, kur link turi sukti Ukraina. Šis klausimas buvo toks svarbus Maskvai, kad ji rizikavo savo santykiais su Vakarais aneksuodama Krymą ir įsiverždama į Rytų Ukrainą.  2022 metais Rusija išplėtė karą ir tai virto žemės drebėjimu Europai.

Eina 16-as Rusijos karo prieš Ukrainą mėnuo. Profesorius Vytautas Landsbergis yra sunerimęs dėl to, kaip šis karas vadinamas Vakaruose ir skatina Rusiją pagaliau pasisakyti, ji yra Vladimiras Putinas, ar ne.  Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytautu Landsbergiu.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.   Už Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas – kitą savaitę.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Seimo narys Matas Maldeikis sako, kad Taivano atgavimas Kinijai būtų simbolinis žingsnis link pasaulyje žaidimo taisykles diktuojančios imperijos atkūrimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai.  Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S. Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažįsta, kad sankcijos gali pakenkti Rusijos ekonomikai, rašo „Sky news“. Jis šiandien pirmininkavo susitikimui su vyriausybės pareigūnais. Iki šiol Kremliaus vadovas ne kartą aiškino, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai nepadarė didelės žalos ir teigė, kad Vakarams esą nepavyko pasiekti savo tikslų. Vis dėlto trečiadienį jis pripažino, kad Vakarų įvestos priemonės gali turėti tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos konfrontacija su Vakarais tikriausiai truks ilgai, nes Maskvos karinė intervencija Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. „Jei kalbėsime apie karą plačiąja prasme: konfrontaciją su Vakarų šalimis, hibridinį karą... tai tęsis ilgai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Viena galingiausių žmogaus paskatų yra pagieža. Jei kada nors buvote pažemintas, gali būti, kad pyktį dėl to jausite visą likusį gyvenimą. Ji gali formuoti tiek jūsų bendravimą kasdieniame gyvenime, tiek jūsų politiką ir pasaulėžiūrą. Tai daug ką paaiškina apie rusų, o ypač jų prezidento Vladimiro Putino, elgesį karo Ukrainoje metu. Bent jau tokią tezę išsakė rusų sociologas Grigorijus Judinas – vienas iš nedaugelio, numačiusių neišprovokuotą V. Putino ataką prieš Ukrainą.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino žodžiai apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra „informacinė operacija“, tolima tikrovei, pareiškė Karo studijų institutas (ISW), rašo „BBC Russian“. Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandu Lukašenka susitarė dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Jis taip pat pareiškė, kad iki 2023-ųjų pabaigos šalyje bus pagaminta daugiau kaip 1 500 tankų.

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Vakarus kurstant ilgus „konfrontacijos metus“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, aljansui AUKUS sudarius susitarimą dėl atominių povandeninių laivų. „Anglosaksiškasis pasaulis, kurdamas tokias struktūras kaip AUKUS ir plėsdamas NATO karinę infrastruktūrą į Aziją, daro rimtą pareiškimą dėl daugelio konfrontacijos metų“ regione, per televiziją pareiškė S. Lavrovas.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) iki 2030 metų planuojant visiškai integruotis į Vakarų Europos transporto sistemą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šio sektoriaus integracija į Vakarus yra vienas svarbiausių Lietuvos tikslų. „Jeigu pažvelgtume į visą mūsų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, Lietuva yra pilnai politiškai integruota Vakarų dalyvė. Lygiai taip pat Lietuva su euro įvedimu kažkada baigė savo finansinę integraciją.

Vakarų valstybės nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, tačiau karinės pramonės ištekliai po truputį senka. Ar Vakarai pajėgs Ukrainai tiekti visą reikiamą amuniciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Ukrainiečiams reikia daug šaudmenų, patrankų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje. „Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

Praėjus daugiau nei metams po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Kinija paskelbė 12 punktų taikos planą, kuris pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija planuoja apginkluoti Rusiją. Anot tarptautinio saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, Kinija tokiu būdu siekia parodyti, kad yra neutrali šiame konflikte, bei jį įšaldyti, nes jis nukreipia Vakarų akis nuo situacijos Taivane.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių proga kyla klausimas: ar šis karas negali baigtis taip, kaip baigėsi 2014 m. Rusijos įvykdyta dalies Ukrainos okupacija? Vakarai tada pademonstravo susirūpinimą, bet prisitaikė prie to, kas įvyko, nors tarptautinė teisė buvo sutrypta.  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Vakarų valstybės, teikdamos pagalbą Ukrainai, efektyviai išnaudojo savo galimybes, tačiau trūksta greičio įgyvendinant priimtus sprendimus, sako Miucheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio.

Penkių Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Izraelio vyriausybės sprendimas tęsti nausėdijų statybas jiems kelia didelį nerimą. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sakė: „Griežtai nepritariame šiems vienašališkiems veiksmams, kurie tik didins įtampą tarp izraeliečių ir palestiniečių ir pakenks pastangoms derybomis pasiekti dviejų valstybių sprendimą.

Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją reikštų ne tik visų rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimą, bet ir užtikrinimą, kad Rusija daugiau Ukrainos nebepuls, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:49 | Ukrainiečiai numušė „Wagner“ lėktuvą Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN.

Per ateinančius šešis mėnesius įvyks daug tragedijų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęs kovą už savo valstybę, o Ukrainos civiliai ir toliau tvers kasdienes Rusijos atakas. Žus tūkstančiai nepakankamai aprūpintų ir prastai vadovaujamų Rusijos karių ir taip bus sunaikinti likę šios šalies koviniai pajėgumai. Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabo vado, generolo Marko Milley‘aus, Rusijos kariuomenė jau skaičiuoja „daug daugiau nei 100 000 mirčių ir sužeidimų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad okupantai degina savo karių kūnus, kad nuslėptų patiriamus nuostolius, skelbia UNIAN.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Berdjanske Ukrainos naikintuvai atakavo rusų laikinai perimtą aerodromą  Vakar Ukrainos naikintuvai laikinai okupuotame Berdjanske atakavo aerodromą, skelbia „Ukrinform“.  Apie tai pranešė Berdjansko miesto karinė administracija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę dieną surengė galingus smūgius prieš okupantus. Pranešama, kad kariai daugiau nei dvi dešimtis kartų smogė į rusų personalo ir technikos koncentracijos zonas, taip pat surengė tris smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:54 | Stoltenbergas: NATO šalys Ukrainai jau suteikė pagalbos už 120 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad šiuo metu valstybės tarnybos didžiausią dėmesį skiria tam, ką ruošia okupantai. Pasak Ukrainos prezidento, apie tai jis kalbėjosi su kariškiais ir žvalgybos vadovu.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus ir nekarinius taikinius, perkėlė savo karą Ukrainoje į „kitą pakopą“. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino taip pat kritikavo Maskvą už tai, kad ji išprovokavo Vokietiją ir Jungtines Valstijas siųsti Ukrainai modernius tankus.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą. „Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu trečiadienį palygino su nacių lyderio Adolfo Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu. S. Lavrovas, dėl kurio komentarų apie A. Hitlerį ir žydus pernai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė retą atsiprašymą, naujausią pastabą išsakė savo metinėje spaudos konferencijoje. „Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, kad Vakarai turi atsiprašyti Ukrainos už tai, kai abejojo jos valstybės tikrumu ir tvirtumu. „Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite“, – per Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.