vakarai

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“. „NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC. „Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

JAV žvalgybos duomenys rodo, kad per potencialų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą būtų taikoma itin brutali strategija bet kokiam civilių gyventojų priešinimuisi „sutriuškinti“, pirmadienį sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį. „Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos. „Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – po derybų Kremliuje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė V. Putinas.

Vakarų šalims nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai rengiasi vykti į šią šalį, pirmadienį pranešė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Mes su kolegomis iš Baltijos valstybių esame preliminariai sutarę, vyksta dar tvirtinimas, dėl mūsų galimo vizito (į Ukrainą – BNS) artimiausiu metu“, – nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Landsbergis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad kai kurios Vakarų šalys, įskaitant JAV, padarė klaidą, kai dėl Rusijos puolimo grėsmės nusprendė perkelti savo diplomatus iš Kijevo. „Tai, kad kai kurios ambasados – na, tai jų sprendimas – keliasi į Ukrainos vakarus, yra didelė klaida“, – sakė jis, kelioms užsienio misijoms atidarius biurus Lvivo mieste. „Nes nėra Vakarų Ukrainos; yra Ukraina, ji ištisa.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra „šansas“ susitarti su Vakarais dėl saugumo. Šis pareiškimas galbūt žymi Maskvos ketinimus nusileisti ir sumažinti įtampą, kilus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus pagilinus Rusijos ir Ukrainos krizę bei išsakė kritikos JAV vadovo Joe Bideno pozicijai šiuo klausimu, rodo penktadienį turkų žiniasklaidos paskelbti šalies lyderio komentarai. „Deja, Vakarai iki šiol neįnešė jokio indėlio, kad ši krizė būtų išspręsta. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogina padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skridusiems kartu su juo iš Ukrainos.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, BNS patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė šalių, kurioms taiko maisto produktų embargą, įvestą reaguojant į Vakarų šalių sankcijas, sąrašą, į jį įtraukdama Lichtenšteiną ir Serbiją. Anksčiau į šį sąrašą jau įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kelti „paniką“ dėl Rusijos karių telkimo jo šalies pasienyje ir perspėjo, kad didžiausia grėsmė Ukrainai tebėra vidinė „destabilizacija“, Vakarams įspėjant apie galimą Maskvos invaziją. „Mums nereikia šios panikos“, – Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje užsienio žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.

Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš Ukrainą, Lietuvos verslas sako, kad kilus konfliktui, nukentėtų Lietuvos prekyba, darbo rinka. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tikėtina, kad daugiausiai problemų būtų dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Ukrainą ir Turkiją.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.

Rusijai gresia sunkesnės nei kada nors anksčiau Vakarų sankcijos, jei ji įsiverš į Ukrainą, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sąjungininkių lyderiams surengus derybas dėl Maskvos keliamos grėsmės. Informuodamas parlamentą po vėlai pirmadienį įvykusio JAV ir jų sąjungininkių Europoje pokalbio vaizdo ryšiu, B. Johnsonas dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl įsiveržimo tikėtino poveikio.

Per savo pirmą nuo sugrįžimo į valdžią vizitą Europoje Talibanas pirmadienį Osle surengė derybas su Vakarų diplomatais dėl humanitarinės krizės Afganistane ir pareiškė, kad šis susitikimas „pats savaime yra pasiekimas“. Tarptautinė bendrija reikalauja, kad Talibanas gerbtų žmogaus teises, ir sako, jog tik tada bus galima atnaujinti pagalbos teikimą Afganistanui, kur badas gresia daugiau kaip pusei gyventojų.

Ali ir jo bendražygiai turėjo praleisti kelias savaites pasienio zonoje, kol galėjo pateikti prieglobsčio prašymus, rašo politico.eu. Ali, 32-ejų mokytojas iš Sirijos, stovėdamas vidury tamsaus Lenkijos miško, apsnigtas visą vakarą kritusio sniego, turėjo vieną norą – nebūti išsiųstam atgal į Baltarusiją. Jis sakė, kad jau maždaug tris savaites yra miške. Ali penkis kartus kirto Lenkijos sieną, tačiau su kiekvienu nauju bandymu buvo sučiuptas pasieniečių ir stumiamas atgal į Baltarusiją.

Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.

Vakarų šalyse žmonės nesutaria dėl apsauginių kaukių efektyvumo. Nors vieni palaiko jų dėvėjimą kaip veiksmingą kovą su virusu, kiti mano, kad kaukė pažeidžia jų žmogaus teises. Publikacijos, kuriose pasisakoma už kaukių dėvėjimą, dažniau pateikiamos pagrindinėje žiniasklaidoje, įskaitant visuomenės sveikatos skelbimus ir televiziją.

Kijevas antradienį pareiškė, kad sveikina Vakarų ir Rusijos „pastangas“ mažinti įtampą dėl Ukrainos, šią savaitę Ženevoje prasidėjus aukšto lygio diplomatų deryboms. „Galime tik pasveikinti JAV ir Rusijos bei NATO ir Rusijos ketinimus ir pastangas sumažinti įtampą ir išspręsti visus abipusius klausimus prie derybų stalo“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Rusijos vakaruose ateinančiais metais bus surengtos dviejų armijų štabų pratybos ir operatyvinės Baltijos laivyno grupės pratybos, pranešė Vakarų karinės apygardos pajėgų vadas Aleksandras Žuravliovas. „Kovinės ir operatyvinės parengties viršūnė 2022 metais bus dvišalės štabų pratybos dalyvaujant dviem apygardos junginiams ir operatyvinės pratybos su Baltijos laivyno pajėgų grupe“, – interviu laikraščiui „Krasnaja zvezda“ sakė A. Žuravliovas.

Vakarai su Rusija turi kalbėti vienu balsu, sako Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. „Mums, Vakarams, reikia rasti bendrą kalbėjimo su Rusija modelį. Tai, ką dabar Rusija siūlo, yra jos pasiūlymas, bet mums patiems reikia turėti savo strategiją“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė diplomatas. „Mes, Vakarai, turime kalbėti vienu balsu“, – teigė jis. Ambasadorius dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, skirtame aptarti situaciją Rusijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų šalys turi būti atsargios, idant neįteisintų autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo. „Turėtume būti itin atsargūs, kad neįteisintume A. Lukašenkos. Bet kokios nuolaidos tik padėtų jo režimui, paskatintų naujas nelegalios migracijos bangas ir išduotų drąsius Baltarusijos žmones.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, antradienį pranešė vyriausybė.

Reaguodamas į ES išplėstas sankcijas, Minskas išplėtė asmenų, kurių atvykimas nepageidaujamas dėl Baltarusijos pareigūnų „diskriminacijos“, sąrašą, pirmadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas, penktadienį pareiškė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų ekonomika patiria beprecedentį savo mastu... spaudimą iš išorės. Tęsiami ne tik agresyvi retorika, bet ir veiksmai. Vadinasi, reiktų kruopščiai išanalizuoti mūsų taikomas priemones. Galvoju, kad tai jau padaryta“, – sakė jis per Minske įvykusį pasitarimą dėl šalies socialinio ir ekonominio vystymosi.

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių sienų. „ES sprendimo dėl naujausių sankcijų prieš suverenia Baltarusiją ir paties jų turinio absurdiškumo gylis dabar jau sunkiai suvokiamas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Kijevas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiveržti į Ukrainą, pareiškęs, kad Maskvai už tokį žingsnį tektų „brangiai sumokėti“, Vakarams baiminantis, kad Kremlius galimai ruošiasi pasiųsti karių kitapus sienos. Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.

Kinijos hipergarsinio aparato bandymas, įskaitant itin greitos raketos paleidimą, žymi labai svarbų proveržį, bet Pekino gebėjimas praktiškai pritaikyti šią pažangią technologiją karyboje, nurodė ekspertai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų, JAV kaltinant Maskvą karių telkimu netoli Ukrainos. „(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.

Nesutarimai tarp Turkijos ir Vakarų pasaulio įgavo pagreitį, kai skirtingų šalių ambasados – įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius Ankaroje – pareikalavo Turkijos „teisingai ir greitai" baigti nagrinėti be teismo nuosprendžio ketverius metus kalinamo filantropo ir visuomenės lyderio Osmano Kavalos bylą. Po tokių Vakarų pareiškimų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smogė atgal, pagrasinęs išsiųsti pastarųjų šalių ambasadorius iš šalies.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad kolektyviniai Vakarai siekia pakeisti valdžią Baltarusijoje. „Noriu atkreipti dėmesį: padėtis išlieka įtempta, ir tai neleidžia mums nusiraminti. Jūs geriau už kitus žinote, kad nesėkmingas bandymas įvykdyti valstybinį perversmą nepakeitė priešo planų. Kolektyviniai Vakarai ir toliau kišasi į šalies vidaus reikalus, siekdami pakeisti valdžią, o pavojingiausias dalykas mums – mūsų valstybės nepriklausomybės sunaikinimas.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako aptaręs ekonomines ir politines priemones, kaip Vakarų šalys galėtų atsakyti Kinijai į spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu. Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad JAV visiškai palaiko Vilniaus poziciją ginče su Pekinu.

Baltarusija įvykdys visus įsipareigojimus kalio chlorido pirkėjams, nepaisydama griežtinamų Vakarų sankcijų kalio pramonei, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Vakarų valstybių parlamentų atstovai reiškia palaikymą Lietuvai diplomatinėje kovoje su Kinija ir kviečia Vilnių išlaikyti „dabartinę poziciją agresyvaus Kinijos elgesio atžvilgiu“. Penktadienį išplatintame pranešime, kurį pasirašė keliolikos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Europos Parlamento, smerkiamas Kinijos „politinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas Lietuvos Respublikai“. „Kišim...

NATO šalys jau visą savaitę iš Afganistano desperatiškai gelbėja žmones, o pastarieji pasakoja, kaip evakuacijos procesas atrodo iš vidaus. Deja talibai vis labiau riboja patekimą į Kabulo oro uostą, lėktuvai neužsipildo, o niekaip pasprukti negalintys NATO vertėjai bijo dėl savo ir šeimų gyvybės. Amerikos prezidentas pripažįsta – tai viena sudėtingiausių ir pavojingiausių evakuacijos operacijų istorijoje.

Šiuo metu paukščiai miršta visoje Amerikoje. Pietuose ir vidurio vakaruose paukščiai randami negyvi ir žūsta dėl nežinomos priežasties. Jei masinę mirtį sukelia liga, ji dar nėra identifikuota, tačiau simptomų visuma kaupiasi. Paukščiai elgiasi taip, lyg būtų akli ir visai nevengia žmonių. Paprastai, jei paukščiai vengia žmonių, tai rodo, kad jie yra sveiki.

Rusija toliau teiks paramą Baltarusijai, esant sunkiai polinei padėčiai šalyje ir Minskui patiriant Europos Sąjungos sankcijų spaudimą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Pilietinio karo alinamos Sirijos prezidentas Basharas al Assadas buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs rinkimų, kurių Vakarai nelaiko „nei laisvais, nei teisingais“, rezultatai. Prieštaringai vertinami rinkimai, pratęsiantys B. al Assado viešpatavimą, buvo antri nuo dešimtmetį trunkančio pilietinio konflikto pradžios. Sirijos kare jau žuvo per 388 tūkst. žmonių, milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus, buvo nuniokota šalies infrastruktūra.

Rusija penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis valstybėmis“, išliekant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. Rusijos vyriausybė paskelbė „nedraugiškų valstybių“ sąrašą, į kurį dabar įtrauktos tik Jungtinės Valstijos ir Čekija. Maskva nurodė, kad Čekijos ambasadai bus leidžiama įdarbinti ne daugiau nei 19 Rusijos piliečių, o JAV ambasada tokios galimybės apskritai neturės.

Amerika skelbia Rusijai naujas sankcijas ir siunčia iš šalies 10 rusų diplomatų dėl Kremliaus kibernetinių atakų ir kišimosi į rinkimus. Joe Bidenas griežtą žinią Kremliui siunčia netrukus po to, kai telefonu ragino Vladimirą Putiną gesinti augančią įtampą prie Ukrainos. Prie Ukrainos sienos Kremlius, anot Kijevo, jau sutelkė kone 110 tūkst. karių. Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje sako, kad naujo konflikto tikimybė – labai didelė.