Apie įtemptą situaciją tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Europos Sąjungos vaidmenį migrantų krizės akivaizdoje ir galimus ateities scenarijus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Viską organizuoja ne Minskas, o Maskva
M. Laurinavičiaus teigimu, kad geriau suprastume prieš Lietuvą, Lenkiją ir apskritai visą Europos Sąjungą vykdomą hibridinę ataką, reikia suvokti, kad ją organizuoja ne Baltarusija.
„Minsko režimas yra tik įrankis. Tai yra Maskvos gerai suplanuota Kremliaus hibridinė ataka“, – tvirtino analitikas.
Pasak jo, pirmiausia ataka buvo nukreipta tik prieš Lietuvą, tačiau jos mastas išaugo, ataka transformavosi ir buvo nukreipta ne tik į atskiras Bendrijos šalis, bet ir į visą Europos Sąjungą.
„Kremliaus tikslas šiuo metu yra sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga. Tas kiršinimas visais būdais ir daromas“, – sakė M. Laurinavičius.
Žaidžia dvipusį žaidimą
Situacija prie Lenkijos ir Lietuvos, anot pašnekovo, gali plėtotis ne tik todėl, kad ji yra neprognozuojama dėl migrantų elgesio, bet ir todėl, kad Kremlius tokioms atakoms yra numatęs ne vieną ir ne du scenarijus.
„Kalbant apie dabartinę situaciją, ką jie daro dabar, jie tiesiog prie Europos Sąjungos sienos, specialiai pasirinkę Lenkiją, kuria humanitarinę krizę. Tai yra dirbtinai kuriama humanitarinė krizė. Ar keturi, ar penki tūkstančiai vienoje vietoje susitelkę nelegalūs migrantai yra tos humanitarinės krizės įrankiai.
Deja, mes matysime ir mirusių žmonių tarp tų migrantų, tikrai yra tikėtinos įvairios provokacijos parodyti, kad Lenkija vos ne šaudo juos“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Laurinavičius.
Pasak jo, Kremlius taip stengiasi parodyti, kad Lenkija pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos vertybes ir neteisėtomis priemonėmis bando susitvarkyti su kilusia krize. Kaip teigia analitikas, deja, Vakaruose atsiranda tų, kurie patiki šia dezinformacija.
„Iš kitos pusės, provokuojama pačios Lenkijos, Lietuvos ir kitų valstybių reakcija, bandant parodyti, kad neva Europos Sąjunga nieko neveikia, ji nepadeda, neprisideda ir, apskritai, gal ji yra nereikalinga.
Čia toks dvipusis žaidimas, bandant sukiršinti Europos Sąjungą, Lenkiją ir kitas valstybes tam, kad būtų susilpnintos ir tos valstybės ir Europos Sąjunga“, – tvirtino M. Laurinavičius.
Lietuva sulaukia visiškos ES paramos
Analitiko nuomone, šios krizės akivaizdoje Lietuvoje turėjo įgyvendinti keletą uždavinių. Pirmas – fiziškai dorotis su migrantų antplūdžiu, kas, anot M. Laurinavičiaus, sėkmingai daroma su apgręžimo politika.
„Bet ne ką mažiau tikslas yra ne susipykti su Europos Sąjunga, o mobilizuoti Europos Sąjungos paramą ir padaryti, kad problema virstų ne pačios Lietuvos problema, o visos Europos Sąjungos problema. Šitas tikslas yra pasiektas“, – teigė M. Laurinavičius.
„Kai mes tos pagalbos [iš Europos Sąjungos], skirtingai nei Lenkija, mes neatsisakome, mes jos sulaukiame“, – pridūrė jis.
Analitikas sutiko, kad visiškos vienybės dėl krizės sprendimo Bendrijoje nėra, įvairių politinių pasisakymų galima išgirsti ir iš skirtingų Bendrijos valstybių lyderių, ir iš europarlamentarų.
„Tą reikia pripažinti, bet jeigu mes kalbame apie Europos Sąjungos centrinių institucijų poziciją ir paramą, mes <...> ne tik nesulaukėme jokios kritikos ar priešiškumo dėl mūsų veiksmų, bet atvirkščiai, kadangi mes suderinome su Europos Sąjunga savo veiksmus, suderinome nuo pat pradžių, mes iki šiol sulaukiame visiškos paramos“, – aiškino M. Laurinavičius.
Gali pasikeisti nuomonė dėl fizinio barjero finansavimo
Analitiko teigimu, palaikymą Lietuvai rodo ir tai, kad Briuselio politinę darbotvarkę grąžintas ir fizinio barjero finansavimo iš Bendrijos lėšų klausimas. Spalio pabaigoje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Bendrija nefinansuos aštrių vielų ir sienų statybos.
Visgi šią savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charle‘is Michelis Varšuvoje užsiminė, kad fizinio barjero statybų finansavimas ES lėšomis „teisiškai įmanomas“ ir artimiausiomis dienomis apie tai bus kalbamasi.
„Mes tikrai padarėme viską, ką galėjome padaryti. O tai, kad sprendimai Europos Sąjungoje yra priimami tikrai pakankamai sunkiai, dėl to, kad tai yra daugelio šalių bendriją, daugelis šalių turi savo balsą, yra skirtingos nuomonės, skirtingi matymai, netgi skirtingi supratimai tos situacijos, kuri čia yra.
Kai kurie žmonės elementariai nesupranta, kuo skiriasi buvusi pabėgėlių krizė, kuri mastais buvo daug didesnė, nuo dabartinės, kuri nėra pabėgėlių krizė, o yra hibridinė ataka. Taip, mums tenka kantriai aiškinti, tenka dirbti su savo partneriais. Bet kalbėti, kad Europos Sąjunga kaip nors mūsų neremia, tai yra visiška netiesa“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Imsis naujų sankcijų
Europos Sąjunga ne tik teikia paramą Bendrijos šalims, bet ir ketina imtis botago prieš Minską – naujų sankcijų, kurias, kaip antradienį paskelbė „Politico“ planuojama priimti jau kitą savaitę.
Remiantis leidinio šaltiniais, naujos sankcijos gali būti patvirtintos jau kitą pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Politico“ pažymi, kad, siekdama blokuoti migrantų srautą iš Baltarusijos, ES siekia daryti spaudimą oro linijoms ir pareigūnams, padedantiems nelegalius migrantus iš jų gimtųjų šalių gabenti prie Europos Sąjungos sienų.
Pasak „Politico“ šaltinių, trečiadienį rengiamame 27 ES ambasadorių susitikime kaip teisinis pagrindas sankcijoms Baltarusijai taikyti gali būti pridėta „prekybos žmonėmis“ kategorija.
Vieno ES diplomato teigimu, po to iki savaitės pabaigos ES šalys tikisi baigti rengti naują sankcijų, skirtų konkretiems asmenims ir organizacijoms, sąrašą.
Kitas ES diplomatas sakė, kad sankcijų paketą sudaro du skyriai: vienas skirtas neteisėtą migraciją vykdyti padedantiems asmenims ir grupėms, o antrasis – asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.
Šaltinis teigė, kad sankcijos palies Baltarusijos valstybinę oro bendrovę „Belavia“.
Pažymima, kad sankcijų gali sulaukti ir kitos aviakompanijos, vykdančios skrydžius į Minską. Tokių reisų turi Rusijos oro linijos „Aeroflot“, „UTair“ ir „Nordwind Airlines“, taip pat „Turkish Airlines“ ir „FlyDubai“.
Tačiau ES dar nepatvirtino, kurioms oro linijoms bus taikomos sankcijos.
Signalai dėl sankcijų iš Briuselio – silpni?
„Deja, aš bijau, kad išskyrus „Belavia, jokių sankcijų oro bendrovėms nebus. Norėčiau klysti, bet prognozuočiau, kad didesnė tikimybė, kad nebus, negu bus“, – teigė M. Laurinavičius.
Analitiko nuomone, ką Europos Sąjunga galėtų padaryti, jei turėtų politinės valios, tai labai aiškiai įspėti visas avialinijas, nesvarbu, ar jos iš trečiųjų šalių, ar iš Vakarų šalių ir jų sąjungininkų, kad Briuselis mato, kad jos dalyvauja nelegalių migrantų gabenimo schemoje.
„Už tokią veiklą, jeigu jūs jos nenutraukiat, <...> jeigu mums kuriate problemas prie Europos Sąjungos sienos, mes jūsų paprasčiausiai neįsileisime į Europos Sąjungą. Tai nė viena iš tų avialinijų tikrai nerizikuotų savo verslu Europos Sąjungoje, nes jis tikrai šimtus kartų vertingesnis už tuos kelis skrydžius į Minską“, – sakė M. Laurinavičius.
„Deja, bet tos politinės valios nėra. Deja, bet ir signalai, kurie eina iš Briuselio – labai silpni. Jie iš esmės rodo, kad jokios politinės valios daryti su avialinijomis nėra. Deja, šiuo atveju, galiu pasakyti, kad Europos Sąjunga nusipelno kritikos, nes tai yra ne Lietuvos, ne Lenkijos, o visos Europos Sąjungos problema, tai yra ataka prieš visą Europos Sąjunga ir tai pripažįsta aukščiausi Europos Sąjungos vadovai. Deja, šioje situacijoje veiksmingai atsakyti į šią ataką Europos Sąjunga kol kas yra nepasirengusi“, – pridūrė pašnekovas.
Putinas savo tikslą pasiekė
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ėmėsi lyderystės dabartinėje situacija, bet tokios, kokios tikėjosi ne Vilnius ir Varšuva, o Minskas ir Maskva – A. Merkel pagalbos kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Kaip skelbia A. Merkel spaudos tarnyba, kanclerė V. Putinui pasakė, kad Minsko vykdoma migrantų instrumentalizacija yra nehumaniška ir nepriimtina.
A. Merkel paragino V. Putiną daryti spaudimą Baltarusijos valdžiai, kad situacija pasikeistų.
A. Merkel atstovas pranešė, kad ji paprašė V. Putino panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu.
„Tai yra dar viena, šiuo atveju, konkrečiai Angelos Merkel, bet iš esmės būtent Europos Sąjungos politikos klaida. <...> Tai yra tikslas, kurį ir norėjo pasiekti Putinas. Jis ir norėjo, kad Europos Sąjunga, šiuo atveju Merkel, kreiptųsi į jį, kad jis padėtų išspręsti tą krizę, kurią, kaip aš ir minėjau, jis pats ir sukėlė“, – sakė M. Laurinavičius.
„Tai yra tas pats, kas kreiptis į Pablo Escobaro, kad jis nutrauktų narkotikų prekybą“, – juokavo ekspertas.
Padėtis pasienyje tik blogės
M. Laurinavičiaus teigimu, stebint Minsko ir Maskvos retoriką, akivaizdu, kad artimiausiu metu ir toliau bus taikoma eskalacijos taktika.
„Mes turime tikėtis, kad ir toliau bus stengiamasi tą krizę gilinti. <...> Aš prognozuočiau, kad padėtis turėtų blogėti, mes galime sulaukti pačių įvairiausių provokacijų, mažų mažiausiai, tas televizinis šou, kuris yra skirtas Europos Sąjungai, jis turėtų tęstis. Kad ir kaip skaudu tai sakyti, mes tikrai galime sulaukti ir mirčių“, – kalbėjo analitikas.
Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.