maisto kainos

Lietuvos gyventojai vis labiau jaučia Europos daržovių krizės pasekmes. Parduotuvėse kol kas į mūsų šalį importuojamų pomidorų ir agurkų, kaip Jungtinėje Karalystėje, netrūksta, tačiau šiltnamio gėrybių kainos stiebiasi į viršų rekordišku tempu ir jas sustabdyti gali tik naujas lenkiškas ar lietuviškas derlius. Tiesa, jis šiemet bus vėliau nei įprastai – maždaug mėnesiu derlius vėluos. Mat, visoje Europoje aukštų elektros, dujų kainų išsigandęs šiltnamių verslas auginti daržovių neskubėjo.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai per pastaruosius metus parduotuvėse pabrango nebe dvigubai, bet jau trigubai. Be to, pirkėjai tikina, kad už beveik 10 eurų dabar išeina tik viena prekė, pavyzdžiui, dėžutė ledų. Vilnietė Emilija viename iš socialinių tinklų pasidalijo „Karališkų“ ledų kaina „Barbora“ internetinėje parduotuvėje. „Šiandien ledų dėžutė atsieina beveik 9 eurus, o prieš metus, matau, kad už tuos pačius ledus mokėjau 2,99 euro.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Gyventojai pastebi, kad kiekvieną kartą maisto prekių parduotuvėje išleidžia vis daugiau pinigų. Specialistai suskaičiavo, kad 4 asmenų šeima už maistą sumoka vidutiniškai 500 eurų per mėnesį. Todėl ragina gyventojus taupyti. Vienoje socialinio tinklo grupėje neseniai kilo diskusija, ar dviem asmenims susimokėjus būsto mokesčius užtenka 500 eurų maistui ir kitoms išlaidoms.

Daugelis lietuvių jau senokai vietoje vietinių parduotuvių renkasi lenkiškas. Žmonės ten vyksta apsipirkti ne tik nuosavu automobiliu, bet ir autobusais ar traukiniais. Taip pat dalis gyventojų prekes siunčiasi į Lietuvą naudodamiesi paštomatų ar kurjerių paslaugomis.  Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais būdais lietuviai dažniausiai vyksta apsipirkti į Lenkiją, kiek jiems kainuoja šios kelionės ir kiek atsieitų nupirktų prekių parsisiuntimas niekur toli neišvykstant.

Brangsta ne tik įvairios prekės, bet ir paslaugos. Dažnam gyventojui vakarienė restorane tapo prabanga. Tai pastebi ir kavinių, restoranų vadovai. Anot jų, klientų sumažėjo, žmonės restoranuose lankosi rečiau. Tačiau prognozuojama, kad net mažesni klientų srautai kainų restoranuose ir kavinėse nesumažins.  Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Čia didžiausi pirkėjų srautai iš Lietuvos atvyksta savaitgaliais. Tačiau nuolatiniai pirkėjai pataria kitiems savaitgalį į Lenkiją geriau nevažiuoti. Anot jų, tokiu metu lenkai pakeičia prekių kainas ir jas parduoda brangiau. Be to, tenka stumdytis eilėse ir klausytis lietuvių keiksmų.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Vis daugiau skirtingų regionų Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Prie pat sienos gyvenantys žmonės pasakoja, kad lietuviškas parduotuves apskritai pamiršo ir ten iš viso nesilanko. O vieno apsipirkimo metu lietuviai Lenkijoje išleidžia ir 600 eurų. Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura portalui tv3.lt pasakojo, kad apsiperka tik lenkiškose parduotuvėse. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Maistui Lietuvoje ir toliau brangstant prekybininkai turi susimažinti pelno apetitus, tačiau valdžia to nurodyti neturi teisės – taip tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė. Kodėl valdantieji negali pažaboti maisto kainų, ministrė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvos bankas jau baigė tyrimą dėl maisto kainų. Ar žinote išvadas? Artimiausiu metu planuojame aptarti preliminarias išvadas su Lietuvos banku, tačiau viešai jie planuoja jas pristatyti vasario viduryje.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje mažėja dešimtą mėnesį iš eilės. FAO maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, nukrito 0,8 proc. iki 131,2 punkto, buvo 17,9 proc. mažiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio. Šio kainų indekso vertės nuosmukį pirmąjį šių metų mėnesį lėmė augalinės kilmės riebalų, pieno produktų ir cukraus pigimas, grūdų bei mėsos produktų kainoms iš esmės nekitus.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.   „Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Ispanija jau nuo šių metų pradžios šešiems mėnesiams sumažino pagrindiniams maisto produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tą padaryti svarsto ir Vokietija. Čia tikimasi, kad sumažinus PVM sveikiems ir augaliniams produktams žmonės ne tik sutaupytų, bet ir būtų skatinami sveikiau maitintis. Infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., kai kurie produktai pabrango ir dar daugiau, o maistui ir toliau yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Azijoje daugėja žmonių, kuriems nepakanka maisto, rodo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir kitų Jungtinių Tautų agentūrų antradienį paskelbta ataskaita, kurioje atkreiptas dėmesys į didėjantį maisto produktų trūkumą, kylančias kainas ir stiprėjantį skurdą. Beveik pusė milijardo žmonių, arba daugiau nei aštuoni iš 10-ies žmonių Pietų Azijoje 2021 metais negavo pakankamai maisto, o daugiau nei 1 mlrd. žmonių susidūrė su vidutinio sunkumo ar sunkiu maisto stygiumi, teigiama ataskaitoje.

Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje šovė į neregėtas aukštumas ir nenustojo augti visus metus. Brango kone viskas, o apsilankymas maisto prekių parduotuvėsene juokais patuštindavo kiekvieno lietuvio piniginę. Tad kas laukia šiais metais? Ar maisto kaino pasiutpolkė tęsis toliau? Kada jos nustos augti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dainius Dundulis ir Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Tuštėja Lietuvos turgavietės. Išsigandę augančių pardavinėjamų produktų kainų, žmonės turgavietes pradeda aplenkti arba perka kur kas mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, nuo pernai metų pradžios dėžutė kiaušinių pabrango kone euru. Tačiau sveikatos specialistai sako, kad taupyti savo sveikatos sąskaita neapsimoka. Klaipėdos turgavietėje jau ne vieną dešimtmetį prekiaujanti Danutė nusiminusi. Sako, pastaraisiais mėnesiais visoje turgavietėje ženkliai sumažėjo klientų.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Jums nereikia perpildyto šaldytuvo, kad ant stalo padėtumėte gardžius pusryčius, garuojančią vakarienę ar pasilepintumėte desertu. Skaniam ir sočiam patiekalui gali pakakti vos trijų pačių paprasčiausių ingredientų.  Pranešime žiniasklaidai prekybos tinklo „Maxima“ ekspertė dalijasi receptais, kurie ne tik sutaupys laiko, bet ir pinigų, kadangi visiems produktams nusipirkti pakaks kelių eurų.

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

2022-aisiais maisto kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas ir plonina ne vieno lietuvio piniginę. Kodėl taip nutiko? Kodėl maisto produktai Lietuvoje pabrango labiau nei daugelyje kitų net ir kaimyninių šalių, kurias taip pat veikia karas ir energetikos kainos? Ko tada tikėtis ateinančiais metais? Ką daryti, kad maisto kainos nebeaugtų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Maisto kainos jau kurį laiką verčia iš koto, o pastarosiomis savaitėmis lenktyniauja su gyventojų piniginių storiu. Nors prieš šventes matome daugiau akcijų, atrodo, kad ir jos nebegelbėja, mat kai kurie Kūčių stalo patiekalai pabrango beveik dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Valda Bičkutė antrą kartą gyvenime maišo tešlą kūčiukams ir naudojasi juos puikiai gaminusios močiutės patarimu. „Tik pagal laikrodžio rodyklę tešlą maišyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuoja žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti – kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuos žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Kiekvieną kartą nuėję į parduotuvę gyventojai už prekes sumoka vis daugiau. Sunkiausia pragyventi mažas  pajamas gaunantiems žmonėms, pavyzdžiui, pensininkams. Kitais metais kiek padidės, tačiau ne visiems šis kilimas bus reikšmingas. Dalis žmonių šią sumą pinigų žada išleisti tiesiog maistui ar vaistams, kiti vyks į keliones ar taupys laidotuvėms. Seimas galutinai priėmė „Sodros“ ir valstybės biudžetus.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiuojamas „Angliškų pusryčių indeksas“, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, spalį per metus pakilo 19,5 procento. Jis apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius, kainų pokyčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Labiausiai per metus pabrango pienas – 51,2 procento. Sviesto kainos šoktelėjo 30,9 proc., kiaušinių – 23,1 proc.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.